Žmogaus metapneumovirusas – tai virusas, dažniausiai sukeliantis lengvus peršalimo simptomus, tačiau kai kuriais atvejais gali būti pavojingesnis ir sukelti rimtesnius kvėpavimo takų sutrikimus, ypač vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms. Dažniausiai šis virusas plinta žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais.
Kas yra žmogaus metapneumovirusas?
Žmogaus metapneumovirusas (HMPV) yra virusas, priklausantis tai pačiai šeimai kaip ir virusai, sukeliantys RSV, tymus bei kiaulytę. Nors dažniausiai jo sukelti simptomai primena paprastą peršalimą, retais atvejais infekcija gali apimti apatinę kvėpavimo takų dalį – sukelti plaučių uždegimą ar paaštrinti lėtines ligas, tokias kaip astma arba LOPL. Didžioji dauguma žmonių pirmą kartą šiuo virusu perserga iki 5 metų amžiaus.
Pasklidimas ir dažnis
HMPV dažniausiai perduodamas tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusiu žmogumi arba per infekuotus daiktus ir paviršius. Virusas lengvai plinta oro lašeliniu būdu – čiaudint, kosint, bučiuojantis ar spaudžiant ranką. Taip pat užsikrėsti galima palietus užterštus paviršius, o vėliau burną, nosį ar akis.
Tyrimai rodo, kad vaikų kvėpavimo takų infekcijų priežastimi HMPV tampa maždaug 10–12 % atvejų. Daugelis užsikrėtusiųjų jaučia tik lengvus simptomus, tačiau 5–16 % vaikų pasireiškia sunkesnė infekcija – pavyzdžiui, plaučių ar bronchų uždegimas.
HMPV ir RSV: kuo jie skiriasi?
Nors žmogaus metapneumovirusas ir RSV (kvėpavimo takų sincitinis virusas) yra giminingi ir sukelia panašius simptomus, jie nėra visiškai tapatūs. Abu šie virusai pavojingi patiems mažiausiems, tačiau sunkiausi HMPV infekcijos atvejai dažniau fiksuojami vaikams nuo 6 iki 12 mėnesių, tuo tarpu RSV dažniau sunkiai paveikia kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus.
Žmogaus metapneumoviruso simptomai
- Kosulys
- Karščiavimas
- Bėganti ar užsikimšusi nosis
- Gerklės skausmas
- Švokštimas
- Dusulys
- Odos bėrimas
Kas labiausiai rizikuoja susirgti sunkia HMPV forma?
Nors užsikrėsti gali bet kuris žmogus, sunkesnė ligos eiga dažniau pasireiškia:
- Vaikams iki 5 metų (ypač neišnešiotiems kūdikiams)
- Vyresniems nei 65 metų asmenims
- Turintiems susilpnėjusį imunitetą (sergantiems lėtinėmis ligomis ar vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus)
- Žmonėms, sergantiems astma ar LOPL
Galimos komplikacijos
- Bronchiolitas
- Bronchitas
- Plaučių uždegimas (pneumonija)
- Astmų ar LOPL paūmėjimas
- Vidurinės ausies uždegimas (otitas)
Kaip diagnozuojamas žmogaus metapneumovirusas?
Diagnozavimas dažniausiai pagrįstas simptomais ir paciento būklės istorija. Esant sunkesniems atvejams, gydytojas gali paimti mėginį iš nosies ar gerklės ir skirti laboratorinius tyrimus, kurie nustato infekciją. Kartais, norint įvertinti kvėpavimo takų būklę, atliekama bronchoskopija ar krūtinės ląstos rentgenograma.
Gydymo galimybės
Specialių vaistų nuo HMPV nėra – pagrindinis gydymas simptominis. Dažniausiai pakanka namų priežiūros, poilsio ir skysčių vartojimo. Vidutinio sunkumo ar sunkiems atvejams gali prireikti gydymo ligoninėje, kur taikomas deguonies terapija, skysčių infuzijos ar uždegimą mažinantys vaistai.
- Deguonis per nosį arba kaukę – esant kvėpavimo nepakankamumui
- Intraveniniai skysčiai – jei organizmas netenka daug skysčių
- Kortikosteroidai – kai reikia sumažinti uždegimą
Antibiotikai šiai infekcijai neveiksmingi, nes ji sukelta viruso. Jie gali būti skiriami tik tuomet, jei kartu išsivysto antrinė, bakterinė infekcija.
Kaip saugotis nuo žmogaus metapneumoviruso?
- Reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu. Nesant galimybės – naudokite dezinfekcinį skystį.
- Kosėkite ir čiaudėkite į sulenktą alkūnę, o ne į delną.
- Venkite artimo kontakto su sergančiais žmonėmis.
- Būdami peršalę, venkite lankytis viešose vietose arba dėvėkite kaukę.
- Stenkitės neliesti veido, akių, nosies ir burnos rankomis.
- Nenaudokite tų pačių stalo įrankių, gėrimų indų ar maisto kartu su kitais.
Ligos trukmė ir savijauta
Nors lengvi simptomai išnyksta per kelias dienas ar savaitę, sunkesnių atvejų gijimas užtrunka ilgiau. Tokie požymiai kaip kosulys ar nuovargis gali užsitęsti.
Savarankiškos priežiūros patarimai
- Vartokite pakankamai skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Simptomams palengvinti galima vartoti nereceptinius vaistus – nuo skausmo, karščiavimo, slogos ar kosulio (prieš duodant vaistų vaikams, pasitarkite su gydytoju).
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei sergate ar serga jūsų vaikas ir yra būklių, lemiančių didesnę rimtų komplikacijų riziką.
- Jei simptomai nepraeina ar stiprėja, o karščiavimas trunka ilgiau nei tris dienas.
Kada būtina skubi medicininė pagalba?
- Aukšta temperatūra (virš 40°C)
- Pasunkėjęs kvėpavimas
- Mėlynuojanti oda, lūpos ar nagai
- Pablogėjusios kitos sveikatos būklės simptomai
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui:
- Kokius nereceptinius vaistus saugu vartoti jūsų atveju?
- Kaip geriausiai palengvinti simptomus namuose?
- Kokie požymiai rodo, kad būklė gali tapti pavojinga?
- Kada verta apsilankyti pas gydytoją ar vykti į gydymo įstaigą?
- Per kiek laiko galima tikėtis pasijusti geriau?
