Sepsis – tai labai pavojinga organizmo būklė, kai dėl infekcijos sukeliamos imuninės reakcijos prasideda nekontroliuojamas uždegimas ir gali žaibiškai sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų veiklą. Nesant greito gydymo, ši būklė dažnai baigiasi mirtimi, todėl itin svarbu atpažinti simptomus ir nedelsti kreiptis pagalbos.
Kas yra sepsis?
Sepsis – tai itin stipri organizmo reakcija į infekciją, kai imuninė sistema užuot kovojusi tik su virusais, bakterijomis ar grybais, ima pažeisti ir sveikus savo audinius bei organus. Dėl to kyla didelio masto uždegimas. Kita vertus, per stipri imuninė reakcija gali keisti kraujo krešėjimą ir lemti krešulių susidarymą kraujagyslėse. Tokia situacija trikdo organų aprūpinimą krauju, dėl ko galimas jų pažeidimas ar net visiškas išsekimas.
Kaip klasifikuojami sepsio etapai?
Anksčiau sepsis būdavo suskirstytas į tris laipsnius: sepsis, sunkus sepsis ir septinis šokas. Šiandien vis dažniau naudojama nuoseklesnė skalė: nuo infekcijos, bakterijų patekimo į kraują, iki sepsio ir sunkaus septinio šoko, kai pažeidžiami keli organai ir ženkliai didėja mirties tikimybė.
Kam gresia didžiausia sepsio rizika?
Sepsis gali išsivystyti visiems, tačiau didžiausią riziką patiria žmonės, kuriems jau diagnozuota infekcija, ypač – kai į kraują patenka bakterijų (bakteriemija).
- Vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys
- Nėščiosios
- Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis: diabetu, nutukimu, vėžiu, inkstų ligomis ir kt.
- Turintys nusilpusį imunitetą
- Ligoninėje gydomi pacientai
- Patyrę didelius sužalojimus, nudegimus, dideles, ilgai sveikstančias žaizdas
- Žmonės, kuriems įvesti kateteriai, lašinės ar kvėpavimo vamzdeliai
Taip pat itin didelę riziką patiria naujagimiai ir kūdikiai.
Kaip dažnai diagnozuojamas sepsis?
Sepsis nustatomas labai dažnai, įvairiose pasaulio šalyse kasmet užfiksuojama itin daug atvejų. Ypač dažnai ši būklė nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms – rizika smarkiai padidėja po 65 metų.
Sepsio simptomai
Sepsis gali pažeisti skirtingas kūno dalis, todėl simptomai būna įvairūs. Vienas iš požymių – ant odos atsiradusi išberta ar paraudusi sritis, kartais – smulkūs tamsiai raudoni taškeliai. Tai dažniau pasitaiko, kai sepsis prasideda nuo kraujo infekcijos.
- Sumažėjęs šlapinimasis arba nuolatinis noras šlapintis
- Išsekimas, silpnumas
- Padidėjęs širdies ritmas
- Žemas kraujo spaudimas
- Karščiavimas arba žema kūno temperatūra
- Drebėjimas, šalčio pojūtis
- Oda karšta, drėgna arba kaip tik klampoka, lipni
- Sąmonės sutrikimai, sumišimas ar sujaudinimas
- Greitas kvėpavimas arba dusulys
- Stiprus skausmas ar nekomfortiškumas
Kas sukelia sepsį?
Dažniausia sepsio priežastis – bakterinės infekcijos, tačiau grybeliai, parazitai ir virusai gali būti lygiai tokie pat pavojingi. Sepsis dažniausiai išsivysto, kai infekcija pasklinda plačiau ir organizmas ima pažeisti savo audinius, trikdoma organų veikla.
Dažniausi infekcijos židiniai, galintys sukelti sepsį:
- Kvėpavimo sistema: ypač dažnai sepsis kyla dėl plaučių uždegimo.
- Šlapimo takai: infekcijos rizika ypač didėja, kai naudojamas kateteris.
- Virškinimo traktas: apendicitas, žarnyno veiklos sutrikimai, pilvo uždegimai ar tulžies pūslės bei kepenų infekcijos.
- Centrinė nervų sistema: meningitas, encefalitas ar kiti galvos smegenų bei nugaros smegenų uždegimai.
- Oda: žaizdos, nudegimai, uždegimai, laidžios infekcijai įėjimo vietos (kateteriai, adatos, IV sistemos). Tokie susirgimai kaip odos jungiamojo audinio uždegimas (celiulitas) taip pat gali virsti sepsiu.
Pats sepsis neužkrečiamas, tačiau infekcijos, galinčios jį sukelti, gali plisti tarp žmonių.
Sepsio diagnozavimas
Gydytojams labai svarbu kuo greičiau pastebėti, kuriems pacientams kyla grėsmė išsivystyti sepsiui. Diagnozei nėra vieno aiškaus testo, todėl gydytojai vertina keletą požymių ir tyrimų: fizinę apžiūrą, kraujo tyrimus, rentgeno bei kitų vaizdinių tyrimų duomenis ir ieško infekcijos židinio bei galimų organų pažeidimų.
Kai kada taikomos vadinamosios greitosios sepsio nustatymo skalės. Įtarti sepsį galima tuomet, jei asmuo turi nustatytą ar tikėtiną infekciją ir bent du iš šių požymių:
- Sistolinis kraujo spaudimas mažesnis nei 100 mmHg
- Dažnesnis nei 22 k./min. kvėpavimas
- Glazgo komos skalėje surenkama 15 ar mažiau balų
Diagnozei patikslinti atliekama dar daugiau tyrimų:
- Visapusiškas kraujo tyrimas, įskaitant kraujo kultūras, kepenų ir inkstų funkcijos rodiklius, kraujo krešėjimą, druskų kiekį kraujyje
- Kraujo deguonies lygiui nustatyti
- Šlapimo tyrimai (bendras, pasėlis)
- Vaizdo tyrimai: rentgenogramą ar kompiuterinę tomografiją
Kaip gydomas sepsis?
Gydant sepsį ypatingai svarbu veikti greitai – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė išgyvenimo tikimybė. Paprastai pacientas guldomas į intensyvios terapijos skyrių. Gydymo metodai:
- Antibiotikai (bakterinės infekcijos atveju)
- Skysčių infuzijos – būtinos užtikrinti tinkamą kraujotaką ir organų veiklą, apsaugoti nuo žymaus spaudimo kritimo
- Vazopresoriai – šie vaistai susiaurina kraujagysles ir padeda palaikyti būtiną kraujospūdį
- Palaikomieji gydymo būdai: dializė inkstų nepakankamumui arba plaučių ventiliacija kvėpavimo funkcijai palaikyti
- Chirurginis uždegimo židinių ar pažeistų audinių šalinimas, jei prireikia
Prevencinės priemonės
Sepsio išvengti padeda kasdieniai higienos įpročiai ir rūpestingumas:
- Kruopščiai plaukite rankas
- Laikykite žaizdas švarias ir apsaugotas kol visiškai sugis
- Skiepykitės pagal rekomenduojamą grafiką
- Nuolat prižiūrėkite lėtines ligas pagal gydytojų nurodymus
- Pastebėjus infekcijos požymius, nedelskite kreiptis į gydytoją
Prognozė ir atsigavimas po sepsio
Nedelsiant pradėjus gydymą, dalis pacientų, sergančių lengvesne sepsio forma, gali visiškai pasveikti. Sunkaus sepsio arba septinio šoko atveju išlieka didelė mirties rizika – net su pagalba iki 30–40 % sergančiųjų neišgyvena.
Septinis šokas gali labai greitai tapti mirtinas – ypač sunkiais atvejais žmogus gali mirti per 12 valandų.
Ilgalaikės pasekmės ir galimos komplikacijos
Daugeliui išgyvenusiųjų būklė pagerėja, tačiau ne visiems. Galimos ilgalaikės komplikacijos – tai ne tik organų nepakankamumas, bet ir pažintinės bei emocinės problemos, tokios kaip:
- Nemiga
- Naktiniai košmarai ar haliucinacijos
- Panikos priepuoliai
- Sąnarių ir raumenų skausmai
- Pablogėjusi atmintis, dėmesio koncentracija ar mokymosi sugebėjimai
- Pakartotinės sepsio rizikos padidėjimas
Ką tikėtis pasveikus po sepsio?
Išgyvenus sepsį daugeliui prireikia reabilitacijos ir nuoseklaus sveikimo laikotarpio. Silpnumas, sunkumai atliekant įprastus veiksmus, net ir sėdėjimas ar atsistojimas, tampa kasdienės rutinos iššūkiais. Sveikimą skatins gydytojų parengta programa, pagal kurią žingsnis po žingsnio mokomasi pasirūpinti savimi.
Grįžus į namus, kūno ir psichologinė savijauta gali būti tarsi „ne jūsų“. Dažniausi pojūčiai – didelis nuovargis, dusulys, skausmai, judrumo ar miego sunkumai, silpnas apetitas, svorio netekimas, odos sausumas, trapūs nagai, plaukų slinkimas. Psichikos pokyčiai būna ne mažiau svarbūs: užsidarymas, prisiminimų „blyksniai“, nerimas ar depresija, pyktis, sunkumai susikaupti.
Gydytojai padės susidaryti individualią reabilitacijos programą – pradžioje bus siekiama mažų, realių tikslų (pvz., išsimaudyti, apsirengti). Reikės stiprinti ne tik kūną, bet ir rūpintis emocine gerove: svarbu bendrauti su artimaisiais, pasitikėti medikais ir rasti laiko atviram pokalbiui apie savijautą. Kantrybė ir laikas padės vėl jaustis savimi.
