Šašas, iš kurio sunkiasi pūliai, juntamas nemalonus kvapas ar matoma neįprasta odos spalvos kaita, gali reikšti infekciją. Tokiu atveju svarbu švelniai nuvalyti pažeistą vietą, stengtis jos neliesti ir uždengti steriliu tvarsčiu. Jei požymiai stiprėja ar negerėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Šašas susidaro kaip natūrali organizmo apsauga po įpjovimo, nubrozdinimo, įkandimo ar kitos odos traumos. Sužeidimo vietoje kraujo plokštelės (trombocitai) suformuoja krešulį – jis sustabdo kraujavimą ir veikia tarsi „biologinis tvarstis“, padedantis apsaugoti žaizdą nuo mikrobų ir nešvarumų. Krešuliui džiūstant susidaro kietesnė pluta – šašas.
Po šašu oda gyja, o pati pluta tarsi saugo žaizdos paviršių, kol formuojasi naujas audinys. Dažniausiai šašai užgyja savaime, tačiau infekcija gali išsivystyti tuomet, kai bakterijos ar kiti mikroorganizmai patenka po šašu ir į žaizdą.
Požymiai, kad šašas gali būti infekuotas
Nedidelis rausvumas ar lengvas paraudimas aplink šašo kraštus dažniausiai yra normalus gijimo požymis. Taip pat gali būti įprastas nestiprus patinimas, ypač jei žaizda buvo siūta.
Visgi pagal dabartines medicinos žinias į infekciją gali rodyti šie požymiai:
- paraudimas ir patinimas aplink šašą didėja praėjus maždaug 48 valandoms po sužeidimo;
- šašo sritis tampa karšta, skausminga arba skausmas ryškėja;
- iš žaizdos sunkiasi pūliai ar kitos išskyros;
- šašas kraujuoja nuo menko prisilietimo;
- jaučiamas nemalonus, „pūvimo“ kvapas iš žaizdos;
- nuo žaizdos į aplinkinius audinius plinta raudonos linijos ar „dryžiai“;
- po 10 dienų nematyti aiškių gijimo požymių;
- oda šalia šašo įgauna neįprastą spalvą;
- aplink žaizdą atsiranda gelsvų, kietų šašelių ar apnašų;
- žaizdos vietoje susiformuoja į spuogą panašus gumbelis;
- naujas audinys aplink žaizdą formuojasi neįprastai;
- padidėja netoliese esantis limfmazgis;
- pakyla temperatūra, nors kitų aiškių infekcijos požymių organizme nėra.
Kodėl šašas kartais užsikrečia
Infekcija gali prasidėti tada, kai į žaizdą patenka mikroorganizmų. Klinikinė patirtis rodo, kad taip dažniausiai nutinka dėl kelių priežasčių:
- žaizda iš pradžių buvo nuvalyta nepakankamai kruopščiai, liko nešvarumų ar smulkių svetimkūnių;
- šašas kasomas ar plėšomas, taip įnešant naujų bakterijų ir pažeidžiant gyjančius audinius;
- žaizda nebuvo uždengta tvarsčiu, todėl lengviau užsiteršė;
- žaizda per ilgai buvo šlapia ar permirkusi, o tai gali didinti infekcijų (įskaitant grybelines) riziką.
Medicinos praktikoje dažniausi odos infekcijų sukėlėjai yra stafilokokai ir streptokokai. Šių bakterijų nedideliais kiekiais gali būti ant sveikos odos, tačiau patekusios į žaizdą jos gali sparčiau daugintis ir sukelti uždegimą.
Ką daryti namuose, jei įtariama ankstyva infekcija
Pagrindinis pirmasis žingsnis po bet kokios odos traumos – švara ir tinkama žaizdos priežiūra. Jei kyla įtarimas, kad šašas pradeda infekuotis, dažniausiai rekomenduojama:
- 3 kartus per dieną švelniai nuplauti vietą šiltu vandeniu ir muilu, po to atsargiai nusausinti švariu rankšluosčiu;
- uždengti šašą steriliu tvarsčiu;
- nespausti, nekrapštyti ir neplėšti šašo;
- stebėti, ar neatsiranda blogėjančių požymių: didėjančio paraudimo, stiprėjančio skausmo, gausesnių išskyrų ar kraujavimo.
Karščiavimas gali reikšti, kad infekcija plinta. Jei temperatūra pakyla iki 38 °C ar daugiau, vertėtų neatidėlioti ir kreiptis į gydytoją.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei per maždaug 48 valandas būklė akivaizdžiai blogėja, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Skubiau kreiptis svarbu, jei staiga pakyla temperatūra, paraudimas plečiasi arba patinimas yra ryškus.
Taip pat medicinos praktikoje pabrėžiama, kad gydytojo įvertinimas ypač svarbus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis ar turintiems būklių, dėl kurių silpnėja imuninė sistema. Nors dauguma žaizdų infekcijų sėkmingai gydomos, kai kuriais atvejais jos gali tapti pavojingos, ypač priklausomai nuo žaizdos vietos, gylio ir bendros sveikatos būklės.
Kaip sumažinti infekcijos riziką
Kad šašas greičiau ir saugiau gytų, svarbiausia palaikyti švarią žaizdos aplinką ir jos netraumuoti. Gali padėti šie įpročiai:
- kasdien plauti vietą švelniu muilu ir vandeniu;
- pirmosiomis dienomis palaikyti paviršių lengvai drėgną, užtepant labai ploną vazelino sluoksnį;
- uždengti steriliu tvarsčiu, išskyrus labai nedidelius nubrozdinimus ar įpjovimus;
- tvarstį keisti kasdien;
- nekasyti ir neplėšyti šašo;
- jei žaizda susiūta – laikytis gydytojo nurodymų;
- pasitarti su gydytoju dėl stabligės skiepo, jei trauma rimtesnė (pvz., nudegimas, įkandimas ar gilesnė žaizda).
Esmė
Šašas – tai natūrali organizmo apsauga, padedanti odai gyti po įvairių sužeidimų. Daugeliu atvejų, jei pažeista vieta prižiūrima higieniškai, infekcijos tikimybė yra nedidelė. Ankstyvoje stadijoje dažnai pakanka kruopščios žaizdos priežiūros, tačiau jei gijimas nevyksta arba požymiai ryškėja, saugiausia sprendimą priimti kartu su sveikatos priežiūros specialistu.
