Gripo vakcina yra skirta apsaugoti nuo gripo infekcijos vaikams ir suaugusiesiems nuo 6 mėnesių amžiaus. Gripą dažniausiai sukelia įvairūs virusai, kurių forma nuolat kinta, todėl didžiausią riziką susirgti ar patirti komplikacijų turi mažamečiai vaikai, vyresnio amžiaus asmenys ir tie, kurie turi lėtinių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai ši sezoninė vakcina vadinama tiesiog gripo švirkštu.
Kaip veikia gripo vakcina
Ši vakcina padeda organizmui sukurti apsaugą nuo gripo viruso, paskatindama imuninę sistemą gaminti apsauginius antikūnus. Nors vakcina gali apsaugoti ne visus, net užsikrėtus gripu liga paprastai būna lengvesnė. Kadangi kiekvieną sezoną cirkuliuoja vis kiti gripo virusai, kasmet sukuriama nauja vakcinos sudėtis – rekomenduojama vakciną atnaujinti kasmet.
Vartojimas ir skyrimas
Gripo vakcina suleidžiama į raumenį, dažniausiai žasto srityje (vaikams ir suaugusiesiems) arba šlaunyje (kūdikiai). Kartais kai kurios vakcinos gali būti leidžiamos ir po oda. Skiepijimo sezonas Lietuvoje dažniausiai prasideda rugsėjo–lapkričio mėnesiais, kai padidėja susirgimų gripu tikimybė. Paprastai suaugusieji ir vaikai skiepijami kartą per sezoną, tačiau kai kurie jaunesni nei 9 metų vaikai gali prireikti dviejų dozių. Skiepijimosi grafiką verta aptarti su gydytoju.
Atsargumo priemonės
Prieš skiepijantis būtina gydytojui pranešti apie galimas alergijas, anksčiau pasireiškusias stiprias reakcijas į vakcinas ar jų sudėtines medžiagas (pavyzdžiui, tam tikros vakcinos sudėtyje gali būti latekso). Taip pat svarbu informuoti, jei sergate karščiuojančia liga ar nervų sistemos sutrikimais, pavyzdžiui, epilepsija, Guillain-Barre sindromu ar kitomis autoimuninėmis ligomis, jeigu taikomas imunitetą slopinantis gydymas ar onkologinė terapija. Nėštumo metu gripo vakcina paprastai rekomenduojama – pasitarkite dėl to su mediku. Ar vakcina patenka į motinos pieną, nėra aišku, todėl maitinančioms pasitarti su specialistu taip pat svarbu.
Galimi šalutiniai poveikiai
- Dažniausiai po injekcijos pasireiškia nedidelis skausmas, paraudimas, tinimas ar kraujosruvos dūrio vietoje.
- Kai kurie žmonės gali pajusti bendrą silpnumą, galvos ar raumenų skausmą ar pakilusią temperatūrą.
- Retais atvejais iškart po vakcinacijos gali pasireikšti silpnumas, svaigulys, regos pakitimai, spengimas ausyse ar net nualpimas – dažniausiai šie simptomai greitai praeina, todėl rekomenduojama po skiepo šiek tiek pasėdėti ar pagulėti.
- Kai kada pasitaiko nervų sistemos simptomų, tokių kaip galūnių tirpimas, raumenų silpnumas, traukuliai ar nuotaikos pokyčiai.
- Labai retais atvejais pasireiškia alerginė reakcija: stiprus bėrimas, niežulys ar tinimas, ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje, rijimo ar kvėpavimo pasunkėjimas.
Dauguma žmonių šalutinio poveikio visai nepajunta, tačiau jei po vakcinacijos jaučiate stiprių ar ilgai trunkančių simptomų, kreipkitės į medikus.
Vaistų sąveika
Kaip ir kitos vakcinos, gripo vakcina gali turėti sąveiką su tam tikrais vaistais ar papildais. Jei vartojate receptinius ar be recepto parduodamus preparatus, savo gydytojui ar vaistininkui būtinai pasakykite apie visus vartojamus vaistus ar maisto papildus. Niekada nekeiskite vaistų dozės ir nepradėkite naujų vaistų be specialisto rekomendacijos.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
