Adenovirusai yra plačiai paplitę virusai, galintys sukelti įvairius peršalimo ar gripo simptomus primenančius susirgimus. Mokslininkai yra nustatę apie 50 adenoviruso tipų, kurie gali paveikti žmones. Šios infekcijos registruojamos visus metus, tačiau dažniausiai pasitaiko vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai liga būna lengva, tačiau retais atvejais gali išsivystyti sunkesnės formos.
Kas gali užsikrėsti adenovirusu
Adenovirusai neturi amžiaus ribų – jais gali užsikrėsti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Vis dėlto, dažniausiai serga vaikai iki 5 metų, ypač tie, kurie lanko darželius ar žaidžia grupėse. Tokiose aplinkose vaikai dažnai kontaktuoja tarpusavyje, rečiau plauna rankas ir dažnai į burną kiša įvairius daiktus.
Suaugusieji dažniau susiduria su virusu žmonių gausiai lankomose vietose, tokiose kaip bendrabučiai, globos namai ar ligoninės. Asmenims, turintiems silpnesnę imuninę sistemą – pavyzdžiui, po organų ar kamieninių ląstelių transplantacijos, taip pat sergantiems vėžiu ar sunkiomis širdies ar kvėpavimo sistemos ligomis – adenoviruso infekcija gali būti pavojingesnė.
Adenovirusinės infekcijos simptomai
Kokie simptomai pasireiškia užsikrėtus adenovirusu, priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje virusas sukelia uždegimą. Dažniausiai pažeidžiama kvėpavimo sistema ir tuomet ligos požymiai primena peršalimą ar gripą, tačiau gali atsirasti ir kitų, įvairių simptomų:
- Kosulys
- Karščiavimas
- Bėganti ar užsikimšusi nosis
- Gerklės skausmas
- Akių paraudimas (konjunktyvitas)
- Vidurinės ausies uždegimas
- Padidėję limfmazgiai
- Kvėpavimo takų uždegimas (bronchitas)
- Plaučių uždegimas
Kartais adenovirusai pažeidžia virškinamąjį traktą ir sukelia viduriavimą arba gastroenteritą – skrandžio bei žarnyno uždegimą. Tuomet vargina pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
Retais atvejais virusas gali paveikti šlapimo pūslę – sukelti šlapimo takų uždegimą, arba centrinę nervų sistemą – tuomet gresia tokios ligos kaip encefalitas ar meningitas.
Kiek ilgai trunka simptomai
Paprastai pagrindiniai negalavimai užtrunka nuo kelių dienų iki dviejų savaičių, tačiau sunkesnėms infekcijoms reikalingas ilgesnis laikotarpis. Galima pastebėti, kad net pasibaigus kitoms ligos apraiškoms, toks simptomas kaip kosulys gali užsilaikyti dar kurį laiką.
Kaip užsikrečiama adenovirusu
Žmogui pavojingi yra kelių skirtingų adenovirusų tipai – jie gali atakuoti įvairias organizmo sistemas. Infekcija itin lengvai plinta, o didžiausią riziką užsikrėsti turi mažamečiai vaikai ir žmonės, kurių imunitetas nusilpęs.
Adenovirusų plitimo būdai
- Artimas kontaktas: infekcija perduodama per tiesioginį bendravimą, pavyzdžiui, spaudžiant ranką, bučiuojantis ar apkabinant.
- Lašelinis kelias: virusas išsiskiria kosint ar čiaudint ir perduodamas aplinkiniams oru sklindančiais lašeliais.
- Per aplinkos paviršius: palietus užkrėstą paviršių, o vėliau – savo akis, nosį ar burną, galima virusą „persikelti“ į savo organizmą.
- Fekalinis-oralinis kelias: infekcija gali plisti keičiant mažyliui sauskelnes ar per kitus kontaktus su užkrėstu išmatų kiekiu.
- Per vandenį: užsikrėtimo rizika kyla plaukiant nepakankamai chloruotame baseine, jei jame maudosi sergantis asmuo – nors šis plitimo kelias yra retas.
Adenovirusai ypač atsparūs – jie gali ilgą laiką išlikti aktyvūs ant paviršių, nes nepraranda savo savybių daugelio įprastų dezinfekcijos priemonių atžvilgiu. Svarbu žinoti, kad net ir pasveikus žmogaus organizmas kurį laiką gali išskirti virusą, todėl pavojus užkrėsti kitus išlieka savaitėmis po ligos pradžios.
Diagnostika
Dauguma adenovirusinių infekcijų praeina savaime, todėl paprastai gydytojų pagalba nereikalinga. Jei ligos simptomai sunkūs arba užklumpa žmones, kurių imunitetas silpnesnis, gydytojai gali paskirti laboratorinius tyrimus – tam imamas nosies arba gerklės tepinėlis ir tiriamas dėl viruso. Visgi tokie tyrimai atliekami tik esant poreikiui, o įprastai nėra kasdienė praktika.
Gydymo galimybės
Specifinio gydymo nuo adenoviruso šiuo metu nėra. Dažniausiai skiriamos tik simptomus palengvinančios priemonės – galima vartoti vaistus nuo karščiavimo ar skausmo, daug ilsėtis ir gerti pakankamai skysčių.
Antibiotikai adenoviruso neslopina. Jei liga itin sunki arba serga imuniteto problemų turintys asmenys, būtina kreiptis į gydytoją – gali prireikti gydymo ligoninėje ar, retais atvejais, skirti specialių antivirusinių vaistų.
Kaip apsisaugoti nuo adenovirusinės infekcijos
Yra keletas efektyvių būdų, kaip sumažinti užsikrėtimo riziką tiek sau, tiek aplinkiniams:
- Rankas plauti su muilu ne rečiau kaip 20 sekundžių, ypač po buvimo viešose vietose ar prieš valgį.
- Nečiupinėti rankomis akių, nosies ir burnos, jei rankos nėra švarios.
- Vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis.
- Reguliariai dezinfekuoti vaikų žaislus, stalo paviršius, virtuvės, vonios kambario baldus – tam tinka balinamoji priemonė atskiesta vandeniu.
Jei jau sergate, saugokite kitus: pasilikite namuose, jei jaučiatės prastai, kosėkite ar čiaudėkite į sulenktą alkūnę ar servetėlę (ne į delną), nenaudokite su kitais bendrų stalo įrankių, puodelių ar rankšluosčių, laikykitės atstumo, dažnai plaukite rankas.
Ar yra adenoviruso vakcina?
Šiuo metu įprastam gyventojui vakcina nuo adenoviruso nėra prieinama. Tam tikros karinių pajėgų grupės gali būti skiepijamos specialia adenoviruso vakcina, tačiau visuomenėje ji nenaudojama.
Ligos eiga ir prognozė
Daugelis žmonių, turinčių stiprų imunitetą, adenoviruso infekciją įveikia greitai ir visiškai pasveiksta. Poilsis, skysčių vartojimas ir simptominis gydymas dažniausiai yra viskas, ko reikia.
Žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema adenovirusas gali būti daug pavojingesnis – kai kuriais atvejais komplikacijų rizika itin didelė.
Kada būtina pasitarti su gydytoju
Dažniausiai adenovirusinė infekcija praeina savaime, tačiau medisinos pagalbos nedelskite, jei jums ar jūsų vaikui pasireiškia šie požymiai:
- Kūno temperatūra viršija 40°C arba karščiavimas trunka ilgiau nei penkias dienas
- Pasunkėjęs kvėpavimas
- Dehidratacijos simptomai
- Sumažėjęs budrumas ar vangumas
- Didelė dirglumas ar labai prastas miegas
Kuo adenovirusai skiriasi nuo koronavirusų
Abi virusų grupės gali sukelti kvėpavimo takų infekcijas ir pasireikšti panašiais simptomais – todėl neretai juos sunku atskirti pagal pojūčius. Abu virusai perduodami lašeliniu būdu ar artimu kontaktu, abu gali sukelti sunkias plaučių ligas. Tačiau adenovirusai išlieka ilgiau gyvybingi ant paviršių ir daug atsparesni įprastiems dezinfekavimo būdams, lyginant su koronavirusais.
Struktūriškai adenovirusai skiriasi nuo koronavirusų – jų sudėtyje nėra papildomos lipidinės membranos, saugančios baltyminį apvalkalą. Dėl šios sandaros adenovirusai yra atsparesni aplinkos poveikiui, nes jų baltymai tvirtai prisitvirtinę prie apvalkalo, o membranos neturintys virusai išlaiko struktūrinį vientisumą. Tuo tarpu koronavirusai šią papildomą apsauginę membraną turi, tačiau ji yra pažeidžiama, o ją pažeidus virusas netenka infekcinių savybių, todėl tampa lengviau sunaikinamas dezinfekantais.
Adenovirusų vektoriai vakcinoms
Mokslininkai adenovirusus gali panaudoti kaip vadinamuosius virusinius vektorius – tokiu atveju modifikuotas, kenksmingumą praradęs adenovirusas tampa vakcinos “nešiotoju”. Taip į ląsteles perduodama reikiama informacija, skatinanti imuninį atsaką.
Tokios vakcinos negali sukelti ligos ir neturi įtakos žmogaus DNR. Virusinių vektorių technologija yra patikrinta ir laikoma saugia bei efektyvia.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
