Spindulinė terapija yra svarbi daugelio onkologinių ligų gydymo dalis, tačiau, kaip ir kiti gydymo metodai, ji gali sukelti nepageidaujamų poveikių. Vienas jų – spindulinis enteritas, kai dėl apšvitos sudirginama ir uždegimi plonosios ir (ar) storosios žarnos gleivinė. Dažniausiai tai nutinka tada, kai spinduliuotė nukreipiama į pilvo sritį, dubenį, lytinius organus ar tiesiąją žarną.
Turinys
Pagal dabartines medicinos žinias, apšvita gali pažeisti žarnyno gleivinės ląsteles ir smulkias jų struktūras. Dėl to sutrinka įprastas žarnyno darbas: keičiasi skysčių pasisavinimas, žarnyno judesiai, gali atsirasti dirginimas ir audinių pažeidimo požymių.
Spindulinio enterito formos
Medicinos praktikoje spindulinis enteritas dažniausiai skirstomas į dvi formas:
- Ūminė forma – prasideda gydymo spinduliais metu. Nusiskundimai paprastai gali tęstis iki maždaug kelių savaičių po paskutinės procedūros (dažnai minimas maždaug iki 8 savaičių laikotarpis).
- Lėtinė forma – simptomai gali išlikti ar atsinaujinti praėjus ilgesniam laikui po gydymo pabaigos, kartais trukti mėnesius ar net metus.
Galimi simptomai
Spindulinio enterito požymiai gali skirtis priklausomai nuo apšvitos zonos, dozės ir individualaus organizmo jautrumo. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- pykinimas;
- vėmimas;
- pilvo spazmai, diegliai;
- dažnesnis noras tuštintis;
- vandeningas viduriavimas;
- gleivingos išskyros iš tiesiosios žarnos;
- skausmas tiesiosios žarnos srityje;
- kraujavimas iš tiesiosios žarnos;
- svorio mažėjimas;
- bangomis užeinantis pilvo skausmas.
Kas didina riziką
Moksliniai duomenys rodo, kad spindulinio enterito tikimybę gali paveikti keli veiksniai. Reikšmės gali turėti tiek paties gydymo ypatumai, tiek bendra sveikatos būklė:
- spinduliuotės dozė ir gydymo trukmė;
- gydomo naviko dydis ir išplitimas;
- apšvitinamo lauko plotas;
- chemoterapija (ypač kai derinama su spinduline terapija);
- ankstesnės pilvo srities operacijos;
- padidėjęs kraujospūdis;
- cukrinis diabetas;
- dubens uždegiminės ligos ar endometriozė;
- nepakankama arba netinkamai subalansuota mityba.
Kaip nustatoma diagnozė
Jei įtariamas spindulinis enteritas, gydytojas pirmiausia įvertina nusiskundimus ir detaliai klausia apie tuštinimąsi. Paprastai svarbu išsiaiškinti, kada prasidėjo viduriavimas, kiek jis trunka, kaip atrodo išmatos, ar pastebėta kraujo, kiek kartų per dieną tenka eiti į tualetą. Taip pat aptariama mityba ir vartojami vaistai, nes tai gali turėti įtakos simptomams.
Be apžiūros, klinikinė situacija kartais tikslinama instrumentiniais tyrimais. Gydytojas gali rekomenduoti:
- Endoskopiją – apžiūrima viršutinė virškinamojo trakto dalis, įvertinami plonosios žarnos pradinių dalių pokyčiai.
- Kolonoskopiją – apžiūrima storoji žarna ir galinė plonosios žarnos dalis (jei pasiekiama), įvertinama gleivinė.
- Kapsulinę endoskopiją – nuryjama kapsulė su kamera, kuri leidžia apžiūrėti tas plonosios žarnos vietas, kurios kitais metodais matomos sunkiau.
- Vaizdinius tyrimus – prireikus atliekami pilvo srities kompiuterinės tomografijos ar rentgeniniai tyrimai, padedantys įvertinti žarnyno būklę ir atmesti kitas priežastis.
Gydymo ir savijautos kontrolės principai
Spindulinio enterito gydymas parenkamas individualiai – atsižvelgiant į simptomų intensyvumą ir tai, kiek pažeistas žarnynas. Medicinos praktikoje gali būti taikoma:
- vaistai nuo viduriavimo;
- uždegimą mažinantys vaistai (tam tikrais atvejais – steroidai);
- stipresni skausmą malšinantys vaistai, kai skausmas ryškus;
- mitybos korekcijos, įskaitant mažesnio riebumo ir laktozės ribojimo principus;
- antibiotikai, jei įtariamas nepageidaujamas bakterijų perteklius žarnyne.
Gydytojai dažnai pataria keisti mitybą taip, kad ji kuo mažiau dirgintų virškinamąjį traktą. Tokie pakeitimai daugeliui žmonių padeda sumažinti viduriavimą, pilvo skausmą ir pūtimą.
Maistas, kurio dažnai rekomenduojama vengti
- pieno produktai (išskyrus jogurtą, jei jis toleruojamas);
- rupaus malimo kvietinė duona ir kiti pilno grūdo gaminiai;
- riebus, keptas, „sunkus“ maistas;
- riešutai;
- sėklos;
- žalios daržovės;
- spragėsiai;
- aštrūs prieskoniai ir intensyvios žolelės;
- kava;
- šokoladas;
- alkoholis;
- tabako gaminiai.
Produktai, kurie dažnai geriau toleruojami
- žuvis;
- vištiena ir kita liesesnė mėsa (virti, troškinti, kepti orkaitėje ar grilinti, ne riebaluose);
- bananai;
- kiaušiniai;
- obuolių tyrė;
- balta duona;
- bulvės;
- makaronai;
- švelniai paruoštos daržovės (pvz., šparaginės pupelės, morkos, špinatai);
- obuolių ir vynuogių sultys.
Praktikoje naudinga mitybos planą derinti su gydytoju, nes tolerancija produktams gali skirtis, o kartais reikalingas ir papildomas skysčių bei elektrolitų balanso koregavimas.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliui žmonių simptomai sumažėja koregavus mitybą ir pritaikius medikamentinį gydymą. Vis dėlto, jei žarnynas pažeidžiamas stipriai ir susidaro ryškūs struktūriniai pakitimai, kai kuriais atvejais gali būti svarstoma operacija.
Viena iš galimų chirurginių išeičių – žarnyno apylankos (bypass) operacija, kai pažeista žarnyno dalis „apeinama“ arba pašalinama, o sveikos dalys sujungiamos. Tai laikoma reta priemone ir paprastai taikoma tik esant aiškioms indikacijoms.
Kaip mažinama spindulinio enterito tikimybė
Spindulinės terapijos planavimas dažnai apima priemones, kurios padeda sumažinti žarnyno pažeidimo riziką. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad reikšmės gali turėti:
- tiksli paciento padėtis procedūros metu, siekiant geriau apsaugoti plonąją žarną;
- spindulinio gydymo atlikimas, kai šlapimo pūslė pilnesnė, kad anatomiškai pasikeistų žarnyno padėtis ir sumažėtų apšvita;
- spinduliuotės dozės ir jos paskirstymo koregavimas pagal individualų planą;
- žymeklių (klipsų) panaudojimas naviko srityje, kad apšvita būtų nukreipta tiksliau.
Jei spindulinės terapijos metu ar po jos atsiranda stiprėjantis viduriavimas, kraujavimas ar ryškus skausmas, svarbu nedelsti ir aptarti simptomus su gydytoju – ankstyvas įvertinimas dažnai padeda greičiau suvaldyti būklę ir išvengti komplikacijų.