Andropauzė dažnai vadinama „vyriškąja menopauze“. Šis terminas apibūdina su amžiumi susijusį testosterono – svarbaus vyriško lytinio hormono – mažėjimą cislyčiams vyrams. Kai kuriems žmonėms tai pasireiškia energijos stoka, miego sutrikimais, nuotaikos pokyčiais ar lytinės funkcijos pakitimais, o daliai gali turėti įtakos ir vaisingumui.
Dažniau apie šiuos pokyčius kalbama vyresniame amžiuje, neretai po 50 metų. Medicinos praktikoje jie dažnai siejami su hipogonadizmu – būkle, kai sėklidės gamina per mažai testosterono. Abi situacijos turi bendrą bruožą: sumažėjęs testosterono kiekis gali lemti panašius simptomus.
Tą patį reiškinį galima sutikti įvardytą ir kitais terminais, pavyzdžiui, testosterono stoka, androgenų stoka arba vėlyvojo amžiaus hipogonadizmas.
Testosterono vaidmuo organizme
Jei žmogui gimus buvo priskirta vyriškoji lytis, testosteronas daugiausia gaminamas sėklidėse. Nors dažnai manoma, kad šis hormonas svarbus tik lytiniam potraukiui, jo funkcijos gerokai platesnės.
Pagal dabartines medicinos žinias testosteronas prisideda prie brendimo metu vykstančių pokyčių, padeda palaikyti fizinę ir psichinę energiją, raumenų masę, dalyvauja reguliuojant organizmo reakciją į stresą (vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją) ir kitas svarbias organizmo funkcijas.
Kuo tai skiriasi nuo moterų menopauzės
Vyrų andropauzė nėra tiesioginis moterų menopauzės atitikmuo. Ji nesusijusi su menstruaciniu ciklu, o jos patirtis nėra universali – ne visi vyrai pastebi ryškius simptomus.
Be to, paprastai nevyksta visiškas reprodukcinių organų „išsijungimas“. Vis dėlto dėl hormonų pokyčių gali atsirasti lytinės sveikatos sunkumų.
Galimi andropauzės simptomai
Testosterono mažėjimas gali paveikti savijautą keliais lygmenimis – fiziškai, psichologiškai ir seksualiai. Simptomai gali stiprėti su amžiumi, tačiau jų intensyvumas kiekvienam žmogui skiriasi.
Dažniau pasitaikantys požymiai
- energijos sumažėjimas, nuovargis
- nemiga arba prastas miegas
- liūdesys, prislėgta nuotaika, depresijos požymiai
- mažesnė motyvacija
- sumažėjęs pasitikėjimas savimi
- sunkiau susikaupti
- didėjanti riebalinio audinio dalis
- mažėjanti raumenų masė, fizinio silpnumo pojūtis
- erekcijos sutrikimai
- sumažėjęs lytinis potraukis
- vaisingumo sumažėjimas
- krūtų audinio padidėjimas
Rečiau pasitaikantys požymiai
Kai kuriais atvejais gali pasireikšti krūtų jautrumas ar pabrinkimas, sėklidžių sumažėjimas, kūno plaukų retėjimas, karščio bangos. Moksliniai duomenys rodo, kad žemas testosterono kiekis siejamas ir su kaulų tankio mažėjimu, todėl gali didėti osteoporozės (kaulų trapumo) rizika. Tokie simptomai laikomi retesniais ir dažniau pastebimi panašiame amžiuje, kai moterims įvyksta menopauzė.
Kaip testosteronas kinta bėgant metams
Iki brendimo testosterono kiekis paprastai būna nedidelis. Brendimo laikotarpiu jis didėja ir lemia įprastus vyriškos raidos pokyčius.
- raumenų masės didėjimą
- kūno plaukų gausėjimą
- balso pažemėjimą
- lytinių funkcijų pokyčius
Vėliau, senstant, testosterono lygis daugeliui vyrų palaipsniui mažėja. Klinikinėje praktikoje dažnai nurodoma, kad po 30 metų testosteronas gali mažėti maždaug po 1 % per metus, nors tai nėra taisyklė kiekvienam. Kai kurios sveikatos būklės gali lemti ankstesnį arba ryškesnį šio hormono sumažėjimą.
Kaip nustatoma būklė
Įvertinti testosterono kiekį galima atlikus kraujo tyrimą. Gydytojas paprastai vertina ne tik tyrimo rezultatą, bet ir simptomus, bendrą sveikatos būklę, gretutines ligas bei vartojamus vaistus.
Gydymo ir savijautos gerinimo kryptys
Jei simptomai nėra ryškūs ir smarkiai netrikdo kasdienybės, dažnai pakanka gyvenimo būdo korekcijų. Vienas didžiausių iššūkių praktikoje – kad daliai vyrų būna nedrąsu kalbėti apie seksualinę sveikatą, todėl simptomai ilgai lieka neaptarti. Vis dėlto atviras pokalbis su gydytoju padeda tiksliau įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Dažniausiai pirmiausia rekomenduojami bendri sveikatai palankūs įpročiai:
- subalansuota mityba
- reguliarus fizinis aktyvumas
- pakankamas miegas
- streso mažinimas
Šie žingsniai naudingi daugeliui žmonių, o patiriantiems testosterono mažėjimo simptomus jie kartais padeda pastebimai pagerinti bendrą savijautą.
Pagalba esant nuotaikos sutrikimams
Jei vyrauja depresijos požymiai, gydytojas, atsižvelgdamas į situaciją, gali rekomenduoti psichologinę pagalbą, psichoterapiją, gyvenimo būdo korekcijas, o kai kuriais atvejais – ir medikamentinį gydymą.
Hormonų terapija
Testosterono pakaitinė terapija kai kuriais atvejais svarstoma kaip gydymo galimybė, tačiau medicinos bendruomenėje ji vertinama atsargiai. Sprendimas dėl hormonų skyrimo paprastai priimamas individualiai, įvertinus galimą naudą, rizikas ir kontraindikacijas. Pavyzdžiui, esant prostatos vėžiui, testosteronas gali skatinti naviko ląstelių augimą, todėl tokiose situacijose reikalingas ypač atidus gydytojo įvertinimas.
Ko tikėtis ir kada kreiptis pagalbos
Testosterono mažėjimas su amžiumi daugeliui vyrų yra natūralus procesas. Nemažai žmonių simptomus sugeba suvaldyti net ir be specifinio gydymo. Tačiau jei savijauta ryškiai prastėja, sumažėja darbingumas, atsiranda ilgalaikiai miego ar nuotaikos sutrikimai, lytinės funkcijos problemos ar nerimas dėl vaisingumo, verta kreiptis į gydytoją. Specialistas gali padėti įvertinti priežastis ir pasiūlyti tinkamiausius būdus savijautai gerinti.
