Miagydomojo skausmo sindromas yra ilgalaikė būklė, kuri atsiranda dėl raumenų ir juos apgaubiančios fascijos (plonos jungiamojo audinio plėvelės) uždegimo. Pats terminas sudarytas iš žodžių „mio“ (reiškia raumenis) ir „fascinis“ (fascija).
Kaip suprasti miagydomojo skausmo sindromą?
Fascija – tai tarsi apsauginis sluoksnis, kuris dengia kiekvieną raumens skaidulą, pavienį raumenį ir net raumenų grupes. Jei palygintume žmogaus organizmą su apelsinu, oda būtų oranžinis viršutinis sluoksnis, pats vaisius – raumenys, o balta plona plėvelė tarp skilčių – būtent fascija.
Ši būklė daugeliui pasireiškia tik vienoje kūno vietoje, tačiau kai kuriais atvejais gali išplisti į kelias, dažniausiai tos pačios kūno pusės, sritis.
Kiek dažnas miagydomojo skausmo sindromas?
Skausmo sindromas yra itin paplitęs: manoma, kad net iki 85 % žmonių gyvenime susidurs su šios būklės simptomais.
Miagydomojo skausmo sindromo simptomai
Kiekvieno žmogaus simptomai gali būti skirtingi – vieniems skausmas prasideda staiga, kitiems jis tęsiasi lėtai, tarsi nuolatinis foninis dirgiklis. Dažniausi požymiai:
- Maudžiantis, spaudžiantis arba traukiantis skausmas, kartais jaučiamas kaip veržiantis ar tvinkčiojantis.
- „Trigeriniai taškai“ – smulkios, apčiuopiamos gumbelės ar mazgeliai raumenyje, kurie skauda palietus, o kai kuriais atvejais ir savaime. Dažnai jie išryškėja ligai progresuojant.
- Raumenų jautrumas, skausmingumas.
- Silpnesni raumenys.
- Susiaurėjusi sąnarių judesio amplitudė (pavyzdžiui, gali būti sunku pilnai pasukti petį).
Be šių simptomų, daug žmonių susiduria ir su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip:
- Galvos skausmai.
- Miego sutrikimai.
- Nuolatinis nuovargis.
- Padidėjęs stresas, nerimas ar net depresija.
Trigerinių taškų tipai
- Aktyvus trigerinis taškas dažniausiai jaučiamas raumenyje ir sukelia skausmą tiek paspaudus, tiek kartais savaime.
- Pasyvus trigerinis taškas esant ramybės būsenai nekelia skausmo, tačiau gali tapti aktyviu esant tam tikroms aplinkybėms.
- Antrinis trigerinis taškas susiformuoja kitame raumenyje nei pirminis aktyvus taškas ir gali dirgti tuo pačiu metu.
- Satelitiniai trigeriniai taškai užsiblokuoja dėl persidengimo su jau esančiais skausmingais taškais šalia.
Miagydomojo skausmo priežastys
Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl vieni žmonės yra labiau linkę patirti šį skausmo sindromą nei kiti, tačiau išskiriamos pagrindinės priežastys:
- Raumenų sužeidimai.
- Pasikartojantys judesiai (pvz., nuolatinis kalimas ar kiti monotoniški judesiai).
- Netaisyklinga kūno laikysena.
Taip pat, riziką didina šie veiksniai:
- Raumenų silpnumas arba neveiklumas (pavyzdžiui, išgipsuota galūnė).
- Buvimas šaltoje aplinkoje ilgesnį laiką.
- Emocinė įtampa, stresas.
- Užspaustos nervų šaknys.
- Medžiagų apykaitos ar hormonų sutrikimai, kaip skydliaukės ligos ar diabetinė neuropatija.
- Vitaminų, ypač D ir folio rūgšties, trūkumas.
- Lėtinės infekcijos.
Kaip nustatoma ši būklė?
Miagydomojo skausmo sindromas dažnai lieka nepastebėtas, nes jo simptomai panašūs į kitų nervų, sąnarių, sausgyslių ar raiščių sutrikimų požymius. Patikslinant diagnozę, svarbiausias metodas – apčiuopti raumenis ir ieškoti įtemptų bei skausmingų taškų. Nuspaudus tokį tašką, žmogus pajunta vietinį ar net toliau nutolusį (vadinamąjį plintantį) skausmą.
Specifinių tyrimų, galinčių patvirtinti šią būklę, šiuo metu nėra – nepastebima nei tinimo, nei paraudimo ar raumenų įkaitimo. Gydytojas gali paskirti tyrimus kitoms ligoms atmesti ir kruopščiai apklausti apie jūsų simptomus:
- Kokioje kūno vietoje jaučiate skausmą?
- Koks tas skausmas?
- Kaip dažnai jutote skausmą?
- Kada skausmas sustiprėja, o kada palengvėja?
- Ar patyrėte traumų neseniai?
- Ar pastebite, kad kai kuriuo paros metu simptomai sumažėja?
- Kokio pobūdžio darbą dirbate? Kokie judesiai dominuoja jūsų veikloje?
Be to, gydytojas stebi laikyseną, eiseną ir tikrina raumenų jėgą, taip pat domisi, ar yra kitų sveikatos sutrikimų, įskaitant miego kokybę bei psichologinę būklę.
Miagydomojo skausmo gydymo galimybės
Svarbiausia pradėti gydymą kuo anksčiau – dar prieš susidarant didesniems trigeriniams taškams. Gydymas dažniausiai sudarytas iš kelių dalių:
- Gydymo procedūros medicinos įstaigoje.
- Vaistai.
- Savarankiškos priemonės namuose.
Procedūros medicinos įstaigoje
- Fizioterapija – stiprina, atpalaiduoja, ištempia raumenis.
- Sausa adatėlė (speciali adata įvedama į skausmingą tašką, kad sumažėtų uždegimas ir pagerėtų kraujotaka).
- Trigerinio taško injekcijos – į skausmingą vietą leidžiamas anestetikas (pvz., lidokainas).
- Purškimas ir tempimas – šaldomasis purškalas naudojamas prieš švelniai tempiant raumenis rankomis.
- Lazerio terapija, kurios metu į raumenis nukreipiama žemo intensyvumo šviesa, skatindama natūralių skausmą mažinančių medžiagų išsiskyrimą.
- Ultragarsinė terapija – garso bangomis veikiamas audinys gilesniuose sluoksniuose.
- TENS terapija – prie odos prijungiami elektrodai ir silpna srovė siunčiama tiesiai į skausmingus taškus.
- Akupunktūra, relaksacijos technikos, psichoterapija ar biofeedback metodai, dažnai naudingi nemigai ar nerimui mažinti.
Vaistai
- Skausmą malšinantys preparatai.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
- Raumenis atpalaiduojantys vaistai.
- Steroidiniai vaistai.
- Antidepresantai.
- Migdomieji vaistai, jei yra miego sutrikimų.
Pagalba namuose
- Ledo kompresai sumažina uždegimą, o šilumos pagalvėlės padeda atpalaiduoti raumenis.
- Pratimai – tempimo, laikysenos gerinimo, aerobika ar jėgos pratimai.
- Nereceptiniai skausmo malšintojai (pavyzdžiui, paracetamolis, ibuprofenas, naproksenas), bet jų nederinkite su ta pačia veikliąja medžiaga receptiniais vaistais.
- Relaksacijos technikos – joga, kvėpavimo pratimai, meditacija.
- Mitybos pokyčiai – venkite uždegimą skatinančių produktų.
- Šilti vonios seansai ar masažas.
Kokie specialistai padeda gydant šią būklę?
- Reabilitacijos gydytojai.
- Skausmo gydytojai.
- Reumatologai.
- Ortopedai.
- Fizioterapeutai.
Miagydomojo skausmo profilaktika
Nors visiškai išvengti šios būklės ne visada pavyksta, tačiau galima sumažinti tikimybę:
- Rūpinkitės kokybišku miegu.
- Kuo mažiau streso kasdieniame gyvenime.
- Reguliariai mankštinkitės.
- Venkit raumenų perkrovimo (ar jūsų kuprinė net per sunki ir nespaudžia peties raumenų?).
- Lavinkite atsipalaidavimo įgūdžius.
- Pasirūpinkite subalansuota mityba (pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta).
- Nepamirškite gerti pakankamai skysčių.
Maisto produktai, skatinantys uždegimą, gali stiprinti simptomus. Vertėtų riboti:
- Keptą maistą (pvz., bulvytės).
- Pieno produktus (pieną, sūrį, jogurtą).
- Rafinuotus miltus ir jų gaminius (bandeles, baltą duoną, makaronus, pusryčių dribsnius, picą).
- Margariną, sviestą, augalinius aliejus.
- Saldžius produktus ir gėrimus (gaziruotus gėrimus).
- Raudoną mėsą (pvz., kepsnius, mėsainius).
- Dirbtinius saldiklius ar maisto priedus („be cukraus“ produktai, dietiniai gėrimai, saldumynai, ledai).
- Apdirbtą mėsą (pvz., dešros, dešrelės).
Patikrinkite savo šaldytuvą ir spinteles – pamažu atsisakykite produktų, kurie gali bloginti savijautą, keiskite juos po truputį, kad pokyčiai būtų patogūs ir priimtini.
Prognozė ir gyvenimas su miagydomojo skausmo sindromu
Skausmo pobūdis ir stiprumas kiekvienam žmogui – individualūs. Kai kuriems jis pasireiškia retkarčiais, kitiems trunka nuolat. Paprastai ilgalaikė sėkmė priklauso nuo bendradarbiavimo su tinkamu specialistu ir tinkamai parinkto gydymo plano.
Ligos trukmė gali skirtis – vienam žmogui užtenka kelių dienų ar savaičių gydymo, kitam reikia daugiau laiko.
Būklės valdymas kasdienybėje
Gyventi su miagydomojo skausmo sindromu gali būti sudėtinga, nuo diskomforto iki stipraus nepakeliamo skausmo. Svarbiausia laikytis gydytojo rekomendacijų ir ieškoti sau tinkamų būdų palengvinti simptomus: aktyvi fizinė veikla, mitybos pokyčiai, šilti dušai ar vonios, masažas. Kartais reikia išbandyti keletą metodų, kol pavyksta sumažinti skausmingumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei ilgą laiką jaučiate skausmą tam tikroje vietoje, kuris nedingsta – būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač kol dar nesusidaro didesni trigeriniai taškai. Gydytojas galės atmesti kitas ligas ir padės sudaryti individualų gydymo planą.
Klausimai gydytojui
- Kokie vaistai man tinkamiausi?
- Kaip galėjau susirgti šiuo sindromu?
- Ar turiu riziką kitoms skausmo būklėms?
- Koks bus mano gydymo planas?
- Ar reikalinga pagalba skausmo valdymo specialisto?
- Ką galiu daryti, kad jausčiausi geriau?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis pas jus?
Miagydomojo skausmo ir fibromialgijos skirtumai
Nors miagydomojo skausmo sindromo ir fibromialgijos pojūčiai gali būti panašūs – abu pasižymi skausmingais trigeriniais taškais – tai yra skirtingos ligos. Miagydomojo skausmo atveju simptomai dažniausiai apriboti viena ar keliomis sritimis (įprastai vienoje kūno pusėje). Tuo tarpu fibromialgija pasireiškia visu kūnu, dažniau fiksuojami:
- Didelis skaičius trigerinių taškų.
- Viso kūno skausmingumas.
- Ryškus nuovargis.
- Miego problemos.
- Galvos skausmai.
- Dirgliosios žarnos sindromas.
- Kiti pojūčiai, kaip tinimas, deginimas, dilgčiojimas ar adatėlių jutimas.
