Anagrelidas – tai vaistas, skirtas tam tikram kraujo sutrikimui gydyti, kai organizme pagaminama per daug trombocitų. Ši būklė vadinama trombocitemija. Trombocitai – tai kraujo ląstelės, kurios padeda kraujui krešėti. Kai jų susidaro per daug, atsiranda rizika nepageidaujamoms kraujo krešulių susidarymo komplikacijoms arba netikėtiems kraujavimams. Anagrelidas mažina trombocitų gamybą kaulų čiulpuose ir tokiu būdu padeda išvengti šių pavojingų pasekmių.
Panaudojimas
Anagrelidas paprastai skiriamas sergantiems trombocitemija – tai būklė, kai kaulų čiulpai pradeda gaminti per daug trombocitų. Per didelis trombocitų kiekis gali apsunkinti normalų kraujotakos funkcionavimą ir sukelti tiek nepageidaujamus trombus, tiek kraujavimus. Šio vaisto tikslas – normalizuoti trombocitų kiekį kraujyje ir sumažinti riziką pavojingoms komplikacijoms.
Vartojimas
Anagrelidą reikia vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas. Dažniausiai jis geriamos tabletėmis 2–4 kartus per parą, su maistu ar be jo. Kai kuriais atvejais – pavyzdžiui, vaikams arba tiems, kurių kepenų veikla sutrikusi – gydymas gali būti pradėtas mažesne doze (viena karta per parą). Dozė dažniausiai palaipsniui priderinama pagal kraujo tyrimų rezultatus ir individualią paciento būklę – tam reikalinga nuolatinė gydytojo priežiūra.
Reguliarumas vartojant šį vaistą – labai svarbus. Net jei jaučiatės gerai, nenutraukite gydymo patys, nes trombocitų kiekis kraujyje gali vėl padidėti. Kad nepamirštumėte – stenkitės gerti vaistą tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Gydymo metu Jūsų gydytojas dažnai tikrins kraujo rodiklius.
Galimi šalutiniai poveikiai
Kaip ir daugelis vaistų, anagrelidas gali sukelti tam tikrus šalutinius reiškinius. Dažniausiai pasitaiko:
- galvos skausmas,
- viduriavimas,
- silpnumas,
- pykinimas,
- vidurių pūtimas,
- apetito sumažėjimas,
- galvos sukimasis.
Jeigu šie simptomai užsitęsia ar tampa labai nemalonūs, apie tai pasakykite gydytojui.
Retesni ir rimtesni šalutiniai reiškiniai gali būti:
- netikėtas kraujavimas arba kraujosruvos,
- tamsios išmatos,
- patinimas, ypač kulkšnių ar pėdų,
- dusulys,
- skausmas, spaudimas ar diskomfortas pilve,
- neįprastas nuovargis,
- pokyčiai šlapinantis – pavyzdžiui, šlapimas tampa rausvas ar kruvinas.
Ypač svarbu nedelsti ir nedelsiant kreiptis į medikus, jei pasireiškia:
- skausmas krūtinėje, žandikaulyje ar rankoje,
- sumišimas ar pakitęs mąstymas,
- stiprus galvos svaigimas ar alpulys,
- greitas, neritmingas ar stipriai jaučiamas širdies plakimas,
- traukuliai,
- regėjimo pakitimai,
- staigus vienos kūno pusės silpnumas,
- kalbos sutrikimai.
Nors alerginės reakcijos į šį vaistą pasitaiko itin retai, jos gali būti pavojingos. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote bėrimą, niežėjimą, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimą, kvėpavimo sunkumus.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti anagrelidą, praneškite gydytojui, jei esate kada nors turėję alerginių reakcijų ar sunkų šalutinį poveikį nuo vaistų. Taip pat informuokite apie savo ligų istoriją, ypač jei esate patyrę širdies smūgį, turite širdies ritmo sutrikimų, sergate kepenų, inkstų ar plaučių ligomis.
Anagrelidas gali sukelti galvos svaigimą – vartojant vaistą kartu su alkoholiu ar kitomis medžiagomis, mažinančiomis budrumą (pavyzdžiui, kai kurios vaistažolės ar kanapės), šis poveikis sustiprėja. Kol neįsitikinsite, kaip reaguojate į vaistą, nevairuokite ir nedirbkite su judančiais mechanizmais.
Šis vaistas gali turėti poveikį širdies ritmui (QT intervalo pailgėjimas), kuris kartais iššaukia rimtas sveikatos problemas. Rizika padidėja sergant kai kuriomis širdies ligomis, esant žemam kalio ar magnio kiekiui kraujyje, vartojant kitus vaistus, galinčius turėti panašų šalutinį poveikį, arba patiriant didelį prakaitavimą, stiprų viduriavimą ar vėmimą. Apie visas lėtines ligas ar naujus medikamentus būtinai informuokite gydytoją.
Prieš kokią nors operaciją ar dantų gydymą svarbu pasakyti gydytojui, jog naudojate anagrelidą ir kitus vartojamus vaistus bei papildus – tai sumažins galimų komplikacijų riziką.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
