Padidėjusio jautrumo pneumonija, dar vadinama hipersensitivine pneumonija, yra plaučių liga, kurią sukelia organizmo imuninės sistemos per stipri reakcija į įkvepiamus alergenus. Ši būklė paveikia pačius mažiausius plaučių oro maišelius – alveoles, sukeliant jų uždegimą. Ligos eiga gali būti labai nevienoda: simptomai gali prasidėti staigiai ir greitai išnykti arba vystytis palaipsniui, galiausiai pereidami į lėtinę ligos formą.
Kas lemia padidėjusio jautrumo pneumonijos atsiradimą?
Liga išsivysto tuomet, kai žmogus įkvepia smulkias daleles ar medžiagines dalelytes, sukeliančias imuninės sistemos atsaką plaučiuose. Daugiau nei trys šimtai skirtingų alergenų gali tapti šios ligos priežastimi. Tarp jų – bakterijos, pelėsiai, grybeliniai sporos, cheminės medžiagos, metalai, gyvūnų ir augalų baltymai.
- Pokyčiai, esantys fermose ar žemės ūkyje (gyvulių, daržovių priežiūra)
- Darbas su paukščiais, jų kailiu ar plunksnomis
- Darbas grūdų sandėliuose ar miltų apdirbimo vietose
- Dailidžių, metalo apdirbimo darbai, popieriaus pramonė
- Kontaktas su pelėsiais drėgnuose įrenginiuose – tokiose vietose kaip baseinai, garinės vonios, oro kondicionieriai, drėkintuvai
- Plunksninių patalinių naudojimas ar gyvenimas su paukščiais
- Vyresnis amžius (dažniau serga 50–70 metų žmonės)
Padidėjusio jautrumo pneumonijos rimtumas
Ši liga gali būti itin pavojinga, ypač jei žmogus pakartotinai susiduria su alergenais. Ilgalaikis uždegimas gali palikti negrįžtamų pasekmių – pavyzdžiui, plaučių randėjimą, kuris apima plaučių audinio standėjimą. Lėtinės formos dažnai priskiriamos prie tarpinių plaučių ligų grupės, o progresuojanti plaučių fibrozė (randėjimas) blogina gyvenimo kokybę ir trumpina gyvenimo trukmę.
Kaip ši liga pasireiškia jūsų organizme?
Padidėjusio jautrumo pneumonijos metu imuninė sistema įkvėptas daleles suvokia kaip grėsmę ir pradeda su jomis kovoti. Kuo dažniau ir ilgiau žmogus būna šių alergenų poveikyje, tuo labiau plaučių audinys nukenčia – iš pradžių pasireiškia uždegimas, vėliau vystosi plaučių fibrozė. Dažniausi simptomai susiję su kvėpavimo funkcija: trumpas kvėpavimas, nuolatinis kosulys, bendras silpnumas, nuovargis.
Ligos simptomai
Ūminiai simptomai
- Staigus dusulys
- Neproduktyvus, sausas kosulys
- Krūtinės spaudimas arba diskomfortas krūtinėje
- Drebulys
- Bendras silpnumas, nuovargis
- Kūno temperatūros padidėjimas
- Raumenų skausmai
Lėtiniai simptomai
- Dusulys – dažniausiai pasireiškia fizinio aktyvumo metu, bet progresuojant gali varginti ir ramybėje
- Ilgai trunkantis kosulys
- Ilgalaikis nuovargis
- Svorio kritimas
- Rankų arba kojų pirštų forma primenanti „būgnininko lazdeles“
Ūminė padidėjusio jautrumo pneumonijos forma dažnai primena gripo ar stiprios virusinės infekcijos simptomus. Lėtinė eiga vystosi nepastebimai ir gali būti sunkiai atpažįstama, nes simptomai stiprėja iš lėto.
Kokios yra pagrindinės alergenų rūšys?
- Bakterijos, randamos drėgnoje aplinkoje, pvz., baseinuose ar drėkintuvuose
- Pelėsiai, vystantys šiaudus, grūdus ar šiltnamiuose
- Grybai, augantys ant sūrių, žemės ūkio produkcijos
- Gyvūnų ir paukščių baltymai
- Cheminės medžiagos, naudojamos įvairiose pramonės šakose
Yra žinomos kelios šios ligos formos, kurios vadinamos pagal alergeną ar aplinką, kurioje jos pasireiškia:
- Paukščių mylėtojo plaučiai – išsivysto kontaktuojant su paukščių plunksnomis ar išmatomis
- Ūkininko plaučiai – sukelia pelėsiniai grybai, augantys ant šiaudų, žolės
- Baseino ar sūkurinės vonios plaučiai – pasireiškia dėl bakterijų, esančių garų debesyse
- Drėkintuvo plaučiai – susiję su pelėsiais, grybeliais bei bakterijomis prastai prižiūrimuose drėkintuvuose, šildymo ar vėsinimo sistemose
- Sūrio pramonės darbuotojo plaučiai – grybeliai, susidarę ant sūrio paviršiaus
- Cukrašvendrių pelėsio dulkės (bagasoze)
- Grybų augintojų plaučiai – dėl grybelio dulkių
Kaip nustatoma diagnozė?
Nustatant padidėjusio jautrumo pneumoniją vertinama paciento sveikatos istorija, simptomai bei atliekami įvairūs tyrimai. Gydytojui svarbu žinoti, kokioje aplinkoje žmogus gyvena ar dirba, ar galėjo susidurti su specifiniais alergenais.
Dažnai apžiūros metu gydytojas klausosi plaučių, vertina deguonies kiekį kraujyje, atlieka kvėpavimo funkcijos (spirometrijos) testus, kraujo tyrimus ir plaučių radiologinius tyrimus – rentgenogramą ar kompiuterinę tomografiją. Jei reikia, taikoma bronchoskopija – specialus tyrimas, leidžiantis įvertinti plaučių būklę iš vidaus ir paimti mėginius laboratoriniams tyrimams.
Gydymo galimybės
Efektyvus ligos gydymas pirmiausia reikalauja visiškai nutraukti kontaktą su sukėlėju – alergenu. Vaistai ar kitos priemonės gali palengvinti simptomus ir sulėtinti ligos vystymąsi, bet jei kvėpuojama tais pačiais alergenais, liga nebus visiškai įveikta.
- Vaistai uždegimui mažinti (kortikosteroidai ar imunines reakcijas slopinantys vaistai, tokie kaip prednizolonas, mikofenolato mofetilis ar azatioprinas)
- Fibrozės eigą lėtinantys preparatai (pirfenidonas, nintedanibas)
- Plaučių reabilitacija – kvėpavimo pratimai, kineziterapija, padedanti lengviau kvėpuoti
- Deguonies terapija – skiriama, kai plaučių funkcija labai sutrikusi
- Plaučių persodinimas – sunkiais atvejais, kai išsivysto ryški plaučių fibrozė
Ūminės ar poūmės formos dažnai susitvarko, jei žmogus nutraukia kontaktą su alergenu ir laikosi gydymo rekomendacijų. Tačiau lėtinė eiga gali būti nepraeina, jei plaučių audinys jau pažeistas.
Kaip užkirsti kelią padidėjusio jautrumo pneumonijai?
Geriausias būdas – vengti potencialių alergenų poveikio. Jei darbo aplinka neišvengiama, svarbu naudoti apsaugines priemones (kvėpavimo kaukes), laikytis higienos bei švaros pramoninėse ir buitinėse sistemose. Taip pat rekomenduojama:
- Naudoti apsaugines kaukes (ypač dirbant su metalu, paukščiais, grūdais, mediena ar popieriumi)
- Bendrą technikos ir įrengimų švarą palaikyti (drėkintuvai, oro kondicionieriai, baseinai)
- Vengti plunksninių pagalvių ir patalynių
- Švariai prižiūrėti gyvūnų narvus, ypač paukštidėse
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Ligos eiga ir prognozė priklauso nuo to, ar plaučių audinyje jau susiformavę randai (fibrozė) bei nuo ligos sunkumo. Ūminė forma, nutraukus kontaktą su alergenu, paprastai praeina per kelias dienas. Poūmė eiga gali užsitęsti kelis mėnesius, tačiau dažniausiai reaguoja į vaistus. Lėtinė hipersensitivinė pneumonija gali nebegrįžti į pradinę būklę, tačiau simptomų valdymas leidžia pagerinti gyvenimo kokybę.
Komplikacijos, pavyzdžiui, plaučių fibrozė ar plaučių hipertenzija (padidėjęs spaudimas kraujagyslėse tarp širdies ir plaučių), ženkliai pablogina prognozę.
- Nesant fibrozės, tikėtina gyvenimo trukmė po diagnozės – daugiau nei 15 metų
- Jei yra fibrozė, bet dar be papildomų plaučių pažeidimų, gyvenimo trukmė vidutiniškai siekia apie 8 metus
- Esant sunkiai fibrozės formai ir papildomam plaučių pažeidimui, vidutinė gyvenimo trukmė – apie 3 metus
Kasdienybė su padidėjusio jautrumo pneumonija
Diagnozavus šią ligą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju dėl tolimesnio gydymo ir prevencijos plano. Laikykitės paskirtų vaistų vartojimo instrukcijų, domėkitės, kokie fiziniai ar kvėpavimo pratimai gali padėti stiprinti plaučius ir pagerinti kvėpavimo funkciją.
Jei pastebite naujų ar stiprėjančių kvėpavimo simptomų, būtina pasitarti su gydytoju. Laiku imantis priemonių ir atsakingai laikantis rekomendacijų galima išvengti rimtesnių plaučių pažeidimų ir užtikrinti ilgesnę bei kokybiškesnę gyvenimo trukmę.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokios konkrečios priežastys lėmė mano ligą?
- Kaip galima sumažinti arba išvengti tolimesnio kontakto su alergenais?
- Kiek stipriai jau yra pažeisti mano plaučiai?
- Ar pažeidimai yra grįžtami?
- Kaip tinkamai vartoti mano paskirtus vaistus?
- Per kiek laiko tikėtina pagerėjimas?
- Kada reikėtų vėl atvykti konsultacijai?
