Adenoiditas: simptomai, priežastys ir gydymas

Adenoiditas – tai būklė, kai vaiko nosiaryklės tonzilės (adenoidai) uždegamos ir patinsta. Šios liaukos slepiasi už nosies, nosiaryklės viršutinėje dalyje. Nors adenoidai saugo organizmą nuo įvairių bakterijų ir virusų, kartais jie patys tampa infekuoti ar sudirgę, dėl ko ima tinti ir gali blokuoti kvėpavimą per nosį.

Adenoidito simptomai

Adenoidito požymiai dažnai primena peršalimą – gali atsirasti sloga, pakilti temperatūra, pradėti skaudėti gerklę. Vaikai dažnai pradeda kvėpuoti per burną, nes padidėję adenoidai apsunkina kvėpavimą per nosį. Taip pat galima išgirsti knarkimą miego metu, o kūdikiai gali turėti sunkumų maitindamiesi.

  • Karščiavimas
  • Burninis kvėpavimas
  • Nosies užgulimas
  • Nosies kvėpavimo sutrikimas
  • Skaudanti gerklė
  • Nuolatinė sloga arba pakitusios išskyros iš nosies
  • Kentėjimas nuo knarkimo
  • Maitinimosi sunkumai kūdikiams

Kas sukelia adenoiditą?

Adenoidų uždegimui dažniausiai pradžią duoda virusinė kvėpavimo takų infekcija, pavyzdžiui, peršalimas ar gripas. Silpnesnis imunitetas po virusinės ligos leidžia bakterijoms užkrėsti adenoidus ir sukelti dar stipresnį uždegimą. Tačiau adenoidų uždegimą gali sukelti ne tik kintančios infekcijos – priežastys gali būti įvairios:

  • Virusai (peršalimą ar gripą sukeliantys patogenai)
  • Bakterijos (bronchito, ausų, gerklės uždegimo, plaučių uždegimo sukėlėjai)
  • Rūgšties patekimas iš skrandžio į gerklę (ypač esant refliuksui)
  • Alergijos, kurios sukelia nuolatinį nosiaryklės dirginimą

Suaugusiems adenoiditas pasitaiko retai, nes laikui bėgant adenoidų audinys sunyksta – tai prasideda apie septintuosius gyvenimo metus. Vis dėlto, jei likęs audinys užsidega, gali pasireikšti tie patys simptomai, o suaugusiems padidėjusius adenoidus neretai lemia ir neįprasti audinių dariniai.

Rizikos veiksniai

Adenoiditas dažniausiai suserga vaikai nuo 3 iki 7 metų – šiame amžiuje prižiūrimos vaikų imuninės liaukos yra aktyviausios bei didžiausios, todėl uždegimas ar tinimas lengviau užkemša kvėpavimo takus. Be to, šiame amžiuje vaikai dažnai serga kvėpavimo takų ligomis ir yra jautresni infekcijoms.

Kaip sumažinti riziką susirgti?

Geriausias būdas apsaugoti vaiką nuo adenoidito – stengtis sumažinti užsikrėtimo infekcinėmis ligomis tikimybę. Svarbu ugdyti vaikų higienos įpročius – periodiškas rankų plovimas, subalansuota, stiprinanti imunitetą mityba bei atokumas nuo aplinkoje esančių dirgiklių, tokių kaip pasyvus rūkymas.

Galimos komplikacijos

Padidėję ar uždegiminiai adenoidai gali rimtai apsunkinti vaiko kvėpavimą pro nosį. Dažnas kvėpavimas per burną laikui bėgant gali paskatinti dantų ėduonį, netaisyklingą sąkandį ar net sukelti pokyčius veido kauluose. Jei kvėpavimo sutrikimai tęsiasi, gali išsivystyti miego apnėja – tuomet vaikas blogai išsimiega, dienos metu sunkiai susikaupia, o ilgainiui – ir sunkiau mokosi bei vystosi.

Dar viena rizika – užsikimšę ausų latakai. Adenoidai jungiasi su ausų angomis ir jeigu užkemša šiuos praėjimus, dažnėja ausų uždegimai, gali suprastėti klausa ar išsivystyti ilgalaikių girdėjimo problemų.

Kaip nustatomas adenoiditas?

Gydytojas vertina vaiko sveikatą apklausdamas apie simptomus bei atlikdamas tyrimus. Dažniausiai apžiūrimos nosiaryklės tonzilės, naudojant mažą veidrodėlį ar specialų endoskopą – ploną lankstų vamzdelį su įmontuota kamera, leidžiančią pamatyti padidėjusius adenoidus.

  • Išsamus apžiūros tyrimas
  • Nazinė endoskopija (vaizdinės nosiaryklės apžiūros metodas)
  • Mėginių paėmimas – pvz., gerklės pasėlis, siekiant nustatyti ar nėra bakterijų, sukeliančių pūlingą anginą
  • Alergijos tyrimai, jei įtariama, jog uždegimą sukėlė alerginė reakcija

Gydymo būdai

Virusinės kilmės adenoiditas dažnai praeina savaime, kai organizmas susidoroja su infekcija, todėl specifinio gydymo prireikia ne visuomet. Tačiau jei uždegimą sukelia bakterijos arba simptomai užsitęsia, taikomas gydymas pagal priežastį:

  • Antibiotikai – taikomi esant bakterinei infekcijai
  • Antihistamininiai ar nosies kortikosteroidų purškalai, mažinantys alergijos sukeliamą uždegimą
  • Nosis skalaujama fiziologiniu tirpalu, siekiant pašalinti dirgiklius ir gleives
  • Vaistai nuo skrandžio rūgšties, jei nustatomas refliuksas

Chirurgija

Kai adenoidito simptomai išlieka ilgą laiką, o gydymas vaistais neefektyvus, gali būti atliekama operacija – adenoidektomija. Šią procedūrą atlieka ausų, nosies ir gerklės ligų specialistas. Nors tėvams neretai kyla klausimų dėl šios intervencijos, reikia žinoti, kad pašalinus adenoidus vaiko imunitetas toliau sėkmingai veiks – likusios imuninės sistemos dalys perims adenoidų funkciją.

Atsistatymas po ligos

Dauguma atvejų vaikai pradeda sveikti iš karto pašalinus uždegimo priežastį. Jeigu liga sukėlė virusas – simptomai ima slopti po savaitės. Vartojant antibiotikus, pagerėjimas paprastai pasijaučia jau po kelių dienų, tačiau būtina baigti visą gydymo kursą.

Jei atlikta operacija, atsigavimo laikotarpis namuose trunka bent savaitę. Tuo metu svarbu stebėti, kaip jaučiasi vaikas, padėti jam ilsėtis ir gerti daug skysčių, ypač jei skauda gerklę.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pasikonsultuokite su pediatru, jei simptomai nepraeina per dvi dienas nuo antibiotikų vartojimo pradžios, arba jei pastebite naujų ar stiprėjančių požymių. Taip pat svarbu stebėti temperatūrą – jei ji nemažėja, nors vartojami vaistai nuo karščiavimo, būtina kreiptis į gydytoją.

Gyvenimas be adenoidų

Vaikams adenoidai dažnai padidėja sirgimo metu, tačiau dažniausiai jie sumažėja – ar jų visai nebelieka suaugus. Net ir pašalinus adenoidus vaikas gali gyventi visiškai sveiką gyvenimą, nes kitos imuninės ląstelės perima jų užduotis. Jei po gydymo ar operacijos laikysitės gydytojų rekomendacijų, vaikas greitai sugrįš į įprastą ritmą.

Kaip padėti vaikui pasijusti geriau?

Slaugant sergantį vaiką, rūpinkitės, kad jis daug ilsėtųsi ir gertų pakankamai skysčių. Jei vargina gerklės skausmas, galima pabandyti švelnias namines priemones – šiltus gėrimus, gydytojo leistus pastilius ar skalavimus. Svarbiausia stebėti, kaip vaikas jaučiasi, dažnai teirautis apie savijautą ir laiku informuoti gydytoją apie nuolatinius ar stiprėjančius simptomus. Tai padeda vaikui jaustis saugiau ir užtikrina, kad sveikimas vyktu kuo sklandžiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *