Atbulinė ejakuliacija – tai būsena, kai sperma seksualinio pasitenkinimo metu patenka ne per varpą į išorę, bet į šlapimo pūslę. Šio proceso metu raumuo, vadinamas pūslės sfinkteriu, kuris paprastai užsidaro, kad sperma išeitų per šlaplę, lieka atviras. Dėl to ejakuliacija pasisuka „atgal“, o spermos išsiskyrimas įvyksta ne iš varpos, o į šlapimą. Dėl šios priežasties gali pasireikšti vyriškas nevaisingumas.
Kaip atbulinė ejakuliacija pasireiškia?
Atbulinė ejakuliacija gana dažna – ypač po tam tikrų urologinių operacijų. Dažniausiai taip nutinka atlikus prostatos rezekciją, tačiau priežastimis gali tapti ir įvairios ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, arba tam tikri vaistai, skirti aukštam kraujospūdžiui ar depresijai gydyti.
Šį sutrikimą dar vadina sausa ejakuliacija, atbuline ejakuliacija arba atbuliniu orgazmu.
Simptomai
- Orgazmo metu išsiskiria mažai arba visai nėra spermos.
- Po seksualinio akto šlapimas būna drumstas.
- Gali kilti sunkumų, jei norite susilaukti vaikų.
Nors ši būklė neturi įtakos nei erekcijai, nei orgazmo pojūčiui, ji gali sukelti psichologinį diskomfortą, sumažinti pasitenkinimą lytiniais santykiais ar tapti papildomu nerimo šaltiniu. Jei tai trukdo mėgautis intymumu, verta pasitarti su gydytoju.
Kodėl įvyksta atbulinė ejakuliacija?
Šis reiškinys susijęs su pūslės sfinkterio veikla. Norma – šis raumuo užsidaro, kad sperma išeitų į priekį per šlaplę. Jei ši „vožtuvo“ funkcija sutrikusi, sperma patenka į šlapimo pūslę, o ne iš varpos. Tokį raumens neveiksnumą gali sukelti įvairios priežastys:
- Ankstesnės chirurginės intervencijos dubens ar prostatos srityje.
- Vaistai, skirti prostatos hipertrofijai, kraujospūdžiui ar depresijai gydyti.
- Nervų pažeidimai.
Rizikos veiksniai
- Chirurginės operacijos prostatoje ar šlaplėje.
- Cukrinis diabetas arba išsėtinė sklerozė.
- Nugaros smegenų traumos.
- Operacijos dubens bei tiesiosios žarnos srityje.
- Įgimtos ar įgytos šlaplės struktūros ydos.
- Tam tikri vaistai (prostatą veikiantys vaistai, antihipertenziniai, antidepresantai).
Kaip nustatoma atbulinė ejakuliacija?
Diagnozei gydytojas išsiaiškina jūsų sveikatos istoriją, aptaria simptomus ir atlieka apžiūrą. Jei įtariama šį sutrikimą, gali būti prašoma:
- Pateikti spermos mėginius. Jei keliuose mėginiuose nustatoma labai mažai spermos, tikėtina atbulinė ejakuliacija.
- Pateikti šlapimo mėginį iškart po orgazmo. Šiame šlapime ieškoma fruktozės (spermos sudedamosios dalies) ir spermatozoidų. Jų aptikimas patvirtina diagnozę.
Ką daryti, jei nustatyta atbulinė ejakuliacija?
Pati atbulinė ejakuliacija paprastai nėra skausminga ar žalinga. Jeigu neketinate turėti vaikų ir nejaučiate kitų nemalonių simptomų, gydymo gali neprireikti.
Visgi, jei pageidaujate gydymo, yra vaistų, skatinančių, kad pūslės sfinkteris užsidarytų tinkamai. Dažniausiai skiriami šie preparatai:
- Imipraminas (antidepresantas).
- Antihistamininiai vaistai, tokių kaip pseudoefedrinas ar chlorfenaminas.
- Midodrinas, vartojamas žemam kraujospūdžiui gydyti.
Jei šį sutrikimą sukelia vartojami vaistai, gydytojas gali pasiūlyti juos pakeisti kitais.
Kai medikamentinis gydymas nepadeda, o norite susilaukti vaikų, svarstomos pagalbinio apvaisinimo priemonės: spermatozoidai gali būti paimti iš šlapimo mėginio arba atliekama mikrochirurginė spermatozoidų išgavimas iš sėklidžių.
Pratimai ir kiti pagalbiniai būdai
Stiprinant dubens raumenis pratimais (Kegelio pratimai) galima pagerinti šlapimo ar išmatų sulaikymą bei geriau kontroliuoti ejakuliacijos laiką. Vis dėlto šie pratimai nepakeis ejakuliacijos krypties ir neišspręs pačios atbulinės ejakuliacijos problemos.
Kada reikalinga gydytojo konsultacija?
- Jeigu norite susilaukti vaikų, bet to padaryti nepavyksta.
- Jeigu jaučiate nepatogumą orgazmo metu dėl spermos nebuvimo.
- Jei gydymas neteikia pagerėjimo.
Naudinga aptarti, kokia tikėtina šio sutrikimo priežastis, kokia yra rizika po tam tikrų operacijų, koks gydymas labiausiai tinka, ar reikėtų kreiptis pas kitus specialistus, ir ar svarbu žinoti visą vartojamų vaistų sąrašą.
Ar įmanoma šios būklės išvengti?
Ne visada galima visai užkirsti kelią atbulinei ejakuliacijai. Jei žinote apie galimus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, operacijas ar medikamentų vartojimą, medikai informuos apie galimą pavojų.
Pastaraisiais metais prostatos chirurgijoje taikomi naujesni, minimaliai intervenciniai būdai, kaip prostatos šlaplės pakėlimas ar Rezūm procedūra, kurie gali sumažinti šios komplikacijos tikimybę. Jei planuojate chirurginę operaciją ir jūsų ateities planuose – biologiniai vaikai, galima aptarti spermatozoidų užšaldymą.
Ar ši būklė ilgalaikė?
Atbulinės ejakuliacijos trukmė priklauso nuo jos priežasties. Jei ją sukelia vaistai, dažnai situacija pagerėja vaistus pakeitus. Tačiau jei sutrikimas išsivystė dėl rimto nervinio pažeidimo, gali išlikti ilgai arba net tapti nuolatiniu. Gydytojas padės suprasti, ko tikėtis atsižvelgiant į individualius atvejus.
Pojūčiai atbulinės ejakuliacijos metu
Orgazmo metu pojūčiai išlieka tokie patys, kaip ir įprastinės ejakuliacijos atveju. Visgi kai kuriems vyrams gali kilti nemalonių ar nerimo jausmų dėl to, kad nėra matomos spermos. Jei pastebite, kad tokia situacija kelia jums diskomfortą, nebūkite vieni – pasikalbėkite su specialistu.
Kiti svarbūs klausimai
- Ar susilaikymas nuo ejakuliacijos žalingas? – Įrodymų, kad neišsiliejęs spermos kiekis galėtų pakenkti, nėra. Organizmas natūraliai įsisavina nesuaugusius spermatozoidus.
- Ar sperma išsiskiria šlapinantis? – Taip, jei yra atbulinė ejakuliacija, sperma kartu su šlapimu pašalinama iš kūno šlapinantis.
- Ar yra amžius, kuriame vyrai nustoja ejakuliuoti? – Dauguma vyrų pastebi lytinio potraukio ar aktyvumo sumažėjimą amžiui bėgant, tačiau nėra konkretaus amžiaus, kada ejakuliacija visiškai išnyksta. Vieniems galimi sunkumai trijose dešimtyse, kiti išlaiko šią funkciją ir aštuoniasdešimties.
Kas laukia ateityje?
Atbulinės ejakuliacijos prognozė dažniausiai gera. Ši būklė paprastai nesukelia skausmo ar kitų komplikacijų, ir jei nevaisingumas jums nesvarbus, gydymo gali nereikėti. Norintiems susilaukti vaikų yra įvairių priemonių, padedančių įveikti nevaisingumą. Galiausiai, kiekvieną atvejį vertina individualiai, atsižvelgiant į priežastis ir asmeninius poreikius.