Šlaplės-kutaninė fistulė – tai reta, tačiau galinti pasitaikyti komplikacija po operacijų lytinių organų srityje arba dėl infekcijos ar traumos. Ji dažniausiai lemia nevalingą šlapimo nutekėjimą ir gali sukelti pakartotines šlapimo takų infekcijas.
Kas yra šlaplės-kutaninė fistulė?
Šlaplės-kutaninė fistulė – tai nenormalus kanalas arba anga, susidaranti tarp šlaplės ir lytinių organų odos ar tarpvietės. Šlaplė – tai vamzdelis, per kurį šlapimas pašalinamas iš organizmo. Tarpvietė yra plonas odos sluoksnis tarp išangės ir lytinių organų (vaginos angos arba kapšelio).
Esant šiai būklei, šlapimas gali tekėti ne tik natūraliu būdu, bet ir per fistulės angą, apeinant šlaplę ir šlapimo sulaikymo raumenis. Tai dažnai nulemia šlapimo nekontroliuojamą nutekėjimą ir padidina šlapimo takų infekcijų riziką. Ilgalaikės infekcijos gali pažeisti šalia esančius vidaus organus ir audinius.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šlaplės-kutaninė fistulė dažniausiai yra operacijos komplikacija, ypač po gydymo dėl hipospadijos (įgimtos šlaplės anomalijos), uretrorafijos ar apipjaustymo. Kartais fistulė gali išsivystyti ir dėl infekcijos, kai uždegiminio proceso metu susiformavęs pūlinys prasimuša į aplinkinius audinius ir palieka tunelį. Kitos priežastys – tiesioginė trauma, pavyzdžiui, smūgis bukais daiktais į lytinių organų sritį ar kritimas ant dviračio rėmo.
Retesniais atvejais ši būsena būna įgimta arba išsivysto dėl blogai kontroliuojamo cukrinio diabeto, kai gliukozės kiekis kraujyje ilgą laiką yra gerokai padidėjęs.
Didžiausią riziką susirgti šlaplės-kutanine fistule patiria asmenys, kuriems anksčiau buvo atliktos operacijos šlaplės srityje.
Simptomai
Pagrindiniai šlaplės-kutaninės fistulės požymiai – nevalingas šlapimo tekėjimas per odą (šlapimo nelaikymas) bei dažnai kartojančiosios šlapimo takų infekcijos. Dėl nesandarios šlapimo sistemos šlapimas patenka į odos paviršių ne įprastu būdu, o per naujai susidariusį kanalą.
Diagnozė ir tyrimai
Įtarus šlaplės-kutaninę fistulę dėl neaiškaus šlapimo pratekėjimo ar pasikartojančių infekcijų, gydytojas skirs specifinius tyrimus:
- Šlapimo pūslės ir šlaplės rentgenas su kontrastu (VCUG): į šlapimo pūslę suleidžiama kontrastinė medžiaga, o tuomet stebima, kaip šlapimas nuteka. Tai padeda nustatyti fistulių vietą ir dydį.
- Uretra arba fistulograma: įkūrus kontrastinės medžiagos į šlaplės kanalą atliekama rentgenograma, leidžianti išsamiau įvertinti fistulės eigą ir jos ryšius su aplinkiniais audiniais.
- Kompiuterinė tomografija (KT): leidžia pamatyti sudėtingesnius atvejus, nustatyti uždegimines reakcijas ir pūlinius šalia fistulės.
- Cistoskopija: pro šlaplę įvedamas plonas instrumentas su vaizdo kamera, kuris leidžia apžiūrėti šlaplės vidų ir fistulės susidarymo vietas.
Gydymo galimybės
Dažniausiai šlaplės-kutaninės fistulės negyja savaime, todėl reikalinga chirurginė pagalba. Mažos, iki 2 mm dydžio fistulės dažniausiai gali būti užsiuvamos vietinėje nejautroje, kai gydytojas švelniai užsiuva kanalą. Didelių ar sudėtingų fistulių atvejais gali prireikti sudėtingesnių rekonstrukcijų – chirurgas persodina odos lopus iš kitų kūno vietų, kad užtikrintų tvirtą sandarumą ir atkurtų audinių vientisumą.
Po operacijos dažnas atvejis, kad pacientui reikės laikinai įstatyti šlapimo kateterį – tai palengvina gijimą ir sumažina komplikacijų riziką. Paprastai prireikia trumpai stebėti ligoninėje, o visiškas sveikimas gali užtrukti apie šešias savaites. Patinimas ir diskomfortas po operacijos palaipsniui mažėja per keletą savaičių.
Ar fistulė gali užgyti savaime?
Ši rūšis fistulių pati neišnyksta – dažniausiai būtina operacija, kurią atlieka urogenitalinės srities specialistas.
Kaip sumažinti riziką susirgti?
Ne visas šlaplės-kutanines fistules galima išvengti, tačiau riziką sumažinti padeda saugumo priemonės:
- Sportuojant naudokite apsaugines priemones – sportines kaukes, tinkamai pritaikytus specialius apatinius.
- Keliaudami automobiliu visada prisisegkite saugos diržą.
- Važiuodami dviračiu rinkitės sėdynes ir rėmus su papildoma paminkštinimo apsauga, ypač jei važinėjate intensyviai.
Ligos prognozė
Tinkamai gydant, šlaplės-kutaninės fistulės prognozė yra gera. Remiantis tyrimų duomenimis, operacijų sėkmė siekia net 89 %. Jei po pirmosios operacijos simptomai neišnyksta, taikant pakartotinę sudėtingesnę chirurginę taktiką dažnai pasiekiami puikūs rezultatai. Antrąją korekcinę procedūrą rekomenduojama atlikti tik praėjus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams nuo pirmosios operacijos – taip užtikrinamas visiškas audinių sugijimas.
Ką daryti patyrus šią būklę?
Po operacijos svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų stebima gijimo eiga. Jei simptomai išlieka ar atsinaujina, gali prireikti papildomos chirurginės korekcijos.
Jei po operacijos pastebite gausų kraujavimą, užčiuopiate didelį skausmą, pakyla kūno temperatūra iki 38 °C ar daugiau, kyla šlapinimosi sunkumų ar šlapime atsiranda kraujo, būtina nedelsti ir kreiptis į medicininę pagalbą.
Derėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir tuo atveju, jei šlapimo kateteris iškrenta ar pro šalį pradeda sunktis šlapimas.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kaip galima buvo nustatyti šlaplės-kutaninę fistulę mano atveju?
- Kokia tikėtina šios fistulės susidarymo priežastis?
- Kokio dydžio ir sudėtingumo yra mano fistulė?
- Kaip turėčiau rūpintis savimi iki gydymo ar po jo?
- Kokios galimos operacijos komplikacijos ir ko galima tikėtis ilgesnėje perspektyvoje?
- Ar turėsiu apribojimų lytiniam gyvenimui esant šiai diagnozei?
