Limfoma – tai onkologinė liga, kuri prasideda iš baltųjų kraujo kūnelių, limfocitų. Šie kraujo kūneliai yra svarbūs imuniteto komponentai ir išsidėstę limfmazgiuose bei kituose limfinės sistemos organuose visame mūsų kūne. Vienas iš pagrindinių ligos požymių – padidėję, bet neskausmingi limfmazgiai.
Kas yra limfoma?
Limfoma – bendras pavadinimas piktybiniams susirgimams, išplitusiems limfinėje sistemoje. Limfinė sistema sudaryta iš audinių, kraujagyslių ir organų tinklo, padedančio organizmui kovoti su infekcijomis. Limfoma klasifikuojama kaip kraujo vėžys, nes išsivysto būtent iš limfocitų.
Pagrindinės limfomos rūšys
Išskiriami du pagrindiniai limfomos tipai: Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma. Be šių dviejų pagrindinių kategorijų, yra per 70 skirtingų limfomos potipių. Šios ligos eiga gali būti įvairi – vienos limfomos agresyvios ir greitai progresuojančios, kitos vystosi lėtai (vadinamos indolentinėmis limfomomis). Dažniausiai šiuolaikinis gydymas padeda ligą suvaldyti arba net visiškai ir išgydyti. Limfoma gali susirgti tiek vaikai ir paaugliai, tiek suaugusieji, tačiau šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama suaugusiųjų limfomai.
Limfomos paplitimas
Limfoma nėra viena iš dažniausių vėžio formų. Ji kur kas retesnė nei, pavyzdžiui, plaučių vėžys. Tačiau su šia liga susiduria įvairaus amžiaus žmonės – ne Hodžkino limfoma kiek dažnesnė 60–80 metų amžiaus asmenims, o Hodžkino limfoma dažniau diagnozuojama jauniems (20–39 metų) ir vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresniems) žmonėms. Abiem atvejais vyrai serga šiek tiek dažniau nei moterys.
Limfomos simptomai
- Padidėję, bet neskausmingi limfmazgiai kakle, pažastyse ar kirkšnyse, kurie nepraeina kelias savaites.
- Išliekantis nuovargis, kai nuolat jaučiamas silpnumas net ir gerai pailsėjus.
- Karščiavimas, kuris išlieka (arba vis atsinaujina), ypač jei kūno temperatūra ilgai viršija 39,5°C.
- Stiprus, naktinis prakaitavimas, kai nubundama permirkus drabužiams ir patalynei.
- Kvėpavimo pasunkėjimas ar dusulys.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas – dėl ligos netenkama daugiau nei dešimtadalio kūno svorio per pusmetį, nesilaikant dietos ar neprisidedant fizinio krūvio.
Šie požymiai nebūtinai reiškia limfomą – jie būdingi ir daugeliui kitų ligų, tačiau užsitęsus pokyčiams verta pasitarti su gydytoju.
Limfomos priežastys
Limfoma atsiranda, kai limfocitai pradeda nekontroliuojamai daugintis, virsta vėžinėmis ląstelėmis ir nepasišalina iš organizmo kaip įprasta. Dauguma DNR pakitimų, sukeliančių limfomą, atsiranda atsitiktinai – be aiškios priežasties. Tačiau kai kurie veiksniai gali padidinti riziką susirgti šia liga:
- Infekcijos tam tikrais virusais, tokiais kaip ŽIV, Epšteino-Baro (mononukleozės) virusas ar Kaposi sarkomos virusas.
- Limfomos atvejai šeimoje.
- Nusilpusi imuninė sistema – pvz., vartojant imunitetą slopinančius vaistus po organų transplantacijos.
- Autoimuninės ligos, kai organizmo imunitetas klaidingai puola savo pačio audinius.
Limfomos diagnostika
Pirmiausia gydytojai įvertina, ar yra būdingų simptomų ir apžiūri limfmazgius, vėliau atliekami tyrimai, kurie leidžia nustatyti tikslią diagnozę:
Kraujo tyrimai
- Bendras kraujo tyrimas (BKT) su leukocitų ištyrimu, siekiant ištirti limfocitų pokyčius.
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) – uždegimo rodiklis, galintis rodyti limfomos procesą.
- Laktatdehidrogenazės (LDH) kiekis atspindi spartų ląstelių nykimą arba dauginimąsi.
- Kepenų ir inkstų veiklos mėginiai.
- Serum baltymų elektroforezė – padeda nustatyti neįprastus baltymus kraujyje.
Vaizdiniai tyrimai
- Kompiuterinė tomografija (KT) leidžia aptikti padidėjusius limfmazgius, blužnį ar kitus organus.
- Pozitronų emisijos tomografija (PET) padeda išaiškinti vėžio židinius; dažnai PET derinamas su KT ar kartais su magnetinio rezonanso tyrimu (MRT).
Nustatant ne Hodžkino limfomą, gali būti analizuojami specifiniai genai, baltymai ar kitos charakteringos medžiagos šios limfomos tipui identifikuoti.
Limfomos gydymas
Koks gydymas pasirenkamas, priklauso nuo limfomos tipo bei jos vystymosi tempų. Esant lėtai progresuojančiai ligai, būna taikoma aktyvi stebėsena – kai sveikatos pokyčiai nuolat sekami, bet nedelsiant gydymas nepradedamas. Toks sprendimas leidžia išvengti nereikalingo gydymo, jei liga šiuo metu nesukelia grėsmės.
- Vaistų (chemoterapijos) kursai
- Spindulinė terapija
- Tikslinės terapijos vaistai
- Imunoterapija
- CAR T ląstelių terapija
- Kamieninių ląstelių arba kaulų čiulpų transplantacija
Gydytojas gali pasiūlyti ir paliatyviąją pagalbą, kurios tikslas – palengvinti ligos ir gydymo simptomus, padėti susidoroti su kasdienio gyvenimo iššūkiais. Tai apima ne tik vaistus, bet ir streso valdymo, emocinės ar dvasinės paramos veiklas.
Kaip valdyti šalutinius reiškinius
Gydymo metu kiekvienas žmogus gali patirti vis kitokių simptomų – kai kuriems jie pasireiškia stipriau, kitiems beveik nejaučiami. Kiekvienu atveju naudinga pasitarti su gydytoju, kaip palaikyti gerą savijautą ir lengviau valdyti gydymo sukeltus nemalonius pojūčius.
Limfomos prevencija ir rizikos mažinimas
Kol kas ne visa limfomos rizika yra aiškiai žinoma ar kontroliuojama, tačiau žinoma, kad kai kurie virusai ir paveldimumas gali padidinti tikimybę susirgti limfoma. Vertinga pasikalbėti su gydytoju, jei Jūsų arba Jūsų šeimos istorijoje buvo šios ligos atvejų ar patirta lėtinių imuniteto sutrikimų.
Prognozė ir gyvenimas su limfoma
Kiekvieno žmogaus gydymo baigtis priklauso nuo įvairių faktorių: tikslios limfomos rūšies, ligos išplitimo, amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Dažnu atveju pavyksta pasiekti ligos remisiją – tai reiškia, jog simptomų nebesimato, o organizme nelieka nei vieno požymio, rodančio limfomą.
Vis dėlto net ir pasiekus remisiją, liga kartais gali atsinaujinti. Dėl to svarbu tęsti reguliarius pasitikrinimus ir stebėti sveikatos būklę – gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir laiku pastebės galimus pokyčius. Remisija nereiškia visiško pasveikimo visiems laikams, tačiau leidžia grįžti prie įprasto gyvenimo.
Išgyvenamumo duomenys
Statistika rodo, kad penkerių metų išgyvenamumas sergant Hodžkino limfoma siekia apie 89%, o ne Hodžkino limfoma – apie 74%. Šie skaičiai yra bendriniai ir parodyti remiantis didelėmis pacientų grupėmis, todėl kiekvienas atvejis – individualus.
Kasdienybė su limfoma ir savipriežiūra
Pokyčiai po limfomos diagnozės gali apimti skirtingas gyvenimo sritis. Kiekvienam naudinga sudaryti planą, kaip tvarkytis su gydymo ir atsigavimo iššūkiais. Geriausia informuotis iš anksto, kokio poveikio gydymas gali turėti kasdieniam gyvenimui, kad prireikus galėtumėte gauti palaikymą namuose ar gydymo metu.
- Rinkitės pilnavertę mitybą, kurioje gausu baltymų, grūdų, riebių pieno produktų – jeigu jaučiate, jog apetitas sumažėjo, pasitarkite su mitybos specialistu dėl geriausių pasirinkimų ir būdų atgauti jėgas.
- Skirkite laiko sau – rašykite dienoraštį, klausykitės mėgstamos muzikos ar tiesiog būkite gamtoje.
- Streso įveikimui gali padėti meditacija, kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimai.
- Fizinis aktyvumas, net ir nedidelis, gali palengvinti nuovargį ir padėti palaikyti gerą savijautą.
- Neretai ligos metu jaučiamasi vienišai. Jei sunku kalbėtis su artimaisiais, pasidomėkite galimomis pagalbos grupėmis ar papildomomis paslaugomis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite, kad simptomai ryškėja arba sunku susidoroti su gydymo padariniais, rekomenduojama susisiekti su gydytoju. Taip pat pasitarkite, jei iškyla naujų klausimų ar abejonių dėl savijautos.
Kada reikia skubios medicininės pagalbos?
- Jeigu pasireiškė aukšta temperatūra (39,5°C ir daugiau).
- Jei jaučiate stiprius šalčio krėtulus.
- Atsirado stiprus, sunkiai sustabdomas kosulys su skrepliais.
- Pajutote pilvo skausmus ar nuolatinį viduriavimą, trunkantį daugiau nei dvi savaites.
Kai kurie gydymo būdai silpnina imunitetą, todėl infekcijos pavojai išauga – svarbu reaguoti nedelsti.
Dažniausiai užduodami klausimai apie limfomą
Ar limfoma laikoma sunkia liga? Tai priklauso nuo konkrečios rūšies – pavyzdžiui, ne Hodžkino limfoma gali didinti rimtų infekcijų, kitų vėžio formų ar širdies ligų riziką. Skaičiuojama, kad mirtingumas nuo šios limfomos pasaulyje – maždaug 3 žmonės iš 100 000.
Ar limfoma matoma kraujo tyrimuose? Paprastai kraujo tyrimai gali parodyti užuominų, pavyzdžiui, padidėjusį ar sumažėjusį leukocitų kiekį, bet aiški diagnozė nustatoma atlikus biopsiją ir vaizdinius tyrimus.
Kur dažniausiai aptinkama limfoma? Ligos židinys gali formuotis bet kurioje kūno vietoje, kur yra limfocitų – limfmazgiuose, blužnyje, kaulų čiulpuose ar kituose audiniuose. Ankstyvas požymis – padidėję limfmazgiai kakle, krūtinės viršuje, pažastyse, pilve ar kirkšnyse.
Kiek laiko galima sirgti limfoma nepastebėjus jokių simptomų? Kartais limfoma progresuoja be aiškių požymių net keletą metų, o liga nustatoma atsitiktinai atlikus profilaktinius vaizdinius tyrimus.
