Brentuksimabas – tai vaistas, skirtas tam tikroms onkologinėms ligoms gydyti, pavyzdžiui, Hodžkino limfomai, sisteminei anaplastinei didelių ląstelių limfomai, periferinei T-ląstelių limfomai ir kitoms panašioms kraujo vėžio formoms. Šis medikamentas veikia stabdydamas vėžinių ląstelių dauginimąsi ir plitimą organizme.
Kaip vartojamas brentuksimabas
Brentuksimabas pacientui skiriamas lašinant į veną. Procedūrą atlieka sveikatos priežiūros specialistas, dažniausiai kartą per 2–3 savaites pagal gydytojo nurodymus ir sukurtą gydymo planą. Dozė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į paciento kūno svorį, sveikatos būklę bei reakciją į gydymą.
Infuzijos metu pacientas stebimas dėl galimų reakcijų. Jeigu pasireiškia stipri alerginė reakcija (tokie simptomai kaip dusulys, smarkus išbėrimas, patinimas, aukšta temperatūra), gydymas nutraukiamas ir šia medžiaga daugiau negydoma. Jei reakcija švelnesnė, infuzija laikinai sustabdoma, taikomas papildomas gydymas ir vaistas leidžiamas toliau. Prieš kitas infuzijas, siekiant sumažinti nepageidaujamų reiškinių riziką, gali būti skiriami pagalbiniai vaistai, tokie kaip paracetamolis, antihistamininiai ar kortikosteroidai.
Po infuzijos artimiausią parą vertėtų stebėti savo savijautą ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda temperatūra, drebulys, išbėrimas, niežėjimas, kosulys ar kvėpavimo sutrikimai.
Galimi šalutiniai poveikiai
- Pykinimas, vėmimas arba viduriavimas
- Galvos svaigimas arba galvos skausmas
- Neįprastas nuovargis
Šie požymiai būna dažniausi ir dažniausiai lengvai praeina. Tačiau jei jie yra stiprūs arba ilgai neišnyksta, būtina informuoti gydytoją.
- Retai gali padidėti cukraus kiekis kraujyje. Atsiradus didesniam troškuliui ar dažnesniam šlapinimuisi, apie tai praneškite gydytojui. Jei sergate cukriniu diabetu, būtina stebėti glikemiją ir laikytis gydytojo rekomendacijų dėl mitybos ar fizinio aktyvumo.
- Kai kuriais atvejais gali atsirasti galūnių tirpimas, silpnumas ar skausmas, raumenų jėgos sumažėjimas, dusulys, kraujosruvos ar lengvas kraujavimas – tai laikoma rimtesniais nepageidaujamais reiškiniais ir reikalauja skubaus gydytojo įvertinimo.
- Kepenų pažeidimui gali signalizuoti stiprus ir nepraeinantis pykinimas, vėmimas, apetito stoka, pilvo skausmas, odos ar akių baltymų pageltimas arba tamsus šlapimas.
- Labai retai pasitaiko infekcijų, nes imunitetas silpnėja gydymo metu. Stebėti reikia ilgai trunkantį gerklės skausmą, karščiavimą, patinusius limfmazgius ar šaltkrėtį.
- Gali išsivystyti vadinamasis naviko irimo sindromas, pasireiškiantis stipriu skausmu apatinėje nugaros ar šono srityje, šlapinimosi pokyčiais, raumenų spazmais. Tikėtina, jog gydytojas rekomenduos vartoti gausiau skysčių ar skirs papildomų vaistų profilaktikai.
- Alerginė reakcija, kuri pasireiškia kaip odos niežulys, stiprus bėrimas, veido, liežuvio ar gerklės patinimas, staigus galvos svaigimas ar kvėpavimo sutrikimai, taip pat reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Šalutinių poveikių gali pasitaikyti ir kitų, retesnių. Jei kitur atsiranda kokių nors simptomų, apie kuriuos nebuvo kalbėta, taip pat informuokite savo gydytoją.
Nors brentuksimabas siejamas su potencialiais šalutiniais poveikiais, gydytojas jį paskiria tik tada, kai jo nauda jūsų sveikatai yra didesnė už galimą riziką. Daugumai pacientų didelių sunkumų nekyla.
Įspėjimai
Ypač retais atvejais gydymas šiuo vaistu gali sukelti rimtą nervų sistemos infekciją, vadinamą progresuojančia multifokalia leukoencefalopatija. Laiku reaguoti būtina, jei atsiranda neįprastas elgesys, staigus nuotaikų svyravimas, painiava, sutrikęs dėmesys, kalbos ar regos sutrikimai, sunkiau judėti ar sumažėja raumenų jėga vienoje kūno pusėje.
Saugumo priemonės
Prieš pradedant gydymą būtina informuoti gydytoją apie visas ankstesnes alergijas, ypač jeigu esate jautrūs šiam ar kitiems vaistams. Taip pat labai svarbu pasakyti apie savo sveikatos istoriją – ypač kepenų, inkstų, kraujo ligas arba imuninės sistemos sutrikimus. Jei vartojate kitus vaistus ar turite lėtinių ligų, praneškite gydytojui – tai padės išvengti nereikalingų rizikų ir šalutinių reakcijų.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
