Minkštųjų audinių sarkoma – tai reta piktybinė liga, kuri vystosi audiniuose, palaikančiuose ir supančiuose kaulus bei organus: raumenyse, raiščiuose, riebaliniame sluoksnyje ar odoje. Nors ši onkologinė liga gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai ji užfiksuojama rankose, kojose, krūtinėje arba pilvo ertmėje už pilvo sienos.
Minkštųjų audinių sarkomos paplitimas
Minkštųjų audinių sarkomos – itin retos. Jos sudaro apie 1% visų onkologinių ligų atvejų suaugusiųjų tarpe. Vaikams iki 15 metų šios sarkomos sudaro apie 7% visų vėžio atvejų, o jaunesniems kaip 14 metų vaikams – 3% visų piktybinių navikų.
Pagrindinės rūšys pagal amžių
- Suaugusiesiems dažniausios minkštųjų audinių sarkomos:
- Neišskirtinė polimorfinė sarkoma – dažniausiai pradeda augti galūnių, rankų ar krūtinės minkštuosiuose audiniuose ir gali greitai plisti.
- Liposarkoma – dažnai aptinkama pilvaplėvėje, tačiau gali išsivystyti ir šlaunyse ar kitose kūno dalyse.
- Leiomiomosarkoma – vystosi iš lygiųjų raumenų, kurie išsidėstę žarnyne, šlapimo pūslėje, gimdoje, kraujagyslėse bei pilvo ertmėje.
- Vaikams ir paaugliams dažniau pasitaiko:
- Rabinomiosarkoma – labai reta, tačiau išgydoma, nors gali vėl atsinaujinti. Statistiškai penkerių metų išgyvenamumo rodiklis – apie 70%.
- Ewing sarkoma minkštuosiuose audiniuose – dažniausiai išsivysto šalia kaulų esantys audiniai. Dažniausiai ši forma nustatoma 10–20 metų asmenims. Jaunesniems kaip 15 metų vaikams išgyvenamumas siekia 76%, o 15–19 metų paaugliams – apie 59%.
Kaip rimta yra ši liga?
Minkštųjų audinių sarkoma laikoma rimta diagnoze. Didžiausią įtaką gydymo sėkmei turi tai, kaip anksti navikas nustatomas – jei vėžys spėja išplisti į kitus organus, gydymas tampa sudėtingas. Negydoma ši onkologinė liga gali metastazuoti į tolimus organus.
Minkštųjų audinių sarkomos simptomai
- Ant kūno atsiradusi nauja ar sparčiai didėjanti gumbelė.
- Gumbas, kuris pradeda skaudėti.
- Bukėjantis pilvo skausmas.
- Kraujo atsiradimas išmatose arba tamsios – juodos spalvos išmatos.
- Pykinimas, vėmimas.
- Neaiškus, netikėtas svorio kritimas.
Minkštųjų audinių sarkoma gali atrodyti kaip po smūgio susiformavęs gumbas po oda – dažniausiai rankoje ar kojoje. Tačiau, kitaip nei sumušimo gumbas, vėžinis darinys dažnai neskauda, nėra mėlynas, ir nepraeina savaime – laikui bėgant jis gali didėti ar pradėti kelti diskomfortą. Kartais sarkoma išauga gilesniuose organuose (pavyzdžiui, pilvo ertmėje ar žarnose), todėl išoriškai jos nepastebėsite.
Rizikos veiksniai ir priežastys
Nors tikslios minkštųjų audinių sarkomos atsiradimo priežastys vis dar tiriamos, keletas veiksnių žinomi kaip galintys didinti riziką:
- Paveldimos genetinės ligos – tam tikri genetiniai pakitimai (mutacijos), kurie perduodami paveldėjimo būdu:
- Li-Fraumeni sindromas
- Neurofibromatozė 1 tipo
- Gardnero sindromas
- Ilgalaikė limfedema – ilgai trunkantis galūnių tinimas (dažniausiai po operacijų ar traumų).
- Ankstesnė spindulinė terapija.
- Sąlytis su tam tikromis cheminėmis medžiagomis (toriu, arsenu, vinilo chloridu).
- ŽIV infekcija padidina riziką susirgti tam tikra sarkomos rūšimi (Kaposi sarkoma).
Diagnozė ir tyrimai
Pirmiausia gydytojas detaliai apklausia apie simptomus, atlieka fizinę apžiūrą, ieškodamas nenormalių darinių ar gumbų. Toliau gali būti skiriami šie tyrimai:
- Rentgenograma – padeda įvertinti minkštuosius audinius.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – formuoja sluoksnines kūno nuotraukas; dažnai naudojama tiriant krūtinę, pilvo sritį.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – galingo magneto, radijo bangų ir kompiuterio pagalba gaunami labai detalūs organų vaizdai. Indikuotina esant įtariamiems pakitimams po rentgeno tyrimo.
- Pozitronų emisijos tomografija (PET) – padeda nustatyti aktyviausias, piktybiniams navikams būdingas sritis, nes šios naudoja daugiau gliukozės.
- Ultragarsinis tyrimas – naudojamas vizualizuoti minkštuosius audinius, ypač esant paviršiniams dariniams.
- Biopsija – paimamas audinio mėginys, kurį ištyręs patomorfologas nustato sarkomos tipą, stadiją, agresyvumą (diferenciacijos laipsnį).
Ligos stadijos ir gydymo eigą lemiantys veiksniai
Nustatant gydymo taktiką, labai svarbu žinoti šiuos aspektus:
- Naviko dydis ir pradinė lokalizacija.
- Ar auglys jau išplito į kitas vietas.
- Diferenciacijos laipsnis (naviko piktybiškumo laipsnis): kiek vėžinės ląstelės primena įprastas – pagal tai vertinama, ar auglys elgiasi agresyviai.
Minkštųjų audinių sarkomų stadijos
- I stadija: mažas, žemo piktybiškumo navikas.
- II stadija: mažas, bet didesnio piktybiškumo navikas.
- III stadija: didelis, aukšto piktybiškumo navikas.
- IV stadija: vėžys išplitęs į tolimus organus ar limfinius mazgus; pirminis navikas gali būti bet kokio dydžio ir diferencijuotumo.
Gydymo būdai
Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko tipą, lokalizaciją, stadiją. Jei navikas neišplitęs, dažniausiai pasirenkamas chirurginis gydymas, kartais jis derinamas su kitomis terapijos rūšimis:
- Chirurginis pašalinimas.
- Spindulinė terapija.
- Vaistinis gydymas (chemoterapija).
- Tikslinė terapija.
- Imunoterapija.
Prevencija
Specifinių būdų, kurie leistų išvengti minkštųjų audinių sarkomos, nėra. Jei žinote, kad priklausote rizikos grupei, reguliarūs profilaktiniai tyrimai ir savijautos stebėjimas gali padėti anksti diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą dar prieš jai išplitus.
Prognozė ir išgyvenamumas
Gydymo efektyvumas priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu ir naviko tipo. Dažniausiai navikas šalinamas chirurginiu būdu – jei pašalinti pavyksta anksčiau nei jis spėja išplisti, galima kalbėti apie visišką ligos atkrytį. Vis dėlto, liga gali atsinaujinti ir praėjus gydymui.
- Suaugusiesiems penkerių metų išgyvenamumo rodiklis – apie 65%.
- Vaikų ir paauglių išgyvenamumas priklauso nuo sarkomos tipo: rabinomiosarkomos išgyvenamumas penkeriems metams – apie 70%, o Ewing sarkomos – nuo 59 iki 76%, priklausomai nuo amžiaus grupės.
Kasdienis gyvenimas su šia liga
- Gydymas, ypač chemoterapija, gali neigiamai paveikti apetitą. Tokiu atveju patartina pasitarti su mitybos specialistu – gausite patarimų, kaip užtikrinti pakankamą mitybą.
- Svarbu ilsėtis tiek, kiek reikia, net jeigu tam nėra daug laiko.
- Sustiprėjusiam stresui ar nerimui malšinti gali padėti meditacija, kvėpavimo pratimai ar kiti relaksacijos būdai.
- Onkologinė liga gali būti didelis iššūkis tiek paaugliams, tiek vaikams – apie pagalbos galimybes verta pasikalbėti su vaikų psichologais ar specializuotais pagalbos specialistais.
- Baimė dėl ligos grįžimo yra dažnas išgyvenimas. Naudinga ieškoti pagalbos ir palaikymo grupėse ar konsultuotis su gydytoju apie tolimesnę stebėseną ir galimus veiksmus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Po gydymo įprastai skiriami reguliarūs vizitai pas gydytoją, kurių metu stebima bendra sveikatos būklė ir galimas ligos atsinaujinimas. Jei pasireiškia naujų simptomų ar būklė pablogėja, būtina kuo greičiau apie tai informuoti gydytoją.
