Širdies plyšimas – reta, tačiau ypač pavojinga komplikacija, pasitaikanti po širdies smūgio. Tai būklė, kuomet širdies raumenys, sienelės ar vožtuvai ima išsiskirti, prarasdami vientisumą. Plyšimas gali įvykti širdies infarkto metu arba per artimiausią mėnesį po ūmaus įvykio. Dažniausiai ši komplikacija išsivysto per 5–10 dienų po širdies smūgio.
Kam būdingas širdies plyšimas
Atsiradus dideliems širdies pažeidimams po infarkto, išauga širdies plyšimo rizika. Dažniau ši grėsmė iškyla žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, patiriantiems pasikartojančius skausmus krūtinėje arba neskubantiems lankytis pas medikus po pirmųjų simptomų. Taip pat pavojus didėja vyresniems nei 60 metų, pirmą kartą patyrusiems infarktą, asmenims su išplitusia ateroskleroze, sergantiems širdies nepakankamumu, lėtine inkstų liga ar persirgusiems insultu. Statistiškai dažniau širdies plyšimas nustatomas moterims.
Dažnumas ir tipai
Apie trečdalis staigios mirties po širdies infarkto atvejų susiję su širdies raumens plyšimu. Dažniausiai plyšta išorinė kairiojo skilvelio sienelė – tai sudaro 10–20 % visų širdies smūgį patyrusių pacientų atvejų. Kur kas retesni – skilvelių pertvaros plyšimai (mažiau nei 0,4 %), kuomet pažeidžiama siena tarp abiejų širdies apačioje esančių kamerų.
Kaip pasireiškia širdies plyšimas
Ligos eigą dažniausiai lemia plyšimo vieta. Jei įplyšta siena tarp apatinių širdies kamerų, kraujas ima plūsti į plaučius, kas sukelia skysčių kaupimąsi (plaučių edemą) ir pavojingą dusulį, kartais – kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Plyšus mitralinio vožtuvo raumenims, kraujas ima grįžti atgal į širdį, greitai prasideda širdies nepakankamumas. Dažniausia ir pavojingiausia situacija – išorinės sienelės (laisvosios sienos) plyšimas: tuomet kraujas patenka į krūtinės ląstą ir žmogus netenka sąmonės, dažnai baigiasi mirtimi.
Širdies plyšimo simptomai
- Staigus krūtinės skausmas
- Kardiogeninis šokas
- Staigus širdies sustojimas
- Ūmus širdies nepakankamumas
- Plaučių edema (čia pat – dusulys, kvėpavimo sutrikimai)
- Širdies tamponada, kai kraujas užspaudžia širdį iš išorės
Širdies plyšimo priežastys
Infarkto metu pažeidžiamas širdies raumuo tampa silpnas, o nuolatinė didelė širdies apkrova gali sukelti sienelės ar raumens plyšimą. Nors ši komplikacija pasitaiko retai, jos rizika didėja, kai žala širdžiai yra didelė.
Diagnostika
Gydytojas pirmiausia įvertins fizinę būklę, paklausys širdies garsų stetoskopu – gali būti girdimas ūžesys. Diagnostikai svarbiausias tyrimas – transtorakalinis širdies echoskopas (TTE). Jei prireiktų išsamesnių duomenų, galima atlikti stemplinį echoskopą, širdies kateterizaciją, kompiuterinę tomografiją ar širdies magnetinį rezonansą.
Gydymas ir valdymas
Nors kai kurie vaistai gali paliesti simptomus ar stabilizuoti būklę iki operacijos, širdies plyšimo atveju veiksmingiausias gydymas – chirurginis. Priklausomai nuo situacijos, kartais tenka operuoti nedelsiant, kartais gydytojai gali palaukti kelias dienas, kad širdies raumuo šiek tiek užgytų ir operacija būtų saugesnė. Tačiau kai paciento būklė bloga, atidėlioti negalima – plyšimas gali padidėti.
Taikomi gydymo būdai
- Diuretikai (skysčiams šalinti)
- Inotropinės medžiagos (stiprinančios širdies susitraukimus)
- Kraujagysles plečiantys vaistai
- EKMO (dirbtinė kraujotaka ir deguonies prisotinimas)
- Intraaortinė balioninė pompa (širdies veiklai palaikyti)
- Kairiojo skilvelio pagalbinis įtaisas
- Minimaliai invazinis (per kraujagyslę) plyšimo uždarymas
- Atviroje krūtinės operacija, plyšimo „lopymas“
Operacija rizikinga, tačiau sėkmingai atlikus chirurginį gydymą galima džiaugtis net dešimtmečius trunkančiu gyvenimu.
Kaip sumažinti pavojų
Svarbiausia – greitai reaguoti į infarkto požymius ir nedelsti kreiptis medikų pagalbos. Laiku suteikta pagalba iš esmės sumažina grėsmę ne tik gyvybei, bet ir tokioms katastrofiškoms komplikacijoms, kaip širdies plyšimas. Laikas – svarbiausia!
Prognozė ir ateitis
Širdies plyšimo pasekmes lemia plyšimo vieta. Jei pažeidžiama išorinė (laisvoji) sienelė, išgyvenimo galimybės menkos – net ir atliekant skubią operaciją dažniausiai nepavyksta atkurti širdies funkcijos laiku. Plyšus tarpskilvelinei sienai, chirurginė pagalba įmanoma, nors rizika labai didelė: net 43 % pacientų neišgyvena po operacijos. Jei plyšimas apima mitralinio vožtuvo raumenis, tam tikrais atvejais galima chirurgiškai atkurti jų funkciją.
Išgyvenamumo apžvalga
Pusė pacientų su širdies plyšimu neišgyvena – dažnai dėl staigaus įvykio ne ligoninėje. Be operacijos prognozės itin blogos. Net ir išgyvenusiems po operacijos pasitaiko kraujavimų, sumažėjusio širdies pajėgumo ar kitų komplikacijų, tačiau nemažai jų, praėjus penkeriems metams po gydymo, gyvena visavertį gyvenimą.
Kaip pasirūpinti savimi
Nepamirškite lankytis paskirtuose patikrinimuose, laikytis gydytojo instrukcijų, vartoti paskirtus vaistus. Jeigu kyla nerimas dėl vėl atsinaujinančio širdies smūgio – nedelskite kreiptis pagalbos.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kuri širdies dalis yra pažeista?
- Kokia gydymo taktika geriausia mano atveju?
- Kokia ilgalaikė prognozė konkrečiai mano situacijoje?
