Mykoplazmos – tai unikalios bakterijos rūšis, galinti sukelti įvairias infekcijas skirtingose žmogaus organizmo vietose. Jos dažniausiai pažeidžia kvėpavimo takus, šlapimo ir lytinius organus. Šios bakterijos ypatingos tuo, kad, skirtingai nei dauguma kitų bakterijų, neturi ląstelės sienelės. Dėl šios savybės įprasti antibiotikai, kurių veikimas nukreiptas į ląstelės sienelės ardymą, neveikia mykoplazmų.
- 1.Dažniausios infekcijų rūšys
- 2.Kas dažniausiai suserga mykoplazmų sukeltomis infekcijomis?
- 3.Kaip dažnai pasitaiko mykoplazmų infekcijos?
- 4.Mykoplazmos simptomai
- 5.Užsikrėtimo būdai ir plitimas
- 6.Kaip nustatoma mykoplazmos infekcija?
- 7.Gydymo galimybės
- 8.Kaip apsisaugoti nuo mykoplazmos?
- 9.Ligos eiga ir prognozė
- 10.Kreipimasis į gydytoją
Dažniausios infekcijų rūšys
Žmogui dažniausiai pasitaiko trys pagrindinės mykoplazmų rūšys:
- Mycoplasma pneumoniae – ši rūšis sukelia plaučių infekcijas, neretai vadinamas „vaikščiojančia pneumonija“, nes simptomai būna lengvi, primena peršalimą ar nestiprų bronchitą ir tik retais atvejais prireikia hospitalizacijos.
- Mycoplasma genitalium – įsikuria lytiniuose organuose, dažniausiai perduodama lytinių santykių metu. Dažnai infekcija būna besimptomė, tačiau simptomai panašūs į lytiškai plintančių ligų: skausmas lytinių santykių metu ar išskyros iš makšties ar varpos.
- Mycoplasma hominis – aptinkama šlapimo takuose ir lytiniuose organuose, dažniau sukelia problemų žmonėms, kurių imunitetas susilpnėjęs. Gali būti perduodama naujagimiui gimdymo metu, ypač priešlaikio gimdymo atvejais.
Kas dažniausiai suserga mykoplazmų sukeltomis infekcijomis?
Šios bakterijos gali paveikti bet kokio amžiaus žmones. Pavyzdžiui, Mycoplasma pneumoniae infekcijos dažniausiai nustaomos 5–9 metų vaikams. Taip pat ligos protrūkiai dažni ten, kur žmonės glaudžiai bendrauja, pavyzdžiui, bendrabučiuose ar slaugos namuose. Lytinių organų mykoplazmos lengvai plinta per lytinius santykius.
Kaip dažnai pasitaiko mykoplazmų infekcijos?
Šios infekcijos yra gana paplitusios, ypač Mycoplasma pneumoniae. Jai kasmet priskiriama apie penktadalis visų bendruomenėje įgyjamų plaučių uždegimų, o daugiausia atvejų užfiksuojama šiltuoju metų laiku ir rudenį.
Mykoplazmos simptomai
Kvėpavimo takų infekcijos
Mycoplasma pneumoniae sukelta infekcija gali trukti nuo kelių dienų iki mėnesio, o simptomai įprastai pasireiškia maždaug po dviejų savaičių nuo užsikrėtimo. Dažniausi požymiai yra:
- Sausas kosulys
- Bendras silpnumas, nuovargis
- Kūno temperatūros padidėjimas
- Galvos skausmas
- Gerklės perštėjimas
Dažniausiai liga pasireiškia lengva bronchito ar plaučių uždegimo forma ir retai kelia rimtą grėsmę ar reikalauja gydymo stacionare.
Šlapimo ir lytinių organų infekcijos
Kitos mykoplazmų rūšys pažeidžia lyties ir šlapimo organus. Tipiniai simptomai panašūs į lytiškai plintančių ligų:
- Skausmas lytinių santykių metu
- Nemalonus jausmas šlapinantis
- Išskyros iš makšties ar varpos
- Šlaplės patinimas
- Kraujavimas iš makšties po lytinių santykių
Užsikrėtimo būdai ir plitimas
Mykoplazmos labai lengvai plinta. Kvėpavimo takų infekcija dažniausiai perduodama lašeliniu būdu: kai sergantis žmogus kosti ar čiaudi, bakterijos patenka į orą ir juo užsikrečia aplinkiniai. Lytinių organų infekcijos perduodamos lytinių santykių metu. Ypač greitai infekcija plinta kolektyvuose, kur žmonės yra arti vienas kito.
Kaip nustatoma mykoplazmos infekcija?
Diagnozei patvirtinti gydytojas pirmiausia išklausinės apie jūsų simptomus ir ligos eigą. Kartais gali būti rekomenduojamas krūtinės ląstos rentgeno tyrimas, ypač jei įtariamas plaučių uždegimas. Taip pat gali būti atliekami:
- Bakterijų kultūros pasėjimas iš audinių ar kraujo – dažniau naudojamas genitalinių infekcijų diagnostikai.
- Serologiniai kraujo tyrimai antikūnams nustatyti – leidžia suprasti, ar organizmas kovoja su šia infekcija.
- PGR testas (polimerazės grandininės reakcijos testas) – dažniau taikomas analizuojant genetinę medžiagą iš kvėpavimo ar lytinių takų mėginių.
Dažniausiai lengvoms kvėpavimo takų infekcijoms papildomi tyrimai nereikalingi.
Gydymo galimybės
Nors įprasti antibiotikai prieš mykoplazmas neveiksmingi, geriausią poveikį turi makrolidų grupės vaistai. Prireikus gali būti skiriami:
- eritromicinas
- klaritromicinas
- azitromicinas
- doksiciklinas
Jei jaučiate diskomfortą ar kosulį, gali padėti nereceptiniai vaistai nuo peršalimo ar skausmo.
Dalis lengvų infekcijų praeina savaime, be gydymo, tačiau geriausia dėl gydymo pasitarti su gydytoju – ypač jei simptomai tęsiasi ar stiprėja.
Kaip greitai pasijusite geriau?
Pradėjus vartoti antibiotikus, simptomai paprastai sumažėja per kelias dienas. Plaučių uždegimo atvejais kosulys gali užsitęsti kelias savaites po gydymo pabaigos. Jei nepastebite pagerėjimo arba simptomai grįžta, kreipkitės į specialistus.
Kaip apsisaugoti nuo mykoplazmos?
Šiuo metu nėra vakcinos nuo mykoplazmų. Tačiau galite imtis paprastų priemonių sumažinti riziką:
- Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu
- Kosėdami ar čiaudėdami užsidengite burną ir nosį
- Jei jaučiatės blogai – likite namuose arba dėvėkite kaukę
- Laikykitės gydytojo paskirto gydymo antibiotikais taisyklių
- Turėkite atvirą pokalbį apie simptomus su partneriu, sumažinkite partnerių skaičių ir naudokite prezervatyvą
Ligos eiga ir prognozė
Kaip greitai pasveiksite, priklauso nuo to, kurios kūno dalies infekcija pažeidė ir kokio tipo mykoplazma ją sukėlė. Tinkamai gydant, dauguma simptomų palengvėja per kelias dienas, tačiau kai kurie, pavyzdžiui, kosulys, gali užsitęsti dar kelias savaites.
Kiek laiko trunka pasveikti?
Antibiotikų terapijos fone pagerėjimas dažniausiai juntamas greitai, tačiau visiškas pasveikimas nuo plaučių uždegimo gali trukti keletą savaičių. Esant lengvesnėms gerklės ar bronchų infekcijoms, simptomai gali išnykti anksčiau.
Kreipimasis į gydytoją
Jei pastebite tokius simptomus kaip užsitęsęs kosulys, karščiavimas, skausmingas šlapinimasis ar neįprastos išskyros, verta pasitarti su gydytoju. Ypač svarbu nedelsti, jei pasireiškia dusulys ar labai aukšta temperatūra, trunkanti ilgiau nei kelias dienas.
Aktualūs klausimai gydytojui
- Kiek laiko turiu vartoti paskirtus antibiotikus?
- Kaip apsaugoti šeimos narius nuo užsikrėtimo?
- Ar galiu vartoti nereceptinius vaistus simptomams palengvinti?
