Mikrognatija – tai būklė, kai apatinis žandikaulis yra nepakankamai išsivystęs arba mažesnis nei įprasta. Didžioji dauguma atvejų – įgimti, todėl ši problema dažniausiai pastebima jau nuo gimimo.
Mikrognatijos priežastys ir kam ji būdinga
Mažas ar atsilikęs apatinis žandikaulis dažniausiai pasitaiko kūdikiams, kurie gimsta turėdami tam tikras genetines ligas – pavyzdžiui, Pierre Robin, progerijos ar cri-du-chat sindromą. Kartais mikrognatiją lemia atsitiktinės genetinės mutacijos.
Nors rečiau, mikrognatija gali susiformuoti ir vėlesniame amžiuje suaugusiesiems. Tokiais atvejais ji dažniausiai susijusi su trauma, sąnarių sukietėjimu ar apatinio žandikaulio lūžiu.
Diferencijavimas nuo kitų žandikaulio sutrikimų
Dažnai girdimi terminai „mikrognatija“ ir „retrogntija“ apibūdina apatinio žandikaulio pakitimus. Tiesa, šios būklės artimos, bet ne identiškos: retrogntijos atveju žandikaulis būna neįprastai atsitraukęs, o mikrognatija reiškia patį sumažėjusį žandikaulio dydį. Dažnai žvilgsniu šios būklės atrodo panašiai.
Kaip dažnai pasitaiko mikrognatija?
Apatinis žandikaulis, šiek tiek išsikišęs ar atsitraukęs, dažnas naujagimiams ir gali būti normali augimo raidos dalis. Tačiau jei būklė susijusi su genetine liga, savaime ji praeina rečiau.
Mikrognatijos simptomai
- Triukšmingas kvėpavimas.
- Miego apnėja ar kiti kvėpavimo sutrikimai naktį.
- Maitinimosi sunkumai.
- Nepakankamas svorio prieaugis.
- Miego sutrikimai.
Suaugusiesiems mikrognatija dažniausiai pasireiškia obstrukcine miego apnėja. Simptomams palengvinti taikomos įvairios priemonės: kvėpavimo aparatai, dantų plokštelės ar net žandikaulio operacijos.
Susijusios genetinės būklės
Apatinio žandikaulio sumažėjimas dažnai būdingas tam tikriems genetiniams sutrikimams – pavyzdžiui, gomurio ir lūpos nesuaugimas, Pierre Robin ar Treacher Collins sindromai, taip pat trisomijos (13 ir 18 chromosomų), Beckwith-Wiedemann, Stickler, progerijos, achondrogenezės, cri-du-chat, Turner, Marfano, Seckel, Russell-Silver, Hallermann-Streiff sindromai ir hemifacialinė mikrosomija.
Diagnozavimas ir tyrimai
Kaip nustatoma mikrognatija?
Gydytojas atidžiai įvertina veido proporcijas ir žandikaulių tarpusavio padėtį, ieško asimetrijos, tikrina liežuvio būklę ir žiūri, ar nėra lūpos ar gomurio nesuaugimo. Kartais mikrognatija aptinkama dar pilvo echoskopijos metu – tuomet jau ankstyvoje vaisiaus raidoje pastebimas nepakankamai išsivystęs apatinis žandikaulis.
Papildomi tyrimai
- Radiologiniai vaizdai: rentgeno nuotraukos ar kompiuterinė tomografija.
- Miego tyrimas: stebima, kaip kvėpuojama ir kaip organizmas aprūpinamas deguonimi miego metu.
Mikrognatijos gydymas ir valdymas
Savarankiškas būklės pagerėjimas
Gana dažnai apatinis žandikaulis auga vaikui bręstant, todėl situacija pagerėja savaime iki pusantrų metų amžiaus. Viso to laikotarpiu gydytojas stebės, kaip sekasi kūdikiui.
Konservatyvus gydymas
- Pozicinė terapija – rekomenduojama gulimoji poza, kuri užtikrina laisvesnį kvėpavimą.
- Nosifaringinis vamzdelis – dedamas į nosį, kad atvertų kvėpavimo takus.
- Teigiamo slėgio kvėpavimo aparatai – orą pučia per kaukę, padedant išlaikyti atvirus kvėpavimo takus. Priklausomai nuo poreikio, skiriami įvairūs režimai, kaip, pavyzdžiui, BiPAP ar CPAP aparatai.
Chirurginis gydymas
- Liežuvio ir lūpos sukibimo operacija – liežuvio padėtis pakeičiama, kad neužblokuotų kvėpavimui svarbių takų.
- Apatinio žandikaulio ilginimas (osteogenezė) – taikoma chirurginė technika, kurios metu praplatinamas apatinis žandikaulis, kad pagerėtų kvėpavimas.
- Tracheostomija – retas atvejis, kai kvėpavimo takams visiškai atverti kakle padaroma anga ir sujungiama su trachėja.
Prevencija
Kadangi mikrognatija dažniausiai įgimta, o daugeliui genetinių sindromų užkirsti kelio neįmanoma, šios būklės specifinės prevencijos nėra.
Ligos eiga ir perspektyvos
Jei iki pusantrų metų vaiko žandikaulis neatsistato natūraliai, svarstomi gydymo būdai. Kiekvieno atvejo prognozė priklauso nuo pagrindinės ligos ar sindromo. Gydytojas padės įvertinti individualią situaciją ir pasiūlys tinkamiausias galimybes.
Kada kreiptis į specialistus?
Pastebėję pas savo vaiką mažesnį ar kitaip neįprastai atrodantį apatinį žandikaulį, nedelskite pasitarti su gydytoju. Taip pat verta pasirodyti specialistams, jei atsiranda triukšmingas kvėpavimas, sunkumai maitinantis ar kiti nerimą keliantys požymiai.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia mikrognatijos forma ir ar ji sunki?
- Ar yra tikimybė, kad vaiko žandikaulis natūraliai paaugs iki reikiamo dydžio?
- Ar nustatytos kitos, su šia būkle susijusios ligos?
- Kokios miego pozicijos būtų tinkamiausios kvėpavimui palengvinti?
- Ar gydymas būtinas, ir jei taip – kokios yra galimybės?
- Kokia ilgalaikė prognozė?
Bendraudami su gydytoju galėsite išsamiau suprasti diagnozę bei pasirinkti tinkamiausią gydymo kelią.
