Skrofulė – tai būklė, kai kaklo limfmazgiai padidėja dėl bakterinės infekcijos. Dažniausiai liga pasireiškia neskausmingu ar vos juntamu limfmazgių patinimu, kartais jie susilieja į didesnį guzą. Patinusi vieta gali būti odos spalvos, tačiau ne retai įgauna rausvą ar violetinį atspalvį.
Kas yra skrofulė?
Skrofulė, dar kitaip žinoma kaip mikobakterinis kaklo limfmazgių uždegimas, dažniausiai išsivysto nuo tuberkuliozės sukėlėjo. Anksčiau ši liga buvo vadinama „karaliaus liga“, nes tikėta, kad karalius galėjo ją pagydyti prisilietimu. Dabar gydytojai šią būklę vadina tiesiog mikobakterine cervicaline limfadenopatija.
Kiek dažnai pasitaiko skrofulė?
Skrofulė priskiriama retoms ligoms. Iš visų tuberkuliozės atvejų tik maždaug 5 % pasireiškia skrofulės forma. Dažniausiai šia liga serga suaugusieji, tačiau vaikams ji taip pat pasitaiko, o tuomet ją dažniau sukelia kiti mikobakterijų tipai, o ne tie, kurie sukelia plaučių tuberkuliozę.
Skrofulės simptomai
Dažniausiai pagrindinis skrofulės požymis – padidėję, dažniausiai neskausmingi kaklo limfmazgiai. Kai kurie žmonės pastebi dar ir bendrus bakterinės infekcijos požymius:
- karščiavimą,
- naktinį prakaitavimą,
- netikėtą svorio kritimą,
- bendrą silpnumą ar nuovargį.
Kaip skrofulė vystosi?
Sergant tuberkulioze, ligą sukelianti bakterija (Mycobacterium tuberculosis) gali per kvėpavimo takus patekti į plaučius, o iš ten išplisti į kaklo limfmazgius ir sukelti skrofulę. Vaikystėje skrofulės priežastimi dažniau tampa netuberkuliozinės mikobakterijos.
Rizikos veiksniai
Asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, labiau pažeidžiami – pavyzdžiui, sergantieji ŽIV. Kiti riziką didinantys veiksniai – ilgalaikis imunosupresinių vaistų vartojimas, mitybos sutrikimai, kai kurios autoimuninės ligos ar tam tikri vėžiniai susirgimai.
Galimos komplikacijos
Būna, kad padidėję limfmazgiai ima irti, atsiranda skausminga žaizda, pro kurią išteka pūliai ar kiti skysčiai. Tokios žaizdos gyja lėtai ir gali palikti nuolatinius randus.
Kaip diagnozuojama skrofulė?
Nes padidėję limfmazgiai gali būti daugybės skirtingų ligų požymis, diagnozavimui atliekama keletas tyrimų:
- Biopsija – paimamas ar pašalinamas limfmazgis, kurio audinys vėliau tiriamas dėl mikobakterijų.
- Kraujo tyrimai – ieškoma tuberkuliozės ar kitų infekcijų sukėlėjų požymių.
- Vaizdo tyrimai, tokie kaip kaklo ir krūtinės rentgenograma, echoskopija ar kompiuterinė tomografija – padeda įvertinti vidinių organų bei audinių būklę.
- Specifiniai tuberkuliozės tyrimai – odos ar kraujo testai, rodantys galimą infekciją.
- Rūgščiai atsparių bakterijų (AFB) tyrimai – mikobakterijų paieška kvėpavimo takų sekretuose ar limfmazgių pavyzdžiuose.
Skrofulės gydymas
Ligos gydymo pagrindas – specifiniai antibiotikai, skirti kovai su mikobakterijomis. Vaistus reikia vartoti nuosekliai – gydymas užtrunka nuo kelių mėnesių iki metų. Dažniausiai taikomi šie vaistai:
- Etambutolis,
- Izoniazidas,
- Pirazinamidas,
- Rifampicinas,
- Klaritromicinas.
Kartais, jei limfmazgiai stipriai pažeisti, gydytojai juos pašalina chirurginiu būdu.
Kaip sumažinti riziką susirgti?
Svarbu pasitikrinti dėl užslėptos (latentės) tuberkuliozės – tai būklė, kai infekcija nesukelia simptomų, bet gali pavirsti aktyvia liga ir išplisti į kitus organus. Kuo anksčiau aptinkamas TB, tuo lengviau jį gydyti, sumažinant riziką susirgti skrofulė.
Kai kuriose šalyse, kur tuberkuliozės pasitaiko daug, skiepijami vaikai ir suaugusieji BCG vakcina. Šis skiepas gali sumažinti sunkių ligos formų riziką ten, kur tuberkuliozė paplitusi.
Kokia tikėtina skrofulės eiga?
Laiku pradėjus gydymą, didžioji dauguma žmonių visiškai pasveiksta. Svarbu nepraleisti vaistų dozių ir gydytis tiek, kiek paskirta, net jei savijauta pagerėjo. Neretai visą gydymo laikotarpį tenka vartoti vaistus iki metų. Dažnai rekomenduojama tiesiogiai stebima terapija, kai slaugytojas ar gydytojas padeda užtikrinti, kad žmogus tikrai išgeria tinkamas vaistų dozes.
Sunkesniais atvejais gali likti randų, tačiau mirtinos baigties skrofulė pasiekia itin retai – ypač tada, kai tinkamai gydoma.
Kaip pasirūpinti savimi sergant?
Geriausia rūpintis savo sveikata glaudžiai bendradarbiaujant su gydytoju ir griežtai laikytis paskirto gydymo plano. Kol aktyvi infekcija, apsaugokite kitus – venkite glaudaus kontakto, ypač jei nustatyta tuberkuliozė ar netuberkuliozinė mikobakterinė infekcija.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kaip teisingai vartoti paskirtus vaistus?
- Ką daryti, jei pamiršote išgerti vaistų dozę?
- Kiek laiko turės trukti gydymas?
- Per kiek laiko realiai pagerės savijauta?
- Kokie nauji ar sunkėjantys simptomai turėtų kelti nerimą?
- Kada reikėtų planuoti pakartotinį apsilankymą?