Odos migrena, dar vadinama tinklainės migrena, – tai būklė, kai žmogų periodiškai kamuoja regos sutrikimai vienoje akyje, kartu pasireiškia ir migrenos galvos skausmas. Tokie regos pokyčiai gali pasireikšti kaip aklosios dėmės (skotomos), mirgėjantys žaibai ar „banguojantys“ regėjimo laukai, kurių intensyvumas ir trukmė kiekvienam gali skirtis.
Kas yra akių migrena?
Akių migrena dažniausiai pasireiškia laikinais regos sutrikimais vienoje akyje ir migreniniu galvos skausmu. Regos pokyčiai paprastai praeina savaime pasibaigus priepuoliui, regėjimas vėl tampa toks, koks buvo anksčiau. Retais atvejais šie sutrikimai gali likti visam laikui.
Dažniausiai ši būklė pasireiškia žmonėms nuo 20 iki 40 metų, nors gali prasidėti ir ankstyvoje vaikystėje, net apie 7-uosius metus. Ocular migrenos atvejai gali kartotis, bet kiekvienam žmogui jų dažnis individualus.
Akių migrenos ir migrenos su aura skirtumai
Nors akių (tinklainės) migrena priklauso migrenos su aura grupei, ji veikia tik vieną akį, o su aura – abi akis. Dar vienas skirtumas yra galvos skausmo vieta: sergant akių migrena, skausmas dažniausiai jaučiamas už pažeistos akies, o su aura – skausmas dažnai būna išplitęs į įvairias galvos vietas. Taip pat regos simptomai akių migrenos metu būna trumpesni nei migrenos su aura atveju.
Kaip dažnai pasireiškia akių migrena?
Akių migrena yra gana reta, bet tikslaus dažnio dėl nepakankamo nustatymo nėra. Migrenos simptomai apskritai nustatomi maždaug 18 % moterų ir 6,5 % vyrų, tačiau tik dalis šių žmonių patiria būtent akių migreną.
Akių migrenos simptomai
Pagrindinis simptomas – regos sutrikimai vienoje akyje kartu su migrenos galvos skausmu. Regėjimo pokyčiai gali būti šie:
- Laikinas aklosios dėmės ar visiškas aklumas užpuolimo metu;
- Zigzaginės linijos, mirgėjimas, šviesų blyksniai;
- Drebančios ar banguojančios šviesos;
- Judančios ar plūduriuojančios linijos matymo lauke.
Tokie simptomai dažniausiai trunka nuo 10 iki 20 minučių, o paskui regėjimas po truputį grįžta į įprastą būseną. Dažniausiai priepuoliai paveikia tą pačią akį.
Galvos skausmas gali pasireikšti prieš priepuolį, jo metu arba per valandą po regos simptomų. Šiems migreniniams priepuoliams būdinga:
- Vidutinio ar stipraus stiprumo tvinkčiojantis, pulsuojantis ar duslus skausmas (dažniausiai už pažeistos akies);
- Padidėjęs jautrumas šviesai, garsams ar kvapams;
- Pykinimas, kartais vėmimas;
- Mažesnis apetitas;
- Šalčio krėtimas arba prakaitavimas;
- Išblyškusi oda;
- Bendras nuovargis.
Kiek trunka akių migrena?
Regos simptomai dažniausiai tęsiasi nuo penkių iki 60 minučių. Tačiau pats galvos skausmas be gydymo gali tęstis nuo 4 iki 72 valandų.
Kas sukelia akių migreną?
Tikslios akių migrenos priežastys nenustatytos, tačiau dažniausiai manoma, kad pagrindinis vaidmuo tenka kraujagyslių pakitimams ar trumpalaikiams kraujotakos sutrikimams tinklainėje. Sutrinka kraujo patekimas į tinklainę, dėl to atsiranda regos simptomų. Kraujagyslėms atsipalaidavus, regėjimas vėl normalizuojasi.
Taip pat pastebėta, kad net pusė žmonių, patiriančių akių migrenos priepuolius, turi genetinį polinkį – šeimos nariai taip pat serga migrena.
Akių migrenos provokatoriai
- Stresas ir emocinė įtampa;
- Rūkymas;
- Padidėjęs kraujo spaudimas;
- Hormoniniai kontraceptikai;
- Fizinis aktyvumas, ypač intensyvus arba kai lenkiamasi;
- Aukštas kalnuotas klimatas, aukštumos;
- Skysčių trūkumas (dehidratacija);
- Mažas cukraus kiekis kraujyje;
- Didelė karščio ar šilumos apkrova;
- Alkoholis ir kofeinas.
Galimos akių migrenos komplikacijos
Nors dažniausiai ši liga praeina be pasekmių, pavieniais atvejais dėl kraujotakos sutrikimų aplink akis gali pasireikšti įvairios komplikacijos:
- Centrinės tinklainės arterijos užsikimšimas (tinklainės insultas);
- Tinklainės šakos arterijos užsikimšimas, dar vadinamas tinklainės infarktu;
- Centrinės tinklainės venos trombozė;
- Kraujavimas tinklainėje, galintis sukelti jos paburkimą ar tinimą;
- Kraujotakos sutrikimai gyslainėje ar regos nerve;
- Stiklakūnio kraujavimas.
Kaip nustatoma akių migrena?
Jei per akių migrenos priepuolį pavyktų pas gydytoją, galima būtų pastebėti sumažėjusią kraujotaką akyje naudojant oftalmoskopą. Vis dėlto dažniausiai diagnozė nustatoma remiantis tipiniais simptomais bei asmens ir šeimos ligų istorija.
Gydytojas gali rekomenduoti apsilankyti pas akių ligų specialistą norint įsitikinti, kad nėra kitų akių ligų, galinčių sukelti panašius simptomus.
Akių migrenos gydymas
Jei akiniai migrenos priepuoliai pasikartoja retai, pavyzdžiui, kartą per mėnesį ar rečiau, specialaus gydymo dažniausiai nereikia. Tačiau dažnai pasikartojant simptomams, gydymo tikslas – sumažinti priepuolių skaičių.
- Provokuojančių veiksnių vengimas. Patariama stebėti, kokiomis aplinkybėmis kyla akių migrenos priepuoliai, žymėti juos dienoraštyje. Taip lengviau išsiaiškinti savo asmeninius rizikos veiksnius, pavyzdžiui, mitybos ar gyvenimo būdo pokyčius, emocinį stresą, kraujo spaudimo svyravimus.
- Vaistai. Jei gyvenimo būdo keitimas nepadeda, gali būti skiriama profilaktinių vaistų. Dažniausiai naudojami kalcio kanalų blokatoriai, pavyzdžiui, nifedipinas arba verapamilis. Kartais padeda aspirinas ar vaistai nuo epilepsijos.
Kaip sumažinti akių migrenos riziką?
Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti akių migrenos, daugelis atvejų susiję su tam tikrais provokuojančiais veiksniais. Stebėkite, ką veikėte, ką valgėte ar gėrėte ir kaip jautėtės prieš priepuolį. Tai padės jums atpažinti savus rizikos veiksnius ir ateityje jų vengti.
Ligos eiga ir perspektyvos
Didžiajai daliai žmonių akių migrena nesukelia ilgalaikių pasekmių – simptomai paprastai išnyksta savaime, o priepuoliai nėra laikomi pavojingais. Vis tik pavieniais atvejais jie gali pažeisti regėjimą visam laikui, jei pasireiškia rimtesnių komplikacijų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pirmą kartą patyrus akių migreną verta pasikonsultuoti su gydytoju – taip galima atmesti rimtesnius akių ar smegenų sutrikimus. Taip pat būtina kreiptis į specialistą, jei simptomai pasikeičia ar stiprėja.
Ar akių migrena yra mini-insultas?
Akių migrena nėra mini-insultas – tai skirtingos būklės. Tačiau insultas kartais taip pat gali sukelti staigių regos sutrikimų, panašių į akių migreną. Todėl, jei staiga pasikeičia regėjimas, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.
- Vienos kūno pusės silpnumas arba paralyžius;
- Kalbos sunkumai ar kalbos praradimas;
- Nesuprantama ar nerišli kalba;
- Raumenų kontrolės praradimas vienoje veido pusėje;
- Staigus dalinis ar visiškas vieno ar kelių pojūčių (regėjimo, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo) praradimas;
- Koordinacijos sutrikimai, neriiklumas;
- Svaigulys ar pusiausvyros praradimas;
- Pykinimas, vėmimas;
- Staigus kaklo sustingimas.
Staiga pasireiškus šioms būklėms – nedelskite ir kreipkitės pagalbos.
