Ureaplasma yra mažų bakterijų grupė, gyvenanti kvėpavimo ir urogenitaliniame (šlapimo ir reprodukciniame) trakte. Šios bakterijos gali per daug išaugti ir sukelti infekciją.
Ureaplasma yra vienos mažiausių laisvai gyvenančių organizmų pasaulyje. Jos tokios mažos, kad jų negalima matyti per mikroskopą.
Ureaplasma dažnai yra žmogaus mikrobiomo dalis – tai trilijonai mažų ląstelių, gyvenančių žmogaus kūne ir ant jo. Šie smulkūs organizmai padeda virškinti maistą, kovoti su infekcijomis ir palaikyti reprodukcinę sveikatą.
Kartais paprastai nekenksmingos bakterijos gali per daug išaugti ir sukelti sveikų audinių uždegimą. Tai sukuria bakterijų koloniją, kuri gali sukelti infekciją.
Ureaplasma rūšys buvo susijusios su įvairiomis medicininėmis problemomis, įskaitant bakterinę vaginozę ir nėštumo komplikacijas. Ureaplasma infekcijos gali būti susijusios su padidėjusia tam tikrų problemų rizika, tačiau jos nėra tiesioginė jų priežastis. Vis dėlto tyrimai šioje srityje dar nėra galutiniai.
Kaip užsikrečiama Ureaplasma?
Ureaplasma dažniausiai perduodama per lytinius santykius. Ji yra labai paplitusi tarp lytiškai aktyvių suaugusiųjų. Šios bakterijos gali patekti į kūną per makštį arba šlaplę.
Ureaplasma taip pat gali būti perduota iš motinos vaikui. Infekcija paprastai praeina per kelis mėnesius. Ji retai pasitaiko vaikams ir lytiškai neaktyviems suaugusiesiems.
Asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, yra didžiausia rizika užsikrėsti Ureaplasma. Tai apima žmones, kurie serga ŽIV, bei tuos, kuriems buvo atlikta organų transplantacija.
Kokie yra Ureaplasma infekcijos simptomai?
Dauguma žmonių, užsikrėtusių Ureaplasma, nejaučia jokių simptomų. Tačiau ši infekcija gali būti šlaplės uždegimo priežastis, vadinama uretritu. Tiek vyrai, tiek moterys gali patirti šiuos uretrito simptomus:
- Skausmas šlapinantis.
- Deginimo pojūtis.
- Išskyros.
Ureaplasma taip pat gali sukelti bakterinę vaginozę. Jos simptomai gali būti:
- Vandeningos makšties išskyros.
- Nemalonus makšties kvapas.
Be to, Ureaplasma gali padidinti kitų sveikatos sutrikimų riziką, įskaitant:
- Inkstų akmenis.
- Priešlaikinį gimdymą.
- Kvėpavimo takų ligas naujagimiams.
Ar bakterijos buvimas turi įtakos vaisingumui?
Gydytojai tyrė Ureaplasma buvimą nevaisingose porose 1970-1980 metais, tačiau rezultatai dažniausiai buvo neaiškūs. Nuo tada buvo atlikta nedaug tyrimų šia tema.
Ureaplasma gali turėti įtakos priešlaikinio gimdymo rizikai. Svarbu suprasti, kad Ureaplasma nesukelia priešlaikinio gimdymo, tačiau tai gali būti sudėtingo procesų derinio dalis.
Reprodukcinės sistemos audinių uždegimas yra dažna priešlaikinio gimdymo priežastis. Uždegimą gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant bakterines infekcijas amniono maišelyje, gimdos kaklelyje ar makštyje. Gydytojai tiria Ureaplasma kaip galimą veiksnį, prisidedantį prie uždegimo.
Ureaplasma rūšys gali būti susijusios su šiomis nėštumo komplikacijomis:
- Priešlaikinis vaisiaus membranų plyšimas.
- Priešlaikinis gimdymas.
- Intraamniotinė infekcija.
- Chorioamnionitas (amniono ir choriono membranų uždegimas).
- Funizitas (uždegimas virkštelėje).
- Placentos invazija.
- Mažas gimimo svoris.
Be to, Ureaplasma buvimas gali būti susijęs su padidėjusia pogimdyvinio endometrito (gimdos uždegimo) rizika, tačiau tvirtų įrodymų apie šią sąsają dar nėra.
Kaip diagnozuojama Ureaplasma infekcija?
- Gimdos kaklelio tepinėlis.
- Šlapimo mėginys.
- Endometriumo (gimdos gleivinės) tepinėlis.
- Endometriumo biopsija.
Kokie yra gydymo būdai?
Gydymas paprastai apima antibiotikų kursą. Pageidaujami antibiotikai, skirti Ureaplasma infekcijai gydyti, yra azitromicinas (Zithromax) arba doksiciklinas (Acticlate, Doryx, Vibra-Tabs). Jei po gydymo nepasveikstate, gydytojas gali paskirti kitą antibiotikų grupę, vadinamą fluorochinolonais.
Infekcijos prevencija
Vienintelis būdas visiškai išvengti Ureaplasma infekcijos yra susilaikymas nuo lytinių santykių. Praktikuojant saugų seksą galite žymiai sumažinti infekcijos riziką, taip pat ir kitų lytiškai plintančių ligų (LPI).
Kontraceptinės priemonės neapsaugo nuo LPI. Norėdami apsisaugoti nuo infekcijų, turėsite naudoti barjerinius metodus, tokius kaip prezervatyvai ar burnos apsauginės plėvelės.
Gydytoja dermatovenerologė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti lytiškai plintančių infekcijų (LPI) diagnostikoje, gydyme ir prevencijoje. Erika siekia suteikti patikimą ir suprantamą informaciją, padedančią žmonėms rūpintis savo sveikata bei mažinti visuomenėje vyraujančius tabu.
Erika baigė medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o dermatovenerologijos rezidentūrą tęsė Paryžiaus universitete. Dirbdama klinikinėje praktikoje, ji padėjo tūkstančiams pacientų susidoroti su LPI, todėl puikiai supranta, kaip svarbu šviesti visuomenę apie infekcijų prevenciją ir gydymą.
Dr. Kazlauskaitė rašo straipsnius, kuriuose nagrinėja LPI simptomus, rizikos veiksnius ir gydymo būdus, kartu pabrėždama profilaktikos svarbą. Jos tikslas – sukurti erdvę, kurioje žmonės jaustųsi patogiai ir informuotai ieškodami pagalbos bei atsakymų į rūpimus klausimus.
Kai Erika nerašo, ji veda seksualinės sveikatos seminarus, dalyvauja prevencinėse kampanijose ir tobulina savo žinias naujausių medicinos tyrimų srityje.
