Sheehano sindromas – tai reta liga, susijusi su hipofizės pažeidimu, kuri dažniausiai išsivysto dėl didelio kraujo netekimo gimdymo metu. Šis sindromas atsiranda, kai didelis kraujo netekimas gimdant apriboja deguonies tiekimą į hipofizę – liauką, esančią smegenų pamate, kuri ypač padidėja nėštumo metu ir tampa jautresnė pažeidimams. Dėl deguonies stokos dalis hipofizės ląstelių žūsta, sutrikdydamos hormonų gamybą – o tai paveikia daugelį svarbių organizmo funkcijų.
Kaip Sheehano sindromas keičia organizmo veiklą
Hipofizė dažnai vadinama „pagrindine liauka”, nes ji reguliuoja kitų endokrininių liaukų veiklą. Nėštumo metu hipofizė padidėja ir tampa labiau imli sužeidimams, jeigu netenkama daug kraujo. Sheehano sindromas pažeidžia būtent tuos hipofizės audinius, kurie išskiria gyvybiškai svarbius hormonus:
- Adrenokortikotropinį hormoną (AKTH), atsakingą už streso hormono – kortizolio – gamybą, kuris reguliuoja kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
- Skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH), veikiantį medžiagų apykaitą, energiją ir nervų sistemą.
- Augimo hormoną (GH), svarbų raumenų masei, kaulų tvirtumui ir riebalų pasiskirstymui.
- Folikulus stimuliuojantį (FSH) ir liuteinizuojantį hormoną (LH), kurie reguliuoja moters menstruacijų ciklą, ovuliaciją ir estrogeno gamybą.
- Prolaktiną (PRL), lemiantį pieno gamybą po gimdymo.
Dėl šių hormonų trūkumo pasireiškia įvairūs simptomai ir sutrinka įprasti organizmo procesai.
Sheehano sindromo paplitimas ir rizikos veiksniai
Ši liga šiandien yra labai reta – hipofizės pažeidimas gimdymo metu nustatomas tik maždaug 5-iems iš 100 000 moterų. Dažniausiai sindromas pasireiškia ten, kur gimdyvei nebuvo užtikrinta tinkama pagalba, kai įvyksta pavojingas kraujo netekimas. Riziką didina šios aplinkybės:
- Dvynių, trynukų ar daugiau kūdikių gimimas.
- Lemiančio didelį vaisiaus gimdymas.
- Komplikacijos su placenta – pvz., placentos atšoka ar žema placentos padėtis.
- Preeklampsija.
- Pagalbinės priemonės gimdymo metu (žnyplės, vakuumas).
Sheehano sindromas nėra paveldima liga – jos negalima perduoti genetiniu būdu. Jam išsivystyti reikia labai didelio, gyvybei pavojingo kraujo netekimo ir staigaus kraujospūdžio kritimo gimdant arba tuoj po to.
Sheehano sindromo simptomai
Ligos požymiai gali pasireikšti greitai, tačiau neretai iš lėto progresuoja per kelis mėnesius ar net metus. Dažniausi simptomai:
- Negalėjimas žindyti arba pieno „neatėjimas” po gimdymo.
- Menstruacijų nebuvimas arba nereguliarumas.
- Makšties gleivinės plonėjimas bei sausumas, sukeliantys skausmą lytinių santykių metu.
- Krūtų sumažėjimas, lytinių plaukų slinkimas pažastyse ir gaktos srityje.
- Bendras nuovargis, mieguistumas, dėmesio stoka.
- Sumažėjęs lytinis potraukis.
- Nedidelis kraujospūdis.
- Sausa oda.
Rečiau pirmieji simptomai dažnėja tik patyrus rimtą stresą (pavyzdžiui, po operacijos ar infekcijos), kai organizmui staigiai prireikia daugiau streso hormono. Tokiais atvejais gresia antinksčių krizė – pavojinga būklė, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Galimos Sheehano sindromo komplikacijos
Nepradėjus gydymo, sindromas gali sukelti rimtų pasekmių – nuo nuolatinio žemo kraujospūdžio, svorio bei raumenų masės mažėjimo iki ovuliacijos sutrikimų ir nevaisingumo. Didžiausia rizika susijusi su antinksčių krize.
Diagnozė ir tyrimai
Sheehano sindromui diagnozuoti svarbūs keli žingsniai:
- Išsami ligos ir gimdymų istorija – svarbu informuoti gydytoją apie buvusį didelį kraujo netekimą ar komplikacijas gimdant, taip pat apie simptomų atsiradimą ir jų eigą.
- Kraujo tyrimai, tikrinant specialius hormonų kiekius, susijusius su hipofizės veikla.
- Vaizdo tyrimai – dažniausiai atliekami magnetinio rezonanso tyrimai (MRT), rečiau kompiuterinė tomografija, norint atmesti kitas priežastis, tokias kaip hipofizės navikas.
Gydytojai taip pat gali paskirti specialius hormonų stimuliacijos testus, norėdami įvertinti, kaip hipofizė reaguoja į tam tikrus dirgiklius ir įsitikinti, kokie hormonai negaminami ar gaminami nepakankamai.
Sheehano sindromo gydymas
Pagrindinis gydymo būdas – visą gyvenimą trunkanti pakaitinė hormonų terapija. Gydytojas skirs jums reikalingus hormonus, priklausomai nuo sutrikusios hipofizės funkcijos ir simptomų:
- Lytiniai hormonai (estrogenas ir progesteronas) – reguliuoti mėnesinių ciklą, valdyti ankstyvus menopauzės požymius, padėti atkurti ovuliaciją.
- Kortikosteroidai (hidrokortizonas ar prednizolonas) – kompensuoti AKTH stoką; dozę reikia koreguoti esant stresinėms būklėms, kai padidėja kortizolio poreikis.
- Skydliaukės hormonai (levotiroksinas) – būtini TSH trūkumui koreguoti, dozė tikslinama pagal tyrimų rezultatus.
- Augimo hormonas – kai kurioms moterims gali padėti palaikyti raumenų masę ir stiprinti kaulus.
Gydymą paprastai prižiūri endokrinologas, kuris reguliariai tikrina hormonų kiekį kraujyje ir koreguoja vaistų dozes.
Ligos prevencija ir prognozė
Tiesiogiai užkirsti kelio Sheehano sindromui negalima. Svarbiausia – gimdymo metu suteikti profesionalią pagalbą, stebėti ir valdyti kraujo netekimą bei kraujospūdį. Ten, kur yra kvalifikuota pagalba, rizika susirgti labai nedidelė.
Prognozė su gydymu – labai gera. Dauguma moterų be rimtų komplikacijų gyvena pilnavertį gyvenimą, o kai kurios, nuolat prižiūrimos medikų, netgi gali susilaukti daugiau vaikų. Tiesa, hormonų preparatus teks vartoti nuolat ir reguliariai lankytis pas endokrinologą.
Sergant šiuo sindromu, gyvenimo trukmė nesutrumpėja – svarbu laiku gauti tinkamą gydymą ir stebėti savo sveikatą.
Ką verta žinoti kasdienybėje
Būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, jei po gimdymo ima vyruti Sheehano sindromui būdingi požymiai, ypač jeigu buvo didelis kraujo netekimas. Laiku atlikti kraujo tyrimai ir išsami konsultacija padės laiku pradėti gydymą.
Kilus staigiems simptomams, pavyzdžiui, pasireiškus silpnumui, staigiam kraujospūdžio kritimui, pilvo ar krūtinės skausmui, karščiavimui, pykinimui, vėmimui, sąmonės sutrikimams ar pasimetimui, nedelskite ir kreipkitės į skubios pagalbos medikus. Jeigu rizika yra žinoma, gydytojai gali rekomenduoti nešioti medicininę apyrankę, informuojančią apie ligą, kad ištikus nelaimei būtų suteikta skubi pagalba.
Kilę klausimai dėl gydymo, medikamentų, gyvenimo kokybės ar tolimesnio šeimos planavimo visada turėtų būti aptariami su jūsų gydytoju. Reguliarūs vizitai ir kraujo tyrimai leis laiku koreguoti gydymą ir jaustis saugiai kasdienybėje.