Moksliniuose tyrimuose vis dažniau nagrinėjamas ryšys tarp vitamino D kiekio organizme ir aknės. Vitaminas D yra riebaluose tirpi medžiaga, kuri organizme veikia panašiai kaip hormonas. Jo gauname su maistu (pavyzdžiui, iš riebios žuvies, kai kurių pieno produktų ar vitaminais praturtintų produktų), o taip pat jis gaminasi odoje veikiant saulės šviesai, todėl kartais vadinamas „saulės vitaminu“.
Turinys
Aknė (mediciniškai – acne vulgaris) yra odos būklė, kai užsikemša poros: jose kaupiasi riebalai, keratino ląstelės ir gali daugintis bakterijos. Dėl to atsiranda inkštirai, spuogeliai ar gilesni, skausmingi mazgeliai. Pagal dabartines medicinos žinias aknę lemia keli veiksniai – hormonų svyravimai, riebalų liaukų aktyvumas, uždegimas, mikroorganizmai ir genetinis polinkis. Kai kuriems žmonėms prie simptomų atsiradimo ar jų paūmėjimo gali prisidėti ir per mažas vitamino D kiekis.
Vitamino D trūkumas ir aknės rizika
Klinikinėje praktikoje pastebima, kad vitamino D trūkumas yra gana dažnas, ypač žmonėms, kurie mažai būna saulėje ar su maistu gauna nedaug vitamino D. Nors vitaminas D nėra įtraukiamas į „oficialius“ aknės rizikos veiksnių sąrašus, moksliniai duomenys rodo, kad jis dalyvauja imuninės sistemos reguliavime. Šis poveikis imunitetui gali padėti paaiškinti, kodėl kai kuriems žmonėms vitamino D stoka siejama su prastesne odos būkle.
Taip pat tyrimuose pastebėta, kad esant žemesniam vitamino D kiekiui kai kurios sunkesnės aknės formos gali pasireikšti intensyviau. Yra duomenų, jog daliai žmonių, papildomai vartojusių vitaminą D, aknės požymiai sumažėjo. Vis dėlto svarbu vertinti tai atsargiai: aknė yra daugiafaktorė būklė, todėl vien vitamino D koregavimas ne visada tampa pagrindiniu sprendimu.
Kuo vitaminas D teoriškai gali būti naudingas odai
Antimikrobinis poveikis
Vitaminui D priskiriamos antimikrobinės savybės. Jei konkrečiam žmogui aknės paūmėjimai susiję su bakterijų aktyvumu porose, pakankamas vitamino D kiekis teoriškai gali prisidėti prie palankesnės odos mikroaplinkos. Tačiau tam, kad būtų aiškiau, kada ir kam šis mechanizmas reikšmingas, reikia daugiau duomenų.
Priešuždegiminis poveikis
Vitaminas D siejamas ir su uždegimo reguliacija. Aknėje uždegimas yra vienas svarbiausių procesų, ypač kai spuogeliai būna paraudę, skausmingi ar linkę kartotis. Todėl adekvatus vitamino D kiekis organizme gali būti vienas iš veiksnių, padedančių sumažinti uždegiminę reakciją, nors tai nėra greitas ar universalus gydymo būdas.
Kaip saugiai didinti vitamino D kiekį, jei vargina aknė
Jeigu įtariamas vitamino D trūkumas, vien tik ilgesnis buvimas saulėje paprastai nėra rekomenduojamas sprendimas. Ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis be tinkamos apsaugos didina odos pažeidimų ir odos vėžio riziką. Medicinos praktikoje dažniausiai siūloma vitamino D kiekį koreguoti mityba ir prireikus – maisto papildais.
Mitybos šaltiniai
Natūralių vitamino D šaltinių maiste nėra daug. Jo galima rasti riebioje žuvyje, kai kuriuose pieno produktuose ar vitaminais praturtintuose produktuose. Vis dėlto kai kuriems žmonėms pieno produktai gali būti susiję su aknės paūmėjimu, todėl pasirinkimas turėtų būti individualus. Jei netoleruojate laktozės arba pieno produktų vartojate mažai, vitamino D trūkumo rizika gali būti didesnė.
Maisto papildai: dozė ir vartojimo ypatumai
Jei pasirenkami vitamino D papildai, svarbu įvertinti bendrą paros kiekį iš visų šaltinių, įskaitant kitus vartojamus papildus (pavyzdžiui, kalcio papildus ar nėščiosioms skirtus vitaminus). Suaugusiesiems, kurie nėra nėščiosios ar nežindo, dažnai nurodoma neviršyti 100 mikrogramų (mcg) vitamino D per parą. Kadangi vitaminas D yra riebaluose tirpus, jis gali kauptis organizme, todėl papildus paprastai rekomenduojama vartoti apgalvotai, o neretai – kartu su maistu.
Vietinis naudojimas
Kai kuriuose tyrimuose nagrinėta ir vitamino D3 naudojimo ant odos galimybė, siekiant pagerinti vitamino D būklę organizme. Vis dėlto šiai strategijai dar reikia daugiau patikimų duomenų, kad būtų aišku, kam ji tinkamiausia ir kokios formos yra veiksmingiausios.
Saugumas: kada vitamina D gali būti per daug
Per didelis vitamino D kiekis gali būti žalingas. Vartojant per daug, gali didėti kalcio koncentracija kraujyje (hiperkalcemija), o tai gali pasireikšti pykinimu, vėmimu ir kitais sveikatos sutrikimais. Ilgainiui per didelės dozės gali sietis su širdies ritmo sutrikimais, audinių kalcifikacija, inkstų akmenimis ar inkstų pažeidimu. Taip pat medicinos praktikoje žinoma, kad kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, gali mažinti vitamino D kiekį.
Kada verta pasitarti su gydytoju
Jei aknė kartojasi, yra užsitęsusi arba menkai reaguoja į įprastas priemones, verta aptarti situaciją su gydytoju ar dermatologu. Kraujo tyrimas gali padėti įvertinti vitamino D kiekį ir nuspręsti, ar reikalinga korekcija. Kadangi vitamino D trūkumas siejamas ne tik su odos, bet ir su kitais sveikatos aspektais, jo įvertinimas kai kuriais atvejais gali būti svarbi bendros savijautos gerinimo dalis.