Trombocitozė – tai kraujo sutrikimas, kai kraujyje susidaro pernelyg daug trombocitų (kraujo plokštelių). Šios ląstelės padeda sustabdyti kraujavimą susidarydamos krešulį, tačiau esant per dideliam kiekiui, kraujas tampa pernelyg „klampus“, gali lengviau susidaryti krešuliai, kurie užkemša kraujagysles. Tai gali būti pavojinga, nes padidėja insulto ar infarkto rizika.
Kas gali susirgti trombocitoze?
Dažniausiai trombocitozė diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms. Pastebėta, kad moterims ji nustatoma dvigubai dažniau nei vyrams. Trombocitų padidėjimas gali būti rastas ir visiškai atsitiktinai, atliekant įprastus kraujo tyrimus.
Trombocitozės rūšys
Yra du pagrindiniai trombocitozės tipai: pirminė ir antrinė (reaktyvioji).
Pirminė (esminė) trombocitozė
Pirminė trombocitozė, vadinama ir esmine trombocitemija, atsiranda tuomet, kai kaulų čiulpai pradeda gaminti neįprastai daug trombocitų be aiškios išorinės priežasties. Ši liga yra reta ir priklauso mieloproliferacinių ligų grupei – tai reiškia, kad kaulų čiulpai gamina per daug kraujo ląstelių, šiuo atveju – trombocitų. Dėl to kraujyje susidaro ne tik per daug, bet ir nenormaliai veikiančių trombocitų.
Dažniausiai šios būklės priežastis slypi genetiniuose kaulų čiulpų pokyčiuose. Daugiau nei pusė sergančiųjų nustatomas JAK2 geno variantas, kitais atvejais pokyčiai būdingi CALR arba MPL genuose. Tikslios mutacijų atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau mokslininkai aktyviai ieško atsakymų.
Antrinė (reaktyvioji) trombocitozė
Antrinė trombocitozė reiškia, kad trombocitų padaugėja kaip organizmo reakcija į kažkokį kitą veiksnį – ligą, uždegimą, didelę traumą ar operaciją (ypač po pilvo operacijų), netekus blužnies ir pan. Tokia trombocitų gausa dažniausiai yra trumpalaikė, o normalų kiekį jie pasiekia išsprendus pirminę priežastį. Ši trombocitozė taip pat gali būti susijusi su geležies stokos mažakraujyste, onkologinėmis ligomis, inkstų nepakankamumu, uždegiminėmis būklėmis ar kai kuriais vaistais.
- Mažakraujystė
- Kai kurie kraujo sutrikimai
- Onkologinės ligos
- Infekcijos
- Uždegiminius procesai
- Traumos
- Nesandarus ar pašalintas blužnis
- Po tam tikrų chirurginių intervencijų
- B12 vitamino trūkumo gydymas
- Kai kurie vaistai
Trombocitozės simptomai
Didelė dalis žmonių, kuriems nustatyta trombocitozė, nejaučia jokių simptomų, ypač iš pradžių. Antrinės trombocitozės metu dažnai pasireiškia tik pagrindinės ligos ar būklės požymiai.
Kai kurie asmenys gali pastebėti:
- Dažnesnius ar stipresnius galvos skausmus
- Lengvus kraujosruvų susidarymus
- Silpnumą, galvos svaigimą, apalpimo jausmą
- Kraujavimą iš nosies, dantenų ar burnos
- Kraujavimą iš virškinamojo trakto
Tam tikrais atvejais, ypač sergant esmine trombocitemija, atsiranda eritromelalgija – skausmas, patinimas, paraudimas rankose ar pėdose, dilgčiojimas ar tirpimas. Labai retais atvejais gali susiformuoti netipiški kraujo krešuliai pilvo srityje ar padidėti insulto, infarkto rizika.
Kaip nustatoma trombocitozė?
Nespecifiniai simptomai arba jų nebuvimas lemia, kad trombocitozė dažniausiai nustatoma atsitiktinai – pamačius padidėjusį trombocitų kiekį bendrame kraujo tyrime. Trombocitoze laikoma, kai trombocitų kiekis viršija 450 000 vienetų mikrolitre kraujo. Dažnai tokį rodmenį gydytojas patikrina dar kartą po kelių savaičių, kad įsitikintų, jog jis tikrai nuolat padidėjęs.
Jei trombocitų kiekis laikinai padidėja ir vėliau normalizuojasi, paprastai tai nėra pavojinga. Jei rodiklis išlieka didelis, ieškoma priežasties. Vertinant antrinę trombocitozę, gydytojas nagrinėja, ar nėra kitų būklių – pavyzdžiui, vėžio, infekcijos ar geležies stokos. Nustatyti pirminę trombocitemiją padeda papildomi tyrimai.
Kokie tyrimai atliekami?
- Kraujotakos ląstelių ištyrimas mikroskopu (periferinio kraujo tepinėlis), kuris leidžia įvertinti, ar trombocitai atrodo neįprastai.
- Genetiniai tyrimai, tiriant dažniausiai pasitaikančius genų pokyčius (pvz., JAK2 mutaciją).
- Kaulų čiulpų biopsija – aklai įvertinama kaulų čiulpų ląstelių būklė, nustatoma, ar ląstelės atrodo neįprastai ar nėra jų per daug.
Trombocitozės gydymas
Jei nėra jokių simptomų ar komplikacijų, dažniausiai pakanka reguliariai profilaktiškai tikrintis ir stebėti kraujo rodiklius. Daugeliu atvejų antrinė trombocitozė nereikalauja specifinio gydymo – kai tik išnyksta ją sukėlusi priežastis (pavyzdžiui, išgijus po infekcijos), trombocitų kiekis normalizuojasi.
Pirminės (esminės) trombocitemijos gydymas gali būti sudėtingesnis. Jei jau pasireiškia simptomai ar yra padidėjusi komplikacijų rizika, gali būti taikoma:
- Mažų dozių aspirinas kasdien, kuris gali sumažinti kraujo krešulių tikimybę (tačiau šį sprendimą reikia suderinti su gydytoju).
- Kraujodaros slopinimas – kraujo ląstelių gamybą mažinantys vaistai, tokie kaip hidroksiurėja ar anagrelidas, o kartais ir interferonas alfa. Šie vaistai slopina trombocitų susidarymą.
- Specialus trombocitų šalinimo metodas – trombocitoferezė. Ji taikoma tik retais atvejais, kai trombocitų kiekis itin didelis ir gresia pavojingos komplikacijos.
Ar trombocitozę galima visiškai išgydyti?
Pirminė trombocitozė nėra išgydoma, tačiau ją galima sėkmingai kontroliuoti, sumažinant komplikacijų riziką. Antrinės trombocitozės atveju trombocitų kiekis normalizuojasi, kai išsprendžiama ją sukėlusi problema.
Trombocitozės prevencijos galimybės
Dauguma būklių, dėl kurių išsivysto trombocitozė, įskaitant esminę trombocitemiją, nėra išvengiamos. Dažniausiai negalima užbėgti už akių nei trombocitų kiekio padidėjimui, nei genetiniams pokyčiams.
Kokia ligos prognozė ir rizikos?
Pats padidėjęs trombocitų kiekis daugeliu atvejų nėra grėsmingas gyvybei, tačiau komplikacijos – pavyzdžiui, kraujo krešuliai arba stiprūs kraujavimai – gali būti rimtos. Dažniausiai antrinės trombocitozės priežastys trumpalaikės ir nesukelia didelio trombozės pavojaus, tačiau esant pirminiam trombocitų padidėjimui, rizika yra didesnė. Gydytojas nuolat stebės jūsų būklę, parinks tinkamą gydymą, kad užkirstų kelią komplikacijoms.
Reaktyvioji (antrinė) trombocitozė dažniausiai išnyksta savaime, kai pašalinama pirminė problema. Nors kai kuriais atvejais trombocitų kiekio padidėjimas gali išlikti ir ilgesnį laiką, ypač po blužnies šalinimo, kraujo krešulių susidarymo rizika didelė nėra. Esant esminei trombocitemijai, svarbi reguliari vaistų kontrolė – tai padeda išvengti rimtų komplikacijų. Ilgainiui kai kuriems ligoniams gali vystytis kaulų čiulpų randėjimas, o mažai daliai – išsivystyti leukemija.
Kada būtina pasitarti su gydytoju?
Būtina laikytis gydytojo rekomendacijų dėl kraujo tyrimų ir reguliarių vizitų dažnumo. Tai ypač svarbu siekiant laiku pastebėti bet kokius trombocitų kiekio pokyčius ar komplikacijas.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar turėčiau nerimauti dėl padidėjusio trombocitų kiekio?
- Kiek dažnai reikėtų kartoti kraujo tyrimą trombocitams?
- Kokie papildomi tyrimai gali būti naudingi diagnozuojant priežastį?
- Koks gydymas tinkamiausias jūsų atveju?
- Ar verta keisti įpročius ar gyvenimo būdą, kad liga būtų kontroliuojama?
