Susiję įrašai
Dalinio tromboplastino laiko (PTT) tyrimas – tai kraujo tyrimas, padedantis įvertinti, kaip efektyviai organizmas sugeba suformuoti kraujo krešulį ir sustabdyti kraujavimą. Medicinos praktikoje jis dažnai pasitelkiamas tada, kai kyla įtarimų dėl krešėjimo sutrikimų arba reikia stebėti tam tikro gydymo poveikį.
Ką parodo PTT tyrimas
Kraujavimui prasidėjus organizmas įjungia sudėtingą reakcijų grandinę, kuri įprastai vadinama krešėjimo kaskada. Pirmiausia kraujo plokštelės (trombocitai) „uždengia“ pažeistą vietą tarsi kamščiu, o vėliau kraujo krešėjimo baltymai (krešėjimo faktoriai) tarpusavyje sąveikauja taip, kad susidarytų stabilus krešulys.
Jei kai kurių krešėjimo faktorių trūksta arba jų veikla sutrikusi, krešulys gali formuotis per lėtai arba susidaryti nepakankamai tvirtas. Tuomet gali pasireikšti tokie požymiai kaip dažnesnis ar užsitęsęs kraujavimas, nuolat pasikartojantis kraujavimas iš nosies ar lengvas mėlynių atsiradimas.
Kada gydytojas gali skirti PTT
Pagal dabartines medicinos žinias PTT tyrimas dažniausiai skiriamas siekiant išsiaiškinti, kodėl kraujavimas trunka per ilgai arba pasireiškia neįprastai gausiai. Tyrimą paskatinti gali šie simptomai:
- dažni arba gausūs kraujavimai iš nosies;
- gausios ar užsitęsusios menstruacijos;
- kraujas šlapime;
- patinę ir skausmingi sąnariai (kai kraujuojama į sąnario ertmę);
- lengvai atsirandančios mėlynės.
Svarbu suprasti, kad vien PTT tyrimas konkrečios ligos nenustato. Jis parodo, ar krešėjimo procesas trunka įprastai, ar yra sulėtėjęs, ir padeda gydytojui nuspręsti, ar reikalingi papildomi tyrimai, kurie patikslintų priežastį.
Šis tyrimas taip pat gali būti naudojamas stebint būklę ar gydymą, kai vartojami tam tikri kraują skystinantys vaistai, pavyzdžiui, heparinas.
Kaip pasiruošti tyrimui
Kai kurie vaistai ir papildai gali pakeisti PTT tyrimo rezultatą, todėl prieš tyrimą būtina gydytojui aiškiai nurodyti, ką vartojate. Klinikinė patirtis rodo, kad reikšmę gali turėti, pavyzdžiui:
- heparinas;
- varfarinas;
- aspirinas;
- antihistamininiai vaistai;
- vitaminas C;
- chlorpromazinas.
Kartais gydytojas gali rekomenduoti laikinai koreguoti vartojimą prieš tyrimą, tačiau to nederėtų daryti savarankiškai.
Kaip atliekamas PTT tyrimas
Tyrimui paimamas veninio kraujo mėginys iš rankos. Įprastai procedūros metu dūrio vieta nuvaloma, į veną įvedama adata, o kraujas surenkamas į mėgintuvėlį. Po to dūrio vieta uždengiama tvarsčiu.
Laboratorijoje į kraujo mėginį pridedama reagentų, kurie suaktyvina krešėjimo procesą, ir fiksuojamas laikas, per kiek sekundžių susiformuoja krešulys.
Šis tyrimas neretai vadinamas ir aktyvintu dalinio tromboplastino laiko tyrimu (APTT).
Ką svarbu žinoti apie galimas reakcijas po kraujo paėmimo
Kaip ir atliekant bet kurį kraujo tyrimą, dūrio vietoje gali atsirasti nedidelė mėlynė ar trumpalaikis kraujavimas. Rečiau pasitaiko vietinės infekcijos požymių. Kai kuriais atvejais vena po kraujo paėmimo gali tapti jautri ir patinusi (tai vadinama flebitu) – tuomet dažnai padeda šilti kompresai kelis kartus per dieną.
Jei žmogus turi kraujavimo sutrikimą arba vartoja kraują skystinančius vaistus, kraujavimas po procedūros kartais gali trukti ilgiau nei įprastai, todėl verta apie tai iš anksto informuoti medikus.
Kaip suprantami PTT rezultatai
PTT rezultatas pateikiamas sekundėmis – tai laikas, per kurį laboratorinėmis sąlygomis susidaro krešulys. Dažniausiai nurodoma, kad įprastas intervalas yra maždaug 25–35 sekundės, tačiau normalios ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos metodikos. Jei kyla abejonių, tiksliausia rezultatą aptarti su gydytoju.
Pakitusio PTT priežasčių spektras platus, todėl vien šis skaičius savaime nereiškia konkrečios diagnozės. Moksliniai duomenys rodo, kad pailgėjęs PTT gali būti susijęs su įvairiomis būklėmis, pavyzdžiui:
- hemofilija A arba B;
- tam tikrų krešėjimo faktorių stoka;
- von Willebrand liga (sutrikimas, dėl kurio krešėjimas nėra normalus);
- išplitusi intravaskulinė koaguliacija (būklė, kai krešėjimo sistema tampa netinkamai suaktyvėjusi);
- hipofibrinogenemija (fibrinogeno trūkumas);
- kai kurių vaistų poveikis, įskaitant hepariną ar varfariną;
- mitybos ar įsisavinimo problemos, pavyzdžiui, vitamino K stoka ar malabsorbcija;
- tam tikri antikūnai, įskaitant kardiolipino antikūnus;
- vadinamasis vilkligės antikoaguliantas;
- leukemija;
- kepenų ligos.
Kadangi galimų priežasčių yra daug, pakitęs PTT rezultatas dažniausiai reiškia, kad gydytojui prireiks papildomų tyrimų, padedančių tiksliau nustatyti, kas būtent lemia krešėjimo sutrikimą ir ar reikalingas gydymas.
