Sužinosite
Adventicinė cistinė liga – tai itin retai pasitaikanti būklė, kai užpildyta skysčiu cista susiformuoja arterijos ar venos išoriniame sluoksnyje (adventicijoje). Tokia cista spaudžia kraujagyslę ir gali riboti kraujo tekėjimą, ypač judant ar sportuojant. Dažniausiai pažeidžiama pakinklio arterija, aprūpinanti krauju kelio sąnarį ir apatines kojas, bet maždaug 15 % atvejų cistų atsiranda ir kitose kraujagyslėse.
Kas dažniausiai serga adventicine cistine liga
Ši liga dažniausiai diagnozuojama vyrams nuo 40 iki 50 metų. Vyrų rizika susirgti yra penkis kartus didesnė nei moterų. Adventicinė cistinė liga dažnai paveikia aktyvius, sveikus žmones. Skirtingai nei daugumai kitų kraujagyslių ligų, rizikos veiksniai, pavyzdžiui, nutukimas ar padidėjęs cholesterolis, čia neturi reikšmės.
Ligos paplitimas
Adventicinė cistinė liga laikoma itin reta – nustatoma tik apie 0,1 % visų kraujagyslių ligų atvejų.
Simptomai ir priežastys
Adventicinės cistinės ligos simptomai
- Pagrindinis šios būklės simptomas – pertrūkis raumenų skausmas ar mėšlungis (vadinamas pertraukiamąja klaudikacija), kurį sukelia sumažėjęs kraujo tekėjimas. Dažnai šis skausmas jaučiamas blauzdos raumenyse vienoje kojoje ir pasireiškia fizinio krūvio metu, tačiau ilsintis praeina.
- Retais atvejais, kai cistos susidaro venoje, gali atsirasti galūnės tinimas.
Kas sukelia adventicinę cistinę ligą
- Manoma, kad tam tikros ląstelės, galinčios suformuoti cistas, į kraujagysles gali patekti jau vaisiaus vystymosi metu.
- Tam įtakos gali turėti ir kai kurie jungiamojo audinio sutrikimai.
- Yra pastebėta, kad kai kuriems žmonėms cistos dažniau susiformuoja šalia sąnarių.
- Pasikartojantys sužalojimai ar tolygi apkrova taip pat gali pažeisti kraujagyslių sienelę ir sudaryti sąlygas cistos formavimuisi.
Ši liga nėra susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl neatsiranda dėl šių priežasčių.
Diagnostika ir tyrimai
Adventicinė cistinė liga dažnai diagnozuojama sudėtingai, nes paprastai serga sveiki, jokių kitų kraujagyslių sutrikimų neturintys žmonės. Jei aktyvios veiklos ar fizinio krūvio metu pajaučiate skausmą po keliu ar blauzdoje, verta pasitarti su specialistu.
Dažnai susirgimo simptomai panašūs į kitų kraujagyslių sutrikimų, pavyzdžiui, pakinklio arterijos suspaudimo sindromo ar lėtinio raumenų skyriaus sindromo požymius – tad gydytojui svarbu atskirti šias ligas tarpusavyje.
Gydytojas dažniausiai apžiūri pėdos bei pakinklio arterijos pulsą – jei apčiuopti sunku, ypač sulenkus kelį, galima įtarti kraujo tėkmės sutrikimą. Papildomai gali būti atliekami šie tyrimai:
- Kulkšnies ir žasto indeksas – padeda nustatyti kraujo spaudimą apatinėse galūnėse.
- Kompiuterinė tomografinė angiograma, leidžianti vizualizuoti kraujagyslių veiklą ir galimas užsikimšimo vietas.
- Duplekso ultragarsas – tiriama kraujotaka ir aptinkamos cistos.
- Magnetinio rezonanso tyrimas – parodo cistų išsidėstymą bei dydį.
Gydymo būdai
Kartais adventicinės cistos gali pranykti pačios, tačiau dažniausiai gydymo esmė – cistos šalinimo operacija.
Mažiau invazinis būdas – cistos punkcija adata ir skysčio pašalinimas. Vis dėlto šiuo atveju dažnai būna recidyvai – cistos vėl atsiranda.
Atliekant operaciją, pašalinama ne tik cista, bet ir pažeista kraujagyslės dalis. Sunkių atvejų metu, kai kraujagyslė beveik visiškai užblokuota, gali būti taikomos papildomos priemonės: pažeistą vietą galima atkurti naudojant veninę jungtį (graftą) iš kitos nuosavos venos ar specialią sintetinę juostą, padedančią kraujui tekėti tinkamai. Jei reikia, galimas ir aplenkiamasis (bypass) šuntavimas, kad būtų atkurta kraujotaka aplenkiant užsikimšusią vietą.
Prevencija
Specifinių būdų išvengti adventicinės cistinės ligos iki šiol nėra žinoma. Pajutus pirmuosius požymius – kojos skausmą, spaudimą, mėšlungį ar patinimą – svarbu kuo greičiau kreiptis pas gydytoją.
Prognozė
Net ir po gydymo adventicinės cistos gali atsinaujinti, todėl dažniausiai reikia nuolatinių papildomų tyrimų ir stebėsenos. Vis dėlto dauguma žmonių po operacijos džiaugiasi sumažėjusiu skausmu ar visišku jo dingimu. Kai kurie tyrimai rodo, kad pašalinus cistą ir atlikus venų jungčių plastinę operaciją, recidyvų rizika yra mažiausia.
Ką svarbu aptarti su savo gydytoju
- Patarimai, kaip lengviau sportuoti ar judėti esant kojų skausmui
- Kokie būdai gali sumažinti tikimybę, kad po gydymo cista vėl susiformuos
- Ar yra tikimybė, kad kraujagyslėje susidarys trombas
- Ar reikės atlikti operaciją, ar gali užtekti stebėjimo
- Ar gali cista išnykti savaime be medicininio gydymo
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.