Nekalbamoji mokymosi negalia – tai vystymosi sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai suprantant ir naudojant vaizdinę bei erdvinę informaciją. Vaikams, susiduriantiems su šiuo sutrikimu, būna sudėtinga orientuotis aplinkoje, suprasti objektų tarpusavio ryšius, atpažinti vaizdus mintyse arba spręsti užduotis, kuriose reikia įsivaizduoti erdvinį vaizdą.
Kas būdinga neklabamajai mokymosi negaliai?
Pagrindinis šio sutrikimo požymis – sunkumai, kurie kyla atliekant vaizdinio ir erdvinio suvokimo reikalaujančias užduotis. Tai apima įvairias kasdienes veiklas – nuo mokymosi mokykloje, bendravimo su bendraamžiais iki sporto ar judėjimo naujose vietovėse.
Vaiko gebėjimas reaguoti į tai, ką mato, formuojasi lėčiau nei būdinga jo amžiaus vaikams. Tai reiškia, kad kasdienių veiklų metu dažnai pasitaiko nesusipratimų ar iššūkių – pavyzdžiui, kai reikia sugauti skrendantį kamuolį, nuspėti draugo nuotaiką iš veido išraiškos ar orientuotis žaidimų aikštelėje. Šios problemos dažnai atsispindi ir mokymosi procese, sportuojant ar atliekant net kasdienius darbus.
Vaizdinio ir erdvinio apdorojimo sunkumų pavyzdžiai
- Batai užrišami nesėkmingai, sunku išmokti užrišti batraiščius.
- Važinėjimas dviračiu kelia sunkumų.
- Nepavyksta tiksliai kirpti figūrų žirklėmis.
- Sunkiai sekasi dėlioti dėliones ir spręsti labirintus.
- Kamuolio mėtimas ar gaudymas dažnai būna keblus.
- Neatsimena, ką matė, arba negali nupiešti matytų vaizdų iš atminties.
- Neįsivaizduoja, kaip objektas atrodo iš kito taško.
- Orientuotis pagal žemėlapį tampa dideliu iššūkiu.
- Matematinės užduotys, tokios kaip geometrija ar trupmenos, atrodo sudėtingos.
- Nesupranta kūno kalbos ar veido išraiškų prasmės.
- Perprasti metaforas ar perkeltinę kalbą sunku.
- Nepavyksta projektų paskirstyti į mažesnes užduotis.
Šie sunkumai dažnai pasireiškia skirtingose srityse ir gali paveikti vaiko akademinius pasiekimus, bendravimą ir savarankiškumą. Nors visus simptomus rasime ne kiekviename vaikui, jie padeda atpažinti, kokiose srityse gali reikėti pagalbos.
Stipriosios pusės
Nemažai tyrimų rodo, kad neklabamąja mokymosi negalia sergantys vaikai neretai pasižymi stipriomis žodinėmis žiniomis – lengviau kalba ir skaito. Tačiau dar reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti, jog tai būdinga visiems NVLD turintiems vaikams.
Neklabamosios mokymosi negalios priežastys
Kol kas nėra tiksliai nustatyta, kodėl išsivysto šis sutrikimas. Manoma, kad tai susiję su smegenų sandaros arba veiklos skirtumais. Tai – neurologinis vystymosi ypatumas, paveikiantis, kaip vaiko smegenys apdoroja informaciją.
Tyrėjai toliau nagrinėja, kuo NVLD skiriasi nuo kitų raidos sutrikimų, tokių kaip autizmas ar dėmesio stoka. Specialūs tyrimai, kuriuose lyginami žmonių su ir be šio sutrikimo smegenų vaizdai, gali ateityje atskleisti daugiau tikslių atsakymų apie priežastis ir ypatumus.
Kaip atpažįstamas NVLD?
Nustatant šį sutrikimą, pirmiausia renkama informacija iš tėvų – jie dalijasi pastebėjimais apie vaiko sunkumus ir gebėjimus, nurodo, kada pirmą kartą įžvelgė skirtingus požymius. Taip pat naudinga išklausyti mokytojų ar kitų aplinkoje esančių žmonių nuomonę.
Nors šiuo metu nėra griežtai apibrėžtų diagnostinių kriterijų ir NVLD kol kas nėra oficialiai įtraukta į pagrindines medicinines diagnostines klasifikacijas, specialistai ieško šiai būklei būdingų požymių. Jeigu pastebimos ryškios erdvinio ir vaizdinio apdorojimo problemos, gali būti siūlomas specialus ugdymas ar pagalbos priemonės.
Kiti raidos sutrikimai
Kartais vaikams būna kelių sutrikimų požymių. Todėl, vertindami, ar vaikas turi neklabamąją mokymosi negalią, specialistai dažnai ieško ir gretutinių raidos sutrikimų, tokių kaip dėmesio stoka ar autizmo spektro požymiai. Stebėjimai atliekami žaidžiant ar užsiimant paprastomis veiklomis, o tėvų įžvalgos padeda tikslingai suprasti situaciją.
Ar NVLD priskiriama autizmo spektrui?
Šis sutrikimas nėra autizmo spektro dalis ir turi savitų ypatumų – pagrindinis skirtumas yra sunkumai apdorojant vizualinę ir erdvinę informaciją. Vis dėlto kai kurie vaikai, turintys autizmo sutrikimų, taip pat gali patirti ir NVLD simptomų.
Pagalbos ir gydymo galimybės
Kiekvienam vaikui taikomas individualus pagalbos planas. Dažnai siūloma ergoterapija, kuri padeda lavinti kasdienius įgūdžius ir gerinti orientaciją. Taip pat naudingi socialinių įgūdžių lavinimo būreliai – juose vaikai mokosi suprasti kūno kalbą, veido mimikas ar bendrauti su bendraamžiais.
Jei pastebimi kelių sutrikimų požymiai, patariama taikyti priemones ne tik NVLD būdingiems sunkumams spręsti, bet ir padėti susidoroti su kitais iššūkiais pagal individualius vaiko poreikius.
Kas laukia vaikų, turinčių NVLD?
Vaiko galimybės priklauso nuo sunkumų masto ir nuo to, ar yra kitų gretutinių būklių. Šiuolaikiniai mokymo, terapijos ir pagalbos ištekliai leidžia padėti vaikui įveikti iššūkius ir atskleisti stipriąsias savybes. Gydytojas ar ugdymo specialistas visuomet gali suteikti daugiau informacijos apie kiekvienam vaikui tinkamiausias pagalbos formas. Taip pat galima ieškoti tėvų ir specialistų bendruomenių, kuriose dalijamasi patirtimi ir patarimais.
Neklabamoji mokymosi negalia (arba raidos vaizdinio ir erdvinio suvokimo sutrikimas) vis dažniau tyrinėjama, todėl artimiausiais metais tikimasi naujų žinių ir efektyvesnių pagalbos būdų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Būtina pasitarti su gydytoju ar raidos specialistu pastebėjus nerimą keliančius vaiko vystymosi pokyčius ar sunkumus įvairiose srityse. Reguliarios profilaktinės apžiūros padeda laiku pastebėti galimus vystymosi sutrikimus ir pritaikyti reikiamą pagalbą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ką svarbiausia žinoti apie neklabamąją mokymosi negalią?
- Kokių požymių ar elgesio reikėtų atkreipti dėmesį?
- Kaip nustatomas šis sutrikimas?
- Kokios pagalbos priemonės ir terapijos galimos mano vaikui?
- Kokius išteklius ar bendruomenes rekomenduotumėte apsvarstyti?
