Pūlinys – tai ertmė, susidariusi dėl pūlių sankaupos aplink dantį ar kitose kūno vietose. Pūliai – tai imuninės sistemos kovos su infekcija rezultatas, kai į paveiktą vietą plūsta baltieji kraujo kūneliai ir kitos medžiagos.
Kas yra pūlinys?
Pūlinys – tai uždaras pūlių darinys, kuris gali susiformuoti tiek kūno viduje, tiek išorėje. Infekcijos metu organizmas bando apsaugoti audinius nuo tolesnio pažeidimo. Į užkrėstą vietą atkeliauja daug baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su infekcija ir kartu su negyvais audiniais suformuoja pūlius. Dažniausiai pūliai sudaryti iš imuninių ląstelių, mikrobų, skysčio ir pažeisto audinio. Tokiu būdu susidaro pūlinys – uždegiminis procesas, sukeliantis skausmą ir patinimą.
Pūlinių rūšys
Pūliniai gali susidaryti įvairiose kūno vietose: odoje, burnos ertmėje, aplink vidaus organus. Dažniausi yra odos ir burnos pūliniai, tačiau pasitaiko ir gilesnių, vidaus organuose.
Odos pūliniai
- Pažasties pūlinys: Dažnai susiformuoja dėl prakaito liaukų uždegimo ar tam tikrų odos ligų. Iš pradžių atsiranda skausminga guzė, kuri ilgainiui gali virsti pūliniu.
- Krūties pūlinys: Dažniausiai suserga maitinančios moterys, kai infekcija per spenelį patenka į liaukinius audinius ir susidaro pūlių židinys.
- Anorektalinis pūlinys: Pūliai kaupiasi aplink išangę ar tiesiąją žarną – tokių pūlinių pavadinimai gali būti perianalinis arba pilonidinis, jei atsiranda sėdmenų tarpe.
Burnos ertmės pūliniai
- Dantenų pūlinys: Susidaręs dantenų audiniuose, dažniausiai neapima paties danties.
- Šaknies viršūnės pūlinys: Infekcija kyla danties šaknies gale dėl traumos ar negydytų ėduonies pažeidimų.
- Periodonto pūlinys: Apima dantį laikančias struktūras, dažnai išsivysto sergant pažengusia dantenų liga.
Kiti burnos pūliniai
- Tonzilių pūlinys: Pūliai kaupiasi už tonzilių, dažniau paaugliams ar jauniems suaugusiesiems.
- Paratonziliarinis pūlinys (kvinsis): Pūlių sankaupa tarp tonzilės ir ryklės sienelės – dažnas sunkios anginos komplikacija.
- Retrofaringinis pūlinys: Pūliai susikaupia ryklės gilumoje, kai infekcija plinta per limfmazgius.
Vidaus organų pūliniai
- Pilvo pūlinys: Pūlių sankaupa gali atsirasti prie įvairių pilvo organų – kepenų, inkstų, kasos ar kitur pilvo ertmėje.
- Nugaros smegenų pūlinys: Infekcijos metu pūliai kaupiasi apie nugaros smegenis.
- Smegenų pūlinys: Nors pasitaiko retai, tai pavojinga būklė, kai infekcija iš kitų organizmo vietų pasiekia galvos smegenis.
Kaip atrodo pūlinys?
Odos paviršiuje pūlinys dažniausiai pasireiškia kaip skausmingas, paraudęs, iškilęs darinys. Pažeistos vietos oda gali būti plonesnė, geltonai ar balkšvai atrodanti dėl po paviršiumi susikaupusių pūlių. Kvėpuojant, liečiant ar spaudžiant, dažnai juntamas skausmas, vieta šilta liečiant.
Burnos ertmės pūliniai dažnai pasireiškia stipriu danties skausmu, dantenų patinimu ar žandikaulio, skruostų, net kaklo pabrinkimu. Gali būti sunku išsižioti ar ryti, juntamas bendras silpnumas, temperatūros pakilimas.
Gilesnių arba vidaus pūlinių simptomai priklauso nuo to, kuri kūno vieta pažeista. Jie dažnai pasireiškia sumažėjusiu apetitu, nepaaiškinamu svorio kritimu, nuovargiu, prakaitavimu, karščiavimu, šaltkrėčiu, skausmu arba spaudimo jausmu tam tikroje vietoje.
Kaip susiformuoja pūlinys?
Dažniausia pūlinių priežastis – bakterinė infekcija, dažnai sukelta tam tikrų bakterijų rūšių. Kai bakterijos patenka į kūną, imuninė sistema siunčia baltuosius kraujo kūnelius naikinti užkratą. Tai lemia uždegimą ir šalia esančių audinių nekrozę (žūtį). Tada atsiranda ertmė, kuri pamažu prisipildo pūlių. Retai pūlinius gali sukelti ir virusai, grybeliai arba parazitai.
Diagnostika
Sergant paviršiniais odos pūliniais, gydytojas gali atpažinti problemą apžiūros metu ir įvertinęs simptomus. Kartais tyrimui paimamas pūlių mėginys, kad būtų nustatyta sukėlėja ir parinktas tinkamiausias gydymas.
Giluminiai ir vidaus pūliniai paprastai nėra akivaizdžiai matomi. Tam tikrais atvejais gali prireikti vaizdinių tyrimų – ultragarso, kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso (MR), kurie leidžia tiksliai nustatyti pūlinio vietą ir dydį.
Gydymo būdai
Maži, prie paviršiaus esantys pūliniai kartais pasišalina savaime – galima paspartinti gijimą šiltu kompresu, kuris padeda pūliams persilaužti. Tačiau patiems spausti ar ardyti pūlinio nerekomenduojama, nes taip infekcija gali išplisti dar labiau.
Didesniems, giliau esantiems pūliniams dažniausiai reikalinga gydytojo pagalba. Dažnai skiriami antibiotikai, o norint pašalinti pūlius, atliekama chirurginė procedūra – pjūvis ir drenažas. Tokiais atvejais naudojamos vietinės ar bendrinės nejautros priemonės. Priklausomai nuo pūlinio vietos, gali būti naudojama adata ir vakuumo sistema arba drenažinis vamzdelis, kuris padeda pūliams laisvai nutekėti.
Burnos ertmėje susiformavę pūliniai dažnai reikalauja ne tik drenažo, bet ir sudėtingesnių dantų gydymo būdų – šaknų kanalų gydymo ar net danties šalinimo.
Kaip išvengti pūlinių?
Labai svarbu kasdien palaikyti asmeninę higieną: plauti rankas, tinkamai prižiūrėti odą ir dantis. Keletą profilaktikos patarimų:
- Reguliariai ir kruopščiai plaukite rankas.
- Nenaudokite svetimų rankšluosčių, skutimosi priemonių ar dantų šepetėlių.
- Rūpinkitės odos saugumu skutimosi metu – venkite įpjovimų.
- Palaikykite visavertę mitybą.
- Nustokite rūkyti, jei turite šį įprotį.
- Ypatingai svarbu laikytis dantų higienos rekomendacijų.
Vidaus organų pūlinių išvengti sudėtingiau, nes jie neretai išsivysto kaip kitų ligų ar komplikacijų pasekmė.
Prognozė ir gyjimas
Maži odos pūliniai dažnai išnyksta be didesnio įsikišimo, svarbiausia – laiku juos stebėti. Didesnius pūlinius, kurie per kelias savaites neišnyksta, būtina gydyti, nes jie gali išplisti ir sukelti rimtesnes komplikacijas.
Pūliai burnos ertmėje ar prie vidaus organų laikomi pavojingesniais ir, negydant, gali sukelti sunkias ligas (pvz., sepsį ar audinių žūtį). Ankstyvas ir tinkamas gydymas leidžia greičiau sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Kiek laiko gyja pūlinys – priklauso nuo jo vietos ir atlikto gydymo. Po chirurginio drenažo žaizda gali susigyti per keletą savaičių, o gijimas paprastai būna neskausmingas, jei laikomasi gydytojo rekomendacijų.
Savarankiškas gydymas ir priežiūra po procedūrų
Po pūlinio drenažo svarbu kasdien tikrinti žaizdą, keisti tvarsčius ir laikytis nurodytos higienos. Pakartotinai kreiptis į gydytoją reikėtų, jei žaizda smarkiai parausta, patinsta ar ima skaudėti labiau, atsiranda karščiavimas.
- Simptomams nepraeina per kelias dienas, vertėtų pasirodyti gydytojui.
- Būtina stebėti žaizdos gijimą ir laikytis visų kontrolinių vizitų.
Kuo pūlinys skiriasi nuo furunkulo?
Furunkulas – tai pūlinys, susidarantis plauko folikule ar prakaito liaukoje, kuris būna arčiau odos paviršiaus ir paprastai mažesnis nei tipiškas pūlinys. Dažnai furunkulai atsiranda ant veido, kaklo, krūtinės ar sėdmenų ir yra gana skausmingi, ypač jautriose vietose – nosyje, ausyse ar pirštuose.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
