Estrogenas – tai vienas pagrindinių hormonų, lemiančių lytinį vystymąsi ir palaikantis reprodukcinės sistemos veiklą. Jis dalyvauja daugelyje kitų organizmo procesų – pavyzdžiui, veikia medžiagų apykaitą, kaulų sveikatą, odos būklę. Estrogeno kiekis organizme kinta viso gyvenimo metu, dažniausiai sinchroniškai su kitais hormonais, kurie reguliuoja mėnesinių ciklą, brendimą ar kitus svarbius pokyčius. Toks natūralių pakilimų ir nuosmukių ritmas yra normalus. Tačiau, kai estrogeno koncentracija išlieka žema ilgą laiką, gali pasireikšti įvairios sveikatos problemos – nuo brendimo sulėtėjimo iki menopauzės simptomų ar net nevaisingumo.
Ką veikia estrogenas ir kas gali patirti jo trūkumą?
Nors estrogenas labiausiai veikia moteris, šį hormoną gamina visų lyčių žmonių organizmas. Tačiau labiausiai jo trūkumas paveikia moteris, ypač jei:
- Praeinate perimenopauzės, menopauzės ar pomenopauzės laikotarpį. Šiuo metu kiaušidės, kurios iki tol buvo pagrindinis estrogeno šaltinis, nustoja jį gaminti, o šią funkciją iš dalies perima riebalinės ląstelės.
- Kiaušidės buvo pašalintos ar pažeistos gydymo metu, pavyzdžiui, po chirurginės operacijos ar dėl spindulinės terapijos. Tokiu atveju estrogeno gamyba gali ženkliai sumažėti.
Kaip žemas estrogenas veikia moters organizmą?
Estrogeno kiekio sumažėjimas gali atsiliepti įvairiais simptomais, priklausomai nuo amžiaus, brendimo periodo ir kitų faktorių. Paauglystėje trūkstant estrogeno, gali sulėtėti arba sutrikti lytinis vystymasis, atitolti mėnesinių pradžia. Vėliau, ypač prasidedant perimenopauzei ar menopauzei, sumažėjęs estrogenas neretai sukelia nemalonių pokyčių: vargina makšties sausumas, sumažėjęs lytinis potraukis, karščio bangos ar net skausmingi lytiniai santykiai.
Kas nutinka vyrams, kai estrogeno permažai?
Vyrai taip pat turi nedidelį kiekį estrogeno – jis būtinas kaulų sveikatai, lytinei funkcijai ir bendram gerai savijautai. Jei šio hormono kiekis tampa per mažas, gali padidėti riebalų kiekis juosmens srityje, mažėti lytinis potraukis arba blogėti kaulų būklė, didėja osteoporozės rizika.
Žemo estrogeno simptomai
- Odos sausumas
- Krūtų jautrumas
- Silpni arba trapūs kaulai
- Sunku susikaupti, atminties prastėjimas
- Dirglumas, nuotaikų svyravimas
- Makšties sausumas ar atrofija
- Karščio bangos, naktinis prakaitavimas
- Nereguliarios mėnesinės arba jų išnykimas
- Svorio padidėjimas, ypač pilvo srityje
- Galvos skausmai prieš mėnesines ar jų metu
- Sumažėjęs lytinis potraukis, skausmingi lytiniai santykiai
- Bendras nuovargis, nemiga
Kas gali sukelti estrogeno trūkumą?
- Amžius – pagrindinė priežastis. Natūraliai senstant, ypač menopauzės laikotarpiu, estrogeno kiekis mažėja.
- Mitybos sutrikimai, tokie kaip anoreksija ar bulimija, kurie atima iš organizmo reikalingų maistinių medžiagų ir balansuoja hormonų lygį.
- Genetiniai veiksniai. Tam tikros sindromai, pavyzdžiui, Turnerio ar Fragile X, susiję su žemu estrogenu.
- Autoimuninės ligos, pažeidžiančios kiaušides ir trukdančios joms gaminti hormoną.
- Ankstyva kiaušidžių veiklos nepakankamumas, kitaip vadinamas priešlaikine menopauze – kai kiaušidės nustoja veikti iki 40 metų.
- Kiaušides veikiančios gydymo procedūros, pavyzdžiui, spindulinė terapija ar chemoterapija.
- Hipofizės veiklos sutrikimai – ši liauka atsakinga už hormonų, paskatinančių estrogeno gamybą, išskyrimą.
- Hipotalaminė amenorėja, dažnai išsivystanti dėl didelės įtampos, per didelio fizinio krūvio ar nepakankamos mitybos. Ypač jai yra imlios sportininkės moterys.
Kaip diagnozuojamas estrogeno trūkumas?
Nustatyti estrogeno trūkumą galima atlikus kraujo tyrimą. Vertinami trys hormonai: estronas (E1), estradiolis (E2) ir estriolis (E3):
- Estronas (E1) dominuoja organizme menopauzės ir pomenopauzės laikotarpiu. Tai silpnesnis estrogenas nei estradiolis.
- Estradiolis (E2) – pagrindinis trumpalaikio amžiaus moterų estrogenas.
- Estriolis (E3) – daugiausia gaminamas nėštumo metu.
Kraujo tyrimas gali būti naudingas, kai reikia išsiaiškinti hormonų pusiausvyrą po histerektomijos ar menopauzės laikotarpiu. Hormonų pakaitinė terapija dažniausiai skiriama tik tam tikrais atvejais.
Gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys subalansuoti estrogeną
- Užtikrinkite pakankamą kūno svorį. Per mažas svoris dažnai susijęs su žemu hormonų kiekiu. Reiktų aptarti mitybą ir kalorijų kiekį su gydytoju ar dietologu.
- Mankšta – saikingai. Per didelis fizinis krūvis išsekina organizmą, o vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas palaiko gerą hormonų pusiausvyrą.
- Stresas – svarbu jį valdyti. Stresiniai hormonai gali trikdyti kiaušidžių veiklą. Streso mažinimas padeda normalizuoti hormonų veiklą.
- Pakankamas miegas. Suaugusiems rekomenduojama miegoti 7–9 valandas kasnakt, kad organizmas galėtų atsistatyti ir subalansuoti hormonų gamybą.
Medikamentinis gydymas esant estrogeno trūkumui
Dažniausiai sumažėjus estrogenui taikoma hormonų pakaitinė terapija (HPT) – sintetiniai estrogeno ar progesterono preparatai padeda atkurti reikiamą lygį. Yra dvi pagrindinės HPT grupės:
- Estrogeno monoterapija, kuri skiriama tik toms moterims, kurioms pašalinta gimda.
- Estrogeno ir progesterono derinys. Jis būtinas moterims su gimda – progesteronas apsaugo gimdos gleivinę nuo pernelyg didelio storėjimo, kuris gali sukelti komplikacijų.
Pastaraisiais metais dažnai naudojami ne tik geriami, bet ir pleistrai ar makšties žiedai, kremai, skirti lokalizuotiems simptomams (pvz., sausumui). Hormonų terapija skiriama trumpiausiam galimam laikotarpiui ir mažiausia veiksminga doze, kad sumažėtų komplikacijų rizika.
Didelės trukmės (didesnės nei 5 metų) hormonų derinys gali padidinti krūties, gimdos ar kiaušidžių vėžio, taip pat kraujo krešulių, širdies priepuolių ir insulto riziką. Prieš skiriant ar pradedant hormonų pakaitinę terapiją būtina įvertinti rizikos veiksnius, pvz., turėtą vėžį ar kraujo krešėjimo sutrikimus.
Kaip apsisaugoti nuo žemo estrogeno?
Visiškai sustabdyti amžiaus nulemtų estrogeno pokyčių neįmanoma, tačiau sveiki įpročiai gali padėti išlaikyti hormonų pusiausvyrą ilgiau. Tam pasitarnauja vidutinio intensyvumo sportas, įvairi mityba, pakankamas kalorijų ir būtinų maisto medžiagų gavimas, reguliarus poilsis ir streso valdymas. Pasireiškus lytinių santykių skausmingumui gali padėti lubrikantai. Esant ryškiems simptomams ar kartu su kitais veiksniais, gydytojas gali pasiūlyti vaistus ar kitą individualią pagalbą.
Natūralūs būdai didinti estrogeno kiekį
Maistas ir papildai, turintys natūralių estrogeno „pakaitalų“ – fitoestrogenų, gali būti papildoma pagalba. Tačiau prieš įtraukiant šiuos produktus į kasdienį racioną, verta pasitarti su gydytoju.
Fitoestrogenų turintys produktai:
- Ankštiniai augalai: sojos pupelės, lęšiai, avinžirniai, žemės riešutai
- Sėklos: linų, saulėgrąžų
- Uogos: braškės, avietės, mėlynės
- Vaisiai: slyvos, kriaušės, obuoliai, vynuogės
Maisto papildai su fitoestrogenais:
- Juodasis žilakrūmis
- Raudonasis dobilas
Prieš naudojant papildus svarbu žinoti, kad jų saugumas ir veiksmingumas nėra griežtai reglamentuojami, todėl būtinas gydytojo konsultavimas.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip sužinoti, ar man reikalingas estrogeno tyrimas?
- Ar mano simptomai susiję su estrogeno trūkumu, ar kita sveikatos būkle?
- Kokius kasdienius įpročius galėčiau keisti, kad pagerinčiau hormonų pusiausvyrą?
- Ar būtina medikamentinė intervencija, ar galiu pabandyti natūralius būdus?
- Ar hormonų terapija tinkama man? Kokia jos rizika?
- Kokie mitybos ar papildų sprendimai galėtų padėti išvengti ar sumažinti simptomus?
