Priešlaikinis gimdymas yra situacija, kai gimdymas prasideda anksčiau nei įprasta – iki 37 nėštumo savaitės. Nors įprasta nėštumo trukmė siekia apie 40 savaičių, skaitoma, kad vaikas jau yra laiku gimus, jei gimimas įvyksta nuo 37 savaitės. Gimdymo metu organizmas ima ruoštis kūdikio atėjimui į pasaulį. Tai dažniausiai pasireiškia gimdos susitraukimais ir vandenų nutekėjimu. Jeigu šie požymiai pasireiškia anksčiau nei priklauso, gimdos kaklelis gali pradėti atsidarinėti gerokai per anksti. Tai ir yra priešlaikinio gimdymo pradžia.
Kas yra priešlaikinis gimdymas?
Priešlaikiniu vadinamas gimdymas, kai naujagimis pasaulį išvysta iki 37-os nėštumo savaitės. Tokie kūdikiai neretai susiduria su įvairiomis sveikatos bėdomis – gali būti mažesnio svorio, sunkiau kvėpuoti ar turėti kitų sudėtingumų.
Priešlaikinio gimdymo eiga ir rizikos
Dažniausiai, jei nustatomas priešlaikinio gimdymo pavojus, medicinos specialistai stengiasi pristabdyti šį procesą, kad kūdikis gimdoje galėtų augti kuo ilgiau. Taikomi įvairūs gydymo būdai: rekomenduojamas lovos režimas, lašinami skysčiai, skiriami vaistai, atpalaiduojantys gimdą.
Tačiau yra situacijų, kai gimdymą tenka sąmoningai skatinti dar nesulaukus 37 savaičių. Tai dažniausiai nutinka dėl sveikatos problemų – pavyzdžiui, jei pasireiškia preeklampsija (didelis kraujospūdis), placentos komplikacijos arba sulėtėjęs vaisiaus augimas.
Kas sukelia priešlaikinį gimdymą?
Priešlaikinis gimdymas neturi vienos aiškios priežasties. Kartais priežastys siejamos su ankstesniais nėštumais, moters sveikatos istorija ar jos gyvenimo būdu. Net ir neturint jokių akivaizdžių rizikos veiksnių, šis reiškinys gali išsivystyti.
- Anksčiau gimusiems per anksti arba turint komplikacijų su gimda, kakleliu ar makštimi, rizika kur kas didesnė.
- Padidina pavojų dvyniai, tryniai ar dar daugiau vaisių vienu metu.
- Trumpas laikotarpis tarp nėštumų, gerybiniai ar įgimti gimdos pakitimai taip pat svarbūs.
Kiti veiksniai, didinantys priešlaikinio gimdymo riziką
- Amžius – iki 17 ir vyresnė nei 35 metai moteris rizikuoja dažniau.
- Nėštumas po apvaisinimo mėgintuvėlyje.
- Numatyta ar įtariama vaisiaus raidos yda.
- Mažas svoris prieš pastojimą, netinkamas svorio augimas besilaukiant, prasta mityba.
- Rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotinės medžiagos.
- Didelis fizinis krūvis, ilgos stovėjimo valandos darbe.
- Nuolatinis stresas ar nerimas.
- Aplinkos žala – radiacija, toksiniai chemikalai, švinas.
- Nesulauktas gydymas arba neprižiūrima nėščiųjų sveikata.
- Infekcijos (šlapimo, lytinių takų, gimdos ar makšties uždegimai).
- Ligos kaip diabetas, padidėjęs spaudimas, kraujo lygio sutrikimai, kepenų cholestazė.
- Netinkamas amniono skysčio kiekis (per mažai arba per daug vandenų).
- Neįprasta gimdos forma, trumpas arba operuotas gimdos kaklelis.
Priešlaikinio gimdymo simptomai
- Dažnesni nei keturi gimdos susitraukimai per valandą, kurie neatlėgsta keičiant kūno padėtį ar pailsėjus.
- Nuolatinis ar pasikartojantis maudimas apatinėje nugaros dalyje, kuris nesilpnėja.
- Skausmai apatinėje pilvo dalyje, panašūs į žarnyno spazmus ar mėšlungį (gali būti su viduriavimu arba be jo).
- Didėjantis spaudimas dubens srityje arba makštyje.
- Nuolatiniai, menstruaciniam skausmui būdingi spazmai.
- Išaugusi arba pakitusi makšties išskyros – gleivingos, rausvos ar kitokios neįprastos.
- Skysčio tekėjimas iš makšties – tai gali būti vandenų nutekėjimas.
- Kraujavimas iš makšties.
- Pykinimas, vėmimas ar į gripą panašūs simptomai.
- Pastebimai sumažėję ar visai nejaučiami vaisiaus judesiai (mažiau nei šeši judesiai per valandą).
Kaip suprasti, ar prasidėjo gimdymas?
Dažnai besilaukiant įvyksta vadinamieji paruošiamieji susitraukimai (Braxton-Hicks), kurie būna nereguliarūs ir nesustiprėja. Tikrieji gimdos susitraukimai darosi vis dažnesni ir stipresni, nesustos, net jeigu keisite pozą ar pailsėsite. Jei nesate tikra, ar jau prasidėjo gimdymas – verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip nustatomas priešlaikinis gimdymas?
Diagnozė grindžiama gimdos kaklelio patikra – jei kaklelis ima trumpėti ar atsiverti, galima įtarti priešlaikinį gimdymą. Papildomai atliekami:
- Ultragarsinis tyrimas – leidžia įvertinti vaisiaus dydį, padėtį, gimdos vandenų bei placentos būklę.
- Gimdos susitraukimų stebėjimas – specialus aparatas matuoja susitraukimų dažnį ir stiprumą.
- Vaginalinių išskyrų tyrimas dėl vaisiaus fibronektino – šis baltymas signalizuoja prasidėjusį gimdymą.
Priešlaikinio gimdymo valdymas ir gydymas
Kai kyla priešlaikinio gimdymo rizika, gydoma atsižvelgiant į nėštumo savaitę, moters būklę ir gimdymo priežastį. Dažniausiai taikomas vaistinis gydymas, kuris gali laikinai pristabdyti gimdymą ar pasirengti ankstyvam naujagimio atėjimui:
- Tokoliziniai vaistai – jie stabdo gimdos susitraukimus ir leidžia kūdikiui ilgiau pagyventi mamytei įsčiose.
- Magnio sulfatas – naudojamas per veną, sumažina naujagimių cerebrinio paralyžiaus ir fizinio negalios riziką (dažniausiai skiriamas iki 32 nėštumo savaitės).
- Kortikosteroidai – padeda subrandinti plaučius, virškinimo sistemą ir smegenis prieš gimdymą. Šie vaistai dažniausiai skiriami tarp 24-34 savaitės.
Tais atvejais, kai gresia priešlaikinis gimdymas, bet spaudimas valdomas, gydytojas gali pasiūlyti progesterono naudojimą (kišamas į makštį žvakučių forma), kad užkirstų kelią per ankstyvam gimdymui. Kartais būna būtinas ir chirurginis gimdos kaklelio susiuvimas (serklažas), kad sumažintų atsivėrimo riziką.
Kaip sumažinti priešlaikinio gimdymo pavojų?
- Nerūkykite, nevartokite alkoholio ar narkotikų, nenaudokite vaistų be gydytojo patarimo.
- Pasiekite tinkamą kūno svorį prieš pastojant ir atidžiai sekite, ar nėštumo metu priaugate rekomenduotą svorį.
- Valgykite subalansuotai, vartokite nėščiosioms skirtus vitaminus, rūpinkitės dantų sveikata.
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją, laiku gydykite lėtines bei ūmias ligas (aukštą spaudimą, diabetą, infekcijas).
- Stenkitės išvengti streso, daugiau ilsėkitės, laisvalaikį praleiskite aktyviai, bet saugiai.
- Palikite bent 12–18 mėnesių tarp nėštumų, kad organizmas spėtų atsistatyti.
Kada verta nedelsti ir kreiptis į gydytojus?
- Pastebėjus neįprastas ar gausias išskyras, skysčio ar kraujo pasišalinimą per makštį.
- Jeigu juntamos reguliarūs susitraukimai, spazmai ar pilvo maudimas (su viduriavimu ar be jo).
- Ilgalaikis, nenuslūgstantis nugaros skausmas.
- Padidėjęs spaudimas ar skausmas dubenyje arba pilve.
- Vandenų nutekėjimas (pradėjus bėgti vaisiaus vandenims).