Raupė – tai bakterinė infekcija, galinti paveikti odą, nervus, raumenis, akis ir kvėpavimo takus. Liga lengvai gali likti nepastebėta, nes vystosi labai lėtai; kartais pirmieji simptomai pasireiškia tik po daugelio metų nuo užsikrėtimo.
Kas yra raupė?
Bakterijos Mycobacterium leprae sukelta raupės infekcija ilgą laiką buvo gaubiama paslapčių ir baimių. Sergantieji jai buvo izoliuojami nuo visuomenės, susidurdavo su stigmatizacija. Tačiau šiandien žinome, jog raupė yra pagydoma ir nėra lengvai perduodama iš vieno žmogaus kitam – tam reikalingas ilgalaikis ir artimas kontaktas su sergančiuoju. Raupei taip pat naudojamas pavadinimas „Hanseno liga“ – kai kurie renkasi šį terminą dėl neigiamos sąsajos su žodžiu „raupė“.
Ar raupė vis dar egzistuoja?
Raupė neišnyko – kasmet pasaulyje užregistruojama apie 200 000 naujų atvejų. Ji dažniausiai pasitaiko tam tikruose Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos regionuose. Kai kuriuose kraštuose liga beveik nebeaptinkama, tačiau visame pasaulyje raupė nėra išnykusi.
Raupės simptomai
- Odai būdingi rausvi, blyškūs ar kitokios spalvos plotai su iškiliais kraštais, kurie skiriasi nuo aplinkinės odos. Šie pažeidimai gali būti stori, sustandėję, patinę arba praradę jautrumą.
- Raudonos ar violetinės mazgelinės išaugos.
- Be skausmo atsirandančios opos ar žaizdos ant pėdų.
- Padidėję ar sustorėję nervai.
- Silpnumas ar net paralyžius galūnėse.
- Plaukų slinkimas – dažnai pastebimas antakių ar blakstienų srityje.
- Regėjimo pablogėjimas, akių problemos.
Dėl labai lėto vystymosi, ryškūs simptomai dažniausiai atsiranda tik praėjus keleriems metams ar net dešimtmečiams po užsikrėtimo.
Raupės plitimas ir priežastys
Ligos kaltininkas – Mycobacterium leprae bakterija. Nors tikslus plitimo mechanizmas nėra iki galo aiškus, specialistai mano, kad infekcija perduodama per oro lašelius, kai sergantis žmogus čiaudėja ar kosėja.
Nors raupė yra užkrečiama, užsikrėsti nėra paprasta – reikia ilgai ir artimai bendrauti su sergančiu asmeniu. Daugumai žmonių imuninė sistema sugeba apsisaugoti. Tie, kurie gauna gydymą, ligos neplatina.
Kam gresia didesnė raupės rizika?
Pavojus užsikrėsti didžiausias tiems, kurie gyvena regionuose, kur liga vis dar paplitusi – tai tam tikros Azijos, Afrikos ar Pietų Amerikos vietovės.
Raupės komplikacijos
- Nuolatinis paralyžius, ypač rankų ir kojų.
- Amžini rankų bei pėdų pažeidimai, sunkinantys judėjimą ar kasdienius darbus.
- Tvarūs pakitimai išvaizdoje.
- Trumpesnės rankų ir kojų pirštų falangos dėl audinių nykimo.
- Niekaip negyjančios opos.
- Aklumas.
- Nuolatinis ar dažnai pasikartojantis skausmas.
Kaip nustatoma raupė?
Diagnozė nustatoma įvertinus paciento odą apžiūros metu, galint prireikti ir nervų ar odos biopsijos. Kartais atliekami kraujo tyrimai ar specialūs nervų funkcijų testai, kurie padeda tiksliai įvertinti ligos tipą.
- Tuberkuloidinė (paucibacilinė) raupė dažniausiai pasižymi lengvesniais simptomais – nedaug pažeistų plotų, silpna raumenų atrofija ar juntamo jautrumo praradimu.
- Lepromatinė (multibacilinė) raupė – žymima gausiais pažeidimais, išplitusiais visame kūne, įtraukiami nervai, oda ir net vidaus organai.
- Pereinamoji (dimorfinė) ligos forma turi mišrius abiejų tipų simptomus.
Raupės gydymas
Šiuolaikinė medicina raupę gydo kombinacija iš trijų antibiotikų – daugiausiai naudojami dapsonas, rifampicinas ir klofaziminas. Visi gydomieji vaistai turi būti vartojami 6–12 mėnesių, nepriklausomai nuo to, ar simptomai sumažėja anksčiau.
Nebereikalaujama izoliacijos – gydymą gaunantis žmogus nebėra užkrečiamas. Kai kuriais atvejais gydytojas gali pasiūlyti chirurginį gydymą – pavyzdžiui, gydant dideles išaugas ar koreguojant nervų pažeidimus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus nežinomos kilmės odos žaizdas, tirpimą ar raumenų silpnumą, būtina pasitarti su gydytoju. Tik specialistas gali nustatyti, ar tai raupės požymiai, ar kita sveikatos problema.
Raupės prevencija
Nors liga nėra lengvai perduodama, asmenims, kurie ilgą laiką artimai bendrauja su sergančiuoju, medikai rekomenduoja reguliarias patikras – taip galima nustatyti infekciją ankstyvoje stadijoje, kai dar nėra simptomų ir sėkmingai pasveikti.
Raupės eiga ir prognozė
Anksti pradėtas gydymas leidžia išvengti sunkesnių pasėkmių ir ilgalaikių negrįžtamų pažeidimų. Vartojant antibiotikus liga pagydoma, tačiau nervų pažeidimai ar sukeltos negalios dažnai išlieka visam gyvenimui ir gali progresuoti dar ilgai po gydymo.
Jei raupė diagnozuojama laiku ir pradedamas gydymas, žmonės gyvena tokį pat ilgą gyvenimą kaip ir sveikieji. Tačiau ilgai negydoma liga gali sąlygoti rimtas komplikacijas arba net mirtį.
Dažniausi klausimai apie raupę
Ar vis dar yra gyvenviečių, kur gyvena sergantieji raupe?
Nors dabar žinome, jog mėginimas izoliuoti žmones nėra būtinas, kai kurios raupės bendruomenės išliko istoriškai ar dėl socialinių priežasčių – pavyzdžiui, gyventojai ten liko dėl stigmos arba todėl, kad ilgainiui šios vietos tapo jų namais.
Ar raupė yra lytiškai plintanti infekcija?
Raupė nelaikoma lytiškai plintančia liga – ji pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takus ir perduodama per oro lašelius.
Ar šarvai gali platinti raupę?
Tam tikros šarvuočių rūšys, gyvenančios Meksikoje ar pietinėje dalyje kai kurių šalių, gali tapti raupės nešiotojais ir perduoti ją žmonėms.
