Šlapimo spalva dažniausiai nedaug kelia susidomėjimo kasdienybėje, tačiau ji gali atskleisti nemažai svarbių žinių apie mūsų sveikatos būklę. Nuo to, kokią spalvą pastebime, neretai priklauso ar verta susirūpinti, ar tiesiog atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą bei mitybą. Vienas iš netikėtų pokyčių – pajuodavęs šlapimas – gali būti tiek nekenksmingas reiškinys, tiek rimtesnės problemos ženklas.
Kaip susidaro šlapimas
Kai mūsų inkstai išvalo kraują nuo atliekų ir pašalina nereikalingą skysčio perteklių, susidaro šlapimas. Šios medžiagos keliauja į šlapimo pūslę, kurioje jos laikomos tol, kol pasinaudojame tualetu. Naudojant šlapimo pūslės raumenims, šlapimas pašalinamas per kanalą, vadinamą šlaple. Reguliarus šlapinimasis – labai reikšmingas sveikatai: jei atliekos kaupiasi organizme, jos gali sukelti nemalonių padarinių.
Kas lemia šlapimo spalvos pokyčius
Įprastai šlapimas būna gelsvos spalvos – ši spalva atsiranda dėl pigmento, vadinamo urochromu. Kuo daugiau geriate vandens, tuo šlapimas būna šviesesnis, o jei skysčių trūksta – atspalvis tampa tamsesnis. Kartais labai tamsus šlapimas rodo dehidrataciją, tačiau ne visada priežastis glūdi tik skysčių trūkume.
Be vandens balanso, įtakos turi ir mūsų suvalgomas maistas ar vartojami vaistai. Pavyzdžiui, burokėliai ar uogos gali šlapimą nudažyti raudonai. Kai kurie medikamentai priverčia šlapimą įgauti net gelsvą, rausvą ar melsvą atspalvį.
Kada spalva signalizuoja apie bėdas?
Retai, tačiau tam tikros spalvos gali reikšti, kad organizme vyksta kas nors negerai. Raudonos ar rožinės spalvos atsiradimas gali pranešti apie kraują šlapime. Pastebėjus kraują ar krešulius, svarbu kuo greičiau pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti įvairių sutrikimų požymis.
Pajuodavęs šlapimas taip pat kartais atsiranda dėl naujų vaistų vartojimo, tačiau ši spalva gali rodyti rimtesnes ligas. Štai kas dažniausiai lemia rudos ar tamsiai rudos spalvos šlapimą.
Kokie maisto produktai keičia šlapimo spalvą?
Tam tikri maisto produktai turi savybę pakeisti šlapimo spalvą į rudą, ypatingai suvalgius jų didesnį kiekį. Į šią grupę dažniausiai patenka:
- Rabarbarai
- Pupelės
- Alyvuogės
- Alavijo produktai
Permainų galima tikėtis ir suvalgius daug kitų natūraliai tamsias sultis ar produktus.
Ligos ir būklės, sukeliančios rudą šlapimą
Ne visada kaltas tik maistas. Štai keletas sveikatos sutrikimų, kurie gali nudažyti šlapimą į rudą:
- Stipri dehidratacija
- Šlapimo takų infekcijos
- Kepenų ligos (pvz., hepatitas ar cirozė)
- Inkstų ligos
- Kraujo apytakos sutrikimai ar genetiniai fermentų trūkumai
Dėl minėtų priežasčių šlapimas neretai tampa tamsus ir įgauna rudą ar net arbatinį atspalvį.
Vaistai, tamsinantys šlapimą
Vartojami medikamentai taip pat gali pakeisti šlapimo spalvą. Dažniausiai tamsės šlapimas, jei vartojate:
- Antimalarinius vaistus
- Antibiotikus (pvz., nitrofurantoiną)
- Laksatyvus, kurių sudėtyje yra senos
- Raumenų skausmą malšinančias priemones po didelio fizinio krūvio
Intensyvus fizinis krūvis ar sužalojimas kartais sukelia raumenų ląstelių irimą – rhabdomiolizę – kai į kraują patenka mioglobinas. Jis gali nudažyti šlapimą rudai ar rausvai. Pajutus tokius pakitimus ir kartu išgyvenant silpnumą ar raumenų skausmus – būtina kreiptis medicinos pagalbos.
Kaip elgtis pastebėjus rudą šlapimą?
Staiga šlapimui patamsėjus, pirmiausia verta išgerti daugiau vandens ir įvertinti, ar nesate išsausėjęs. Taip pat atsitraukite ir pagalvokite apie pastaruoju metu vartotus vaistus ar valgį. Jei jokio akivaizdaus paaiškinimo nerandate, stebėkite, ar neatsiranda kitų simptomų.
Pavyzdžiui, jeigu šlapime pastebite tamsiai rudą atspalvį ir kartu pagelsta oda bei akys, tai gali būti kepenų sutrikimo požymis, todėl vilkinti neverta – pasikonsultuokite su gydytoju. Specialistas dažniausiai siunčia atlikti laboratorinius šlapimo ir kraujo tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar inkstai veikia normaliai, ar nėra infekcijos, ar kepenys nesutrikusios.
Atrasta tiksli priežastis padeda pasirinkti tinkamą sprendimą: jei dėl kaltės buvo maistas – jo galima atsisakyti, jei vaistai – apsvarstyti pakeitimą. Sveikatos būklės atveju gydytojas paskirs tinkamiausią gydymą.
