Jei nuolat susiduriate su akies uždegimu, miežiu ar ašarų takų užsikimšimu, gali būti, kad kenčiate nuo meibominių liaukų funkcijos sutrikimo. Šis sutrikimas lemia, kad jūsų akies vokų liaukos neišskiria reikiamo ar pakankamos kokybės riebalinio sekreto, todėl akys gali išsausėti.
Kas yra meibominių liaukų funkcijos sutrikimas?
Meibominių liaukų funkcijos sutrikimas (arba sutrumpintai MGD) pasireiškia tada, kai vokuose esančios riebalų liaukos neveikia įprastai. Jos išskiria riebalines medžiagas, kurios būtinos tam, kad ašarų plėvelė nesugertų pernelyg greitai ir akys išliktų sudrėkintos. Kai liaukos veikia netinkamai, riebalinis sluoksnis tampa per menkas arba prastos kokybės, dėl to prarandama natūrali akių apsauga. Dažniausiai šis sutrikimas ir yra sausų akių sindromo priežastis.
Meibominės liaukos išskiria specialų tepalą, vadinamą meibumu, kuris sudaro išorinį ašarų sluoksnį. Po šiuo sluoksniu yra vandeninga dalis ir gleivinis sluoksnis – visi jie svarbūs akių drėkinimui. Sutrikimas gali būti įgimtas, išsivystęs nuo gimimo, arba pasireikšti bėgant metams. Jis gali užklupti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, tačiau dažniausiai yra siejamas su amžiumi.
Paplitimas
Manoma, kad visame pasaulyje beveik 36 procentai žmonių patiria šį akių sutrikimą. Amžėjant rizika didėja – vyresniems nei 60 metų asmenims sutrikimas dar dažnesnis. Pastebėta, jog šis sutrikimas dažniau pasitaiko vyrams ir kai kurioms etninėms grupėms, pavyzdžiui, Azijos kilmės žmonėms.
Meibominių liaukų funkcijos sutrikimo simptomai
Ne visiems šis sutrikimas sukelia griežtai apibrėžtus pojūčius. Tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
- Niežulys, deginimas ar perštėjimas akyse.
- Paraudusios, skausmingos akys ar vokai.
- Vokų patinimas.
- Akių ašarojimas.
- Pajautimas, lyg akyje būtų svetimkūnis.
- Laikinas ar pasikartojantis matymo išsiliejimas.
- Dažnos akies uždegiminės ligos, tokios kaip miežiai ar chalazionai.
- Lipnus ar pluteles primenantis sekretas ant vokų.
- Nepatogumas dėvint kontaktinius lęšius.
Kas sukelia šį sutrikimą?
Pagrindinė priežastis – užsikimšusios meibominės liaukos arba pakitusi jų gaminamo sekreto sudėtis. Tam tikri vaistai, tarp jų – akių lašai nuo glaukomos, retinoidai ar hormoninius pokyčius reguliuojantys preparatai, gali paskatinti šio sutrikimo išsivystymą.
Rizikos veiksniai
Tam tikros aplinkybės ar būklės padidina riziką patirti meibominių liaukų veiklos sutrikimą:
- Vyresnis amžius.
- Hormoninės ligos ar mažas androgenų kiekis.
- Polinkis į alergines reakcijas.
- Kontaktinių lęšių nešiojimas.
- Kai kurių imuninės sistemos ligų, pavyzdžiui, rožinės ar Sjögreno sindromo, buvimas.
Prie riziką didinančių veiksnių taip pat priskiriamos lėtinės akių ligos – blefaritas, Stevens-Johnson sindromas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, akių infekcijos (pavyzdžiui, trachoma), taip pat kai kurios oftalmologinės būklės kaip aniridija.
Galimos komplikacijos
Nesiimant priemonių meibominių liaukų funkcijos sutrikimui suvaldyti, gali progresuoti sausų akių liga, atsirasti paviršinių akių audinių pakitimų ar lėtinis vokų uždegimas (blefaritas). Dėl nuolatinio liaukų darbo sutrikimo gali padidėti infekcijų rizika, ypač po akių operacijų. Kartais ilgainiui pažeidžiama ir ragenos struktūra.
Diagnozavimas ir tyrimai
Nustatant šį sutrikimą, svarbu tiek jūsų savijautos aprašymas, tiek išsamus akių patikrinimas. Specialistas apžiūri vokų vidų ir įvertina, ar yra uždegimo, liaukų užsikimšimo ar kitų pokyčių.
Gydytojas taip pat gali taikyti tam tikrus tyrimus:
- Riebalinės sekrecijos išgavimas paspaudžiant vokus – tikrinama, ar ir kiek sekreto išsiskiria.
- Ašarų plėvelės stabilumo įvertinimas naudojant specialų dažą ir matuojant laiką, per kurį ašaros nugaruoja.
- Širmerio testas, kai į akis įdedamos specialios juostelės, matuojama, kiek ašarų išsiskiria per nurodytą laiką.
- Ašarų sudėties analizė ieškant baltymų ar kitų komponentų.
- Meibografija – specialus akių tyrimas, leidžiantis įvertinti liaukų būklę, atliekamas pasitelkiant infraraudonųjų spindulių, optinės koherentinės tomografijos ar lazerinius metodus.
Gydymo galimybės
Kaip bus gydomas meibominių liaukų sutrikimas, priklauso nuo jo pobūdžio, priežasčių ir bendros jūsų sveikatos būklės.
Pagrindinės gydymo priemonės
Dažnai gydytojas pataria pradėti nuo paprastų, kasdienių veiksmų:
- Reguliariai dėti ant akių šiltus, švarius ir drėgnus kompresus – tai padeda skystinti liaukų sekretą ir lengvina jo išsiskyrimą.
- Vokus masažuoti švelniais judesiais prie blakstienų augimo linijos – tai stimuliuoja liaukų darbą.
- Vokų ir blakstienų higiena, švelniai valant juos su ar be švelnaus muilo ar kūdikiams skirto šampūno.
- Į racioną įtraukti omega-3 riebalų rūgštis – linų sėmenų, žuvų taukų pavidalu.
- Vengti stipraus vėjo bei per ilgai žiūrėti į ekranus.
Kitais atvejais parenkamos papildomos priemonės:
- Akių tepalai ar lašai, drėkinantys akis.
- Priešuždegiminiai ar nuo infekcijos apsaugantys vaistai.
- Specifiniai vietiniai preparatai, pavyzdžiui, ciklosporino ar steroidų pagrindo lašai.
- Susijusių ligų gydymas, jei jos turi įtakos liaukų sutrikimui, pavyzdžiui, blakstienų erkutės pašalinimas.
- Procedūros, padedančios atkimšti liaukas – naudojamos specialios zondavimo, lazerio ar aparatūros metodikos, leidžiančios paskatinti sekreto išsiskyrimą.
Kiek užtrunka sveikimas?
Dauguma šių gydymo metodų yra saugūs ir nereikalauja ilgo atsistatymo laikotarpio. Dažnai rekomenduojama nuolat rūpintis vokų higiena ir reguliarai vartoti specialius papildus. Jei buvo atlikta chirurginė procedūra – gijimo laikotarpis gali būti ilgesnis, priklausomai nuo metodo.
Prevencijos būdai
Nors visiškai užkirsti kelio meibominių liaukų sutrikimui dažniausiai neįmanoma, kai kurie veiksmai padeda sumažinti riziką arba sulėtinti pokyčius.
- Svarbu gydyti ir kontroliuoti lėtines ligas – ypač padidėjusį cholesterolį ar kraujospūdį.
- Vengti alergenų ir kuo mažiau būti vėjuotose vietose bei riboti laiko prie ekranų kiekį.
- Reguliariai lankytis prevenciniuose akių patikrinimuose.
- Dėvint kontaktinius lęšius, laikytis griežtos higienos ir specialistų rekomendacijų.
- Kruopšti akių bei vokų priežiūra kasdien.
Gyvenimas su meibominių liaukų funkcijos sutrikimu
Dažnai pradžioje šis sutrikimas lieka nepastebėtas, todėl ypač svarbu reguliariai tikrintis akis, net jei nejaučiate ryškių simptomų. Gali prireikti nuolat laikytis sveikos akių priežiūros taisyklių visą gyvenimą.
Negydant gali pasireikšti komplikacijos – sausų akių liga, ragenos pažeidimai, todėl svarbu laiku imtis veiksmų. Vis dėlto prognozė dažniausiai išlieka gera: laikantis rekomenduotų įpročių ir gydymo, ilgainiui savijauta pagerėja.
Kreipimosi į gydytoją svarba
Kilus regėjimo pablogėjimui, skausmui akyse ar staiga praradus regėjimą, būtina kuo greičiau pasitarti su gydytoju ar kreiptis į skubios pagalbos tarnybas.
Dažnai kylantys klausimai apie šį sutrikimą
- Kodėl išsivysto meibominių liaukų disfunkcija?
- Kokius gydymo metodus rekomenduojate?
- Kokios galimos gydymo komplikacijos?
- Ar ši būklė gali būti paveldima, ar turėčiau informuoti šeimos narius apie galimą riziką?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis pas akių gydytoją?
- Ar galima ir toliau nešioti kontaktinius lęšius?
- Ar kada nors įmanoma visiškai išgyti nuo šio sutrikimo?
Praktiniai patarimai: ką daryti užsikimšus liaukoms?
Šiltas kompresas ir lengvas vokų masažas dažnai padeda atkimšti liaukas. Kai kuriais atvejais gali prireikti specialių medicininių prietaisų, kuriais gydytojas gali pašalinti susidarusias sankaupas. Tai gali būti prietaisai, kaitinantys vokų sritį ir lydantys susikietėjusį sekretą, arba zondai, padedantys mechaniniu būdu pašalinti užsikimšimą.
Svarbu žinoti, kad kai kuriems žmonėms ši akių būklė gali likti visą gyvenimą, ypač jei ji susijusi su kitomis lėtinėmis ligomis. Kartais reikės nuolat rūpintis akių higiena ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Daugeliu atvejų tinkama priežiūra leidžia kontroliuoti simptomus ir išvengti sudėtingesnių komplikacijų.
