Perimenopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, kai organizmas pradeda ruoštis menopauzei. Šiuo laikotarpiu dažnai susiduriama su įvairiais pokyčiais – tiek fiziniais, tiek emociniais. Vienas iš aiškiausių ženklų – nereguliarūs mėnesinių ciklai, tačiau šie pokyčiai gali turėti įtakos ne tik ciklui, bet ir energijai, nuotaikai, miegui ar kasdieniam savijautai.
Kas yra perimenopauzė?
Perimenopauzė žymi pereinamąjį laikotarpį nuo vaisingo amžiaus iki visiškos menopauzės. Per šį etapą kiaušidės palaipsniui pradeda gaminti mažiau estrogeno ir progesterono – pagrindinių reprodukcinių hormonų. Hormonų svyravimai ima daryti įtaką ne tik ciklo reguliarumui, bet ir bendrai savijautai.
Nors perimenopauzės trukmė kiekvienai moteriai gali skirtis, dažniausiai ji prasideda apie 40-uosius metus (kartais gali prasidėti net trisdešimties ar penkiasdešimties metų amžiuje). Daliai moterų šis laikotarpis užtrunka vos kelis mėnesius, kitoms – tęsiasi kelerius metus. Menopauzė konstatuojama tada, kai metus laiko iš eilės nepasireiškia mėnesinės.
Hormoniniai pokyčiai perimenopauzės metu
Pagrindinė visų simptomų priežastis šiuo laikotarpiu – svyruojantis ir mažėjantis estrogeno kiekis. Estrogeno koncentracijos kritimas išbalansuoja sąveiką su progesteronu. Dėl šių pokyčių dažnai jaučiami ne tik fiziniai, bet ir emociniai pokyčiai, kurie gali reikštis labai skirtingai – nuo beveik nepastebimų iki stipriai į kasdienybę įsiterpiančių simptomų.
Perimenopauzės simptomai
Kiekviena moteris perimenopauzę išgyvena savaip. Vienoms išryškėja vos keli simptomai, kitoms – jų gerokai daugiau ar jie labai intensyvūs. Nors dažniausiai pirmasis ženklas – pakitęs arba nereguliarus mėnesinių ciklas, neretai iš karto pastebimi ir kiti požymiai, būdingi menopauzei.
- Netaisyklingos, praleidžiamos ar užsitęsusios mėnesinės
- Itin gausios arba neįprastai negausios menstruacijos
- Nuotaikų svyravimai, nerimas, dirglumas ar liūdesys
- Mažesnis lytinis potraukis
- Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas
- Makšties sausumas, diskomfortas lytinių santykių metu
- Padažnėjęs poreikis šlapintis
- Miego sutrikimai (nemiga ar nepilnavertis poilsis)
Daugelis simptomų primena kitų būklių ar susirgimų požymius, tad, jei pastebite ryškius pokyčius, verta pasitarti su gydytoju, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys.
Nerimas perimenopauzės metu
Padidėjęs nerimas šiame etape – gana dažnas reiškinys. Kartais nerimas pasireiškia nuolatinėmis mintimis, įtampa, kartais – fiziniais pojūčiais, kaip padažnėjęs prakaitavimas, raumenų įtampa ar pykinimas. Nerimas gali trikdyti miego kokybę ar kasdienę veiklą. Jei šie jausmai trukdo kokybiškai gyventi, verta kreiptis pagalbos.
Kaip keičiasi menstruacijos perimenopauzės metu?
Dėl kintančio hormonų lygio mėnesinių ciklai tampa neprognozuojami – gali būti tiek trumpesni, tiek ilgesni, kraujavimas taip pat nevienodas, kartais stipresnis, kartais silpnesnis nei anksčiau. Premenstruacinio sindromo požymiai šiame etape gali sustiprėti.
Ar dar vyksta ovuliacija?
Kol vis dar pasitaiko nors ir nereguliarių menstruacijų, ovuliacija vis dar įmanoma. Jei mėnesinės buvo dingusios trumpiau nei 12 mėnesių, nėštumo tikimybės atmesti negalima.
Perimenopauzės trukmė ir pradžia
Pereinamasis perimenopauzės laikotarpis dažniausiai prasideda likus 8–10 metų iki menopauzės. Įprasta, kad moterys pokyčius ima jausti apie 45-uosius gyvenimo metus, tačiau kai kurioms šis laikotarpis prasideda gerokai anksčiau arba vėliau. Jei menopauzė pasiekiama nesulaukus keturiasdešimties, tai laikoma priešlaikine menopauze (dažnai ją lemia ligos ar operacijos, tačiau kartais priežastis lieka neaiški – tuomet šis sutrikimas įvardijamas kaip pirminis kiaušidžių nepakankamumas).
Bendrai perimenopauzės trukmė gali būti labai individuali – vidutiniškai ji užtrunka ketverius metus, bet gali trukti nuo kelių mėnesių iki net aštuonerių metų.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Netaisyklingos menstruacijos šiuo laikotarpiu įprastos, bet jei kraujavimas tampa labai gausus, mėnesinės trunka ilgiau nei įprastai, ar atsiranda kraujavimų tarp ciklų arba po lytinio akto, verta pasitikrinti. Šiuos simptomus gali lemti ir gretutinės ligos, tokios kaip infekcijos, polipai, fibromos, kraujo krešėjimo sutrikimai ar net onkologinės ligos.
- Labai gausios mėnesinės arba dideli krešuliai kraujuojant
- Reikia keisti tamponus ar įklotus kas 1–2 valandas
- Kraujavimas ilgesnis nei įprasta
- Kraujas tarp ciklų arba po lytinio akto
- Ciklo trukmė trumpesnė nei 21 diena
Tokiais atvejais gydytojas dažnai atlieka papildomus tyrimus, kad atmestų kitas kraujavimo priežastis.
Perimenopauzės nustatymas ir tyrimai
Dažniausiai perimenopauzė diagnozuojama remiantis moters pasakojimu apie simptomus, amžių ir ginekologinės apžiūros rezultatą. Hormonų tyrimai šiame procese nėra būtini, nes jų kiekiai nuolat svyruoja, tad rezultatai gali būti klaidinantys. Tačiau kai kuriais atvejais gydytojai nurodo pasitikrinti folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH). Nuolat aukštas jo lygis gali reikšti, kad artėjama prie menopauzės, tačiau šio hormono analizė nėra išskirtinai patikra.
Specialių vaizdinių tyrimų, kurie patvirtintų būtent perimenopauzę, nėra – kiti tyrimai dažniau padeda atmesti kitas susirgimų priežastis.
Simptomų valdymas ir pagalba
Perimenopauzės negalima sustabdyti – ji yra natūrali gyvenimo dalis. Skiriamas gydymas arba rekomenduojamos pagalbos priemonės dažniausiai priklauso nuo to, ar simptomai labai trukdo kasdienybei. Kartais pakanka ir paprastų gyvenimo būdo pokyčių, norint numalšinti nemalonius pojūčius. Visgi kai kurioms moterims gali būti pasiūlytas gydymas vaistais ar hormonų terapija.
- Antidepresantai – padeda sergant depresija, esant karščio bangoms ar nuotaikų svyravimams
- Kontraceptinės tabletės – stabilizuoja hormonų lygį ir palengvina simptomus
- Hormonų terapija – skiriama esant sunkiems simptomams ar ankstyvai menopauzei
- Preparatai nuo karščio bangų, kaip gabapentinas ar oksibutininas
- Vaginaliniai kremai ir lubrikantai – mažina makšties sausumą ir diskomfortą sekso metu
Gydytojas įvertins, kokia pagalba tinkamiausia atsižvelgiant į asmeninius poreikius bei sveikatos būklę.
Gyvensenos pokyčiai gerai savijautai
- Valgykite daug daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų, liesos mėsos ir sveikųjų riebalų
- Būkite fiziškai aktyvios – tinka vaikščiojimas, stiprinantys pratimai ar žygiai
- Renkantis aprangą – dėvėkite sluoksniais, kad galėtumėte nusirengti karščio bangų metu
- Venkite ekranų prieš miegą, prioritetą teikite atpalaiduojančiai veiklai
- Ribokite alkoholio ir kofeino vartojimą
- Praktikuokite meditaciją ar kitus streso mažinimo būdus
- Atsisakykite tabako gaminių
- Palaikykite sveiką kūno svorį
Kai kurioms moterims tam tikri produktai ar įpročiai gali paaštrinti simptomus. Dažniausiai simptomus sustiprina kaloringas, aukštą sočiųjų riebalų kiekį turintis maistas, judėjimo stoka, rūkymas ar dažnas alkoholio vartojimas. Svarbu stebėti savijautą ir prisitaikyti patiems tinkamiausią gyvenimo būdą.
Kas gali lemti ankstyvą perimenopauzę?
- Reguliarus rūkymas ar tabako vartojimas – menopauzė gali prasidėti 1–2 metais anksčiau
- Paveldimumas – ankstyva menopauzė šeimoje
- Ankstesni vėžio gydymo būdai
- Chirurginės intervencijos – pašalinta gimda ar kiaušidės
Galimos rizikos ir sveikatos pasikeitimai
Po perimenopauzės prasidedanti menopauzė didina tam tikrų ligų riziką. Estrogenas yra būtinas normaliam kalcio įsisavinimui, tad mažėjant jo lygiui kaulai tampa trapesni ir imlesni lūžiams (osteoporozė). Gydytojas gali rekomenduoti daugiau dėmesio skirti kalciui, vitaminui D ir fiziniam aktyvumui. Šiame etape dažniau pasireiškia ir širdies bei kraujagyslių ligos.
Ar perimenopauzės metu galima pastoti?
Kol turite mėnesines, apvaisinimo galimybė išlieka. Sumažėja vaisingumas, tačiau nėštumas galimas net ir esant nereguliariam ciklui, todėl neplanuojant šeimos rekomenduojama ir toliau naudoti kontraceptines priemones.
Kasdienybė su perimenopauze
Nors daugelis klausimų ir neaiškumų kyla šiuo pereinamuoju laikotarpiu, verta būti atviroms su gydytoju – užsirašyti pastebimus simptomus, mėnesinių ciklo pokyčius ar kitus pasikeitimus savijautoje. Tai padės tiksliau įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią pagalbą.
- Ar šie simptomai susiję su perimenopauze?
- Kokie būdai padeda lengviau ištverti nemalonius pojūčius?
- Kiek ilgai gali tęstis pokyčiai?
- Ar verta taikyti hormonų terapiją?
- Ar reikalingi papildomi tyrimai, vitaminai, medikamentai?
Jei simptomai labai trukdo kasdieniam gyvenimui ar kelia didelį diskomfortą, verta nedelsti ir pasitarti su gydytoju – kartu galima rasti sprendimą, palengvinantį savijautą.
Santykiai ir miego kokybė perimenopauzės laikotarpiu
Makšties sausumas, skausmas lytinių santykių metu ar sumažėjęs lytinis potraukis – ne retas reiškinys, todėl pasikalbėkite apie tai su gydytoju, kuris pasiūlys veiksmingų pagalbos priemonių ar rekomenduos drėkiklius. Miego sutrikimai, tokie kaip dažnas prabudimas naktį dėl karščio bangų ar nemigos, taip pat būdingi šiam etapui.
Karščio bangos išgyvenimas
Karščio bangos dažnai staigiai prasideda, juntama viso kūno šiluma, prakaitavimas ir veido paraudimas. Šis pojūtis gali varginti tiek trumpą, tiek ilgesnį laiką, kol hormonų balansas galutinai susinormalizuoja.
Kodėl auga svoris perimenopauzės metu?
Sulėtėjęs metabolizmas ir mažėjantis estrogeno kiekis nulemia svorio padidėjimą. Svarbiausia – subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo derinimas, siekiant kontroliuoti svorio augimą ir palaikyti gerą savijautą.
