Skarlatina – tai bakterinės infekcijos sukeltas išbėrimas, dažniausiai atsirandantis kartu su gerklės uždegimu. Ją sukelia A grupės streptokokai – tie patys mikroorganizmai, atsakingi už pūlinį tonzilitą ar kai kurias odos ligas, pavyzdžiui, impetigą. Skarlatina paprastai pasireiškia vaikams, tačiau susirgti gali bet kokio amžiaus asmenys.
Skarlatinos simptomai
Skarlatina dažniausiai atpažįstama pagal išskirtinį išbėrimą, kuris paprastai atsiranda praėjus 1–2 dienoms po pirmųjų požymių. Dar prieš išbėrimą galima pajusti šiuos simptomus:
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Bendras kūno silpnumas, skausmai
- Skausminga, perštinti gerklė
- Pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmai
- Nuovargis, sumažėjęs apetitas
- Balkšva danga ant liežuvio
- Ryškiai raudonas, šiurkštus liežuvis (vadinamas „braškiniu liežuviu“)
- Padidėję limfmazgiai (kaklo srityje)
- Padidėjusios tonzilės, galimos baltos apnašos ar dryželiai
- Maži raudoni taškeliai gomuryje
- Nedideli, niežtintys, šašais virstantys spuogeliai ant odos (impetiga)
Kaip atrodo skarlatinos bėrimas?
Bėrimas sudarytas iš smulkių, šiurkščių spuogelių, kuriuos, perbraukus ranka, galima palyginti su švitriniu popieriumi arba smėlio grūdais. Šviesios odos žmonėms bėrimas dažnai būna rausvas ar raudonas, tamsesnės odos asmenims – gali būti sunkiau pastebimas, bet oda pasikeičia, lyginant su aplink esančiomis vietomis. Dažnai aplink burną matoma blyškesnė zona, o pažastų, alkūnių bei kirkšnių linkiai parausta stipriau (vadinami Pastia linijomis). Kartais bėrimą lydi niežėjimas.
Bėrimas pasireiškia palaipsniui: pirmiausia kakle ir krūtinėje, vėliau gali apimti nugarą, rankas, kojas bei veidą. Dažniausiai delnai ir pėdų padai lieka nepažeisti. Po 7–10 dienų nuo bėrimo atsiradimo oda pradeda šerpetoti, ypač pirštų galiukų srityje.
Kas sukelia skarlatiną?
Skarlatiną provokuoja A grupės streptokokai. Tačiau ne visi, kurie užsikrečia šiomis bakterijomis, būtinai patiria skarlatinai būdingą bėrimą – dažnai jis pasireiškia kartu su kitais infekcijos požymiais.
Ar skarlatina užkrečiama?
Taip, skarlatina yra užkrečiama liga. Bakterijos lengvai plinta oro lašeliniu būdu – kalbant, kosint ar čiaudint, bakterijos patenka į orą su smulkiomis seilių dalelėmis. Užsikrėsti galima ir palietus užterštus paviršius, o vėliau – nosį ar burną, taip pat dalijantis maistu, indais, bučiuojantis ar liečiant bėrimu padengtą odą. Retais atvejais galima užsikrėsti valgant užterštą maistą. Kai kurie užsikrėtę žmonės patys nejunta simptomų, tačiau vis tiek platina bakterijas kitiems.
Rizikos veiksniai
- Dažniausiai serga 5–15 metų vaikai
- Didesnė rizika užsikrėsti kyla ten, kur daug žmonių bendrauja glaudžiai – darželiuose, mokyklose, bendrabutyje ar kalėjime
- Išauga sunkios ligos rizika, jei turite lėtinių ligų (pvz., cukrinį diabetą, širdies, inkstų, plaučių ligas ar vėžį)
- Imunodeficitas dėl vaistų ar ligos
- Atviros žaizdos ar odos ligos
- Vyresnis amžius (65+)
- Asmenys, vartojantys narkotikus ar patiriantys benamystę
- Indėnų ar Aliaskos gyventojų kilmė
Galimos komplikacijos
Nesigydant, streptokokinė infekcija gali provokuoti rimtas komplikacijas ir kitas ligas, tokias kaip:
- Pūliniai (pavyzdžiui, šalia tonzilių arba smegenų)
- Sąnarių ar kaulų infekcijos (artritas, osteomielitas)
- Ausų ar nosies ančių uždegimai, odos ligos
- Inkstų pažeidimai
- Kausų uždegimas (mastoiditas)
- Smegenų dangalų uždegimas (meningitas)
- Lėtinių autoimuninių sutrikimų išprovokavimas (pvz., PANDAS sindromas)
- Plaučių uždegimas
- Reumatas
- Kraujo užkrėtimas (sepsis)
- Toksinio šoko sindromas
- Necrotizuojantis fasciitas
Diagnostika ir tyrimai
Skarlatina nustatoma įvertinus bėrimo pobūdį bei atliekant greitą strep A testą – tam naudojamas pagaliukas su vatos antgaliu, kuriuo paimamas mėginys iš gerklės. Šis tyrimas leidžia greitai patvirtinti bakterinę infekciją.
Gydymas ir pagalba
Kaip gydoma skarlatina?
Pagrindinis gydymo būdas – antibiotikai. Dažniausiai skiriamos penicilino grupės (pvz., amoksicilinas), cefalosporinų arba makrolidų klasės (eritromicinas, azitromicinas, klindamicinas) vaistai. Gydymo kursas daugeliu atvejų trunka apie 10 dienų, vaistus svarbu vartoti pagal nurodymus iki galo net ir pagerėjus savijautai. Kai kuriems pacientams gali būti skiriama vienkartinė antibiotikų injekcija.
Kiek laiko trunka pasveikimas?
Išbėrimas paprastai laikosi apie savaitę, tačiau oda gali šerpetoti dar kelias savaites po bėrimo išnykimo. Limfmazgių padidėjimas taip pat dažnai užtrunka ilgesnį laiką.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasitarti su gydytoju, jei jums arba vaikui pasireiškia bėrimas, atsiranda ryškus karščiavimas, stiprus gerklės skausmas ar patinsta limfmazgiai. Pradėjus vartoti antibiotikus, kreipkitės pakartotinai, jei simptomai negerėja per parą, ar jeigu staiga pablogėja savijauta, išryškėja naujų požymių.
Kaip apsisaugoti nuo skarlatinos?
Infekcijos riziką galima sumažinti laikantis šių paprastų taisyklių:
- Nenaudokite tų pačių šepetėlių, indų, gertuvėlių
- Dažnai ir kruopščiai plaukite rankas
- Jei nėra galimybės nusiplauti, naudokite dezinfekcinį rankų skystį
- Kosint ir čiaudint, prisidenkite burną ir nosį
- Santūriai bendraukite su žmonėmis, kai sergate skarlatina ar streptokokiniu gerklės uždegimu
Prognozė ir savijautos gerinimas
Laiku pradėjus gydymą antibiotikais, skarlatina paprastai nepavojinga – komplikacijos itin retos. Be medikamentų liga gali progresuoti, todėl labai svarbu nevengti gydymo.
Kol vaistai veikia, yra keletas priemonių, padedančių palengvinti būklę:
- Valgykite minkštą ar trintą maistą, vartokite skysčius (sriuba, košės, ledai, jei šaltis malonus gerklei)
- Skausmui ir uždegiminiams pojūčiams palengvinti skalaukite gerklę fiziologiniu tirpalu
- Dėl karščiavimo ar skausmo vartokite gydytojo leistus nereceptinius vaistus (pvz., paracetamolį ar ibuprofeną), ypač vaikams pirmiausia pasitarkite su gydytoju
- Esant bėrimo niežėjimui, naudokite raminančius kremus (pvz., su hidrokortizonu arba kalamino losjoną)
