Žmonės, kenčiantys nuo aplinkos alergenų, dažnai susiduria su įvairiais nemaloniais simptomais, nes organizmo imuninė sistema perdėtai reaguoja į, iš esmės, nepavojingas medžiagas. Tokias medžiagas, sukeliančias alergiją, vadiname alergenais. Sveikas žmogaus organizmas ignoruoja šias daleles, tačiau jautrių asmenų imuninė sistema jas laiko pavojingomis ir pradeda gintis.
Kas gali susidurti su aplinkos alergenais?
Aplinkinės aplinkos alergenai gali paveikti bet kurį žmogų, tačiau didesnė rizika kyla tiems, kurių artimi giminaičiai patiria panašų padidėjusį jautrumą. Paveldimumas yra svarbus veiksnys – jei tėvai serga alergijomis, jų vaikai taip pat gali būti jautresni aplinkos dirgikliams.
Kaip dažnai pasitaiko aplinkos sukeliamos alergijos?
Toks jautrumas aplinkos alergenams yra itin paplitęs: pasaulyje milijonai žmonių nuolat susiduria su tokio pobūdžio alergijomis. Nors tiksli statistika priklauso nuo regiono, tokių alergijų dažnis auga.
Kaip alergijos veikia organizmą?
Susidūrus su aplinkos alergenu, imuninė sistema pradeda gaminti imunoglobuliną E (IgE) – specialius antikūnus, nukreiptus prieš konkrečias daleles. Šie IgE prisitvirtina prie putliųjų ląstelių gleivinėse, odoje, virškinimo trakte ir kvėpavimo takuose. Kitą kartą alergenui patekus į organizmą, jau pasiruošusios ląstelės akimirksniu išskiria histaminą bei įvairias kitas medžiagas.
Histaminas labai greitai sukelia staigius alergijos simptomus, kurie pasireiškia per kelias sekundes ar minutes. Kiti išsiskiriantys junginiai palaiko uždegimą, todėl kai kurie simptomai gali užsitęsti.
Dalis žmonių į tam tikrus dirgiklius reaguoja ne IgE antikūnais, o per kitus imuninės sistemos mechanizmus. Tokias reakcijas sukelia, pavyzdžiui, lakiųjų organinių junginių (LOJ) garai. Tokie dirgikliai kaip dulkės, dūmai, dažų garai ar intensyvūs kvapai taip pat gali paskatinti alergijos simptomus iš kitų, ne IgE, mechanizmų.
Aplinkos alergijos simptomai
- Nosis užsikimšusi, nuolat jaučiamas spaudimas
- Uždegiminės išskyros gerklės gale (postnazalinis lašėjimas)
- Kosulys
- Tamsūs ratilai po akimis, dar vadinami alerginiais mėlynėmis
- Nuovargis, energijos trūkumas
- Galvos skausmas
- Bėrimas (dilgėlinė)
- Niežulys, vandeninga ir varvanti nosis
- Akys raudonos, niežtinčios, peršti ar ašaroja
- Čiaudulys
- Švokštimas, dusulys ar sunkumas kvėpuojant (gali būti su švilpimu ar šniokštimu)
Net ir sezoninės alergijos kai kuriems žmonėms gali sukelti astmos priepuolius.
Kas dažniausiai sukelia alergijas aplinkoje?
- Žiedadulkės: Tai medžių, žolių ar piktžolių mikroskopinės sporos, kurių daugiausia rytais, ypač šiltomis, vėjuotomis dienomis. Žiedadulkės būna įvairių atspalvių: geltonos, baltos, raudonos, rudos.
- Pelysiai: Tai mikroskopiniai grybai, kurių sporos lengvai pasklinda oru. Pelėsis mėgsta drėgnas patalpas, blogai vėdinamas vietas – rūsius, vonios kambarius, virtuvę, bet taip pat auga ir lauke – pūvančiuose lapuose, šieno, mulčio krūvose. Karštu ir drėgnu oru pelėsių sporų ore ypač daug.
- Gyvūnų pleiskanos ir seilės: Naminių gyvūnų oda, plaukai ar plunksnos išskiria baltymus, kurie kaupiasi ant gyvūno kailio, odos ar per seiles ir gali sukelti alergiją.
- Dulkių erkutės: Tai mikroskopiniai padarai, artimi vorams, kurie gyvena čiužiniuose, patalynėje, užuolaidose, kilimuose, minkštuose balduose. Jos minta žmogaus ir gyvūnų odos dalelėmis, geriausiai dauginasi šiltuose ir drėgnuose namuose. Jų išmatos, kūno dalys bei likučiai gali sukelti alerginę reakciją įkvepiant.
- Švabiai: Šie rudi ar juodi vabzdžiai išskiria baltymus per išmatas, seiles, sudėtų kiaušinėlių kevalus bei žuvusių švabių fragmentus – juos įkvėpus taip pat galima pajusti alergijos simptomus.
Ne visos alergines reakcijas sukelia imuniniai mechanizmai: dūmai (tiek tabako, tiek elektroninių cigarečių ar net kvapnių žvakių), dulkės, rūkomų medžiagų smalkės, į orą sklindančios dalelės su LOJ – visi šie dirgikliai sužadina kvėpavimo takų jautrumą ir gali priminti alergijos požymius.
Kaip nustatomos aplinkos alergijos?
Diagnozuojant alergijas, svarbi specialisto – alergologo – konsultacija. Dažniausiai gydytojas išklausia apie jūsų sveikatos istoriją: ar šeimoje esama alergiškų žmonių, kada ir kokiomis situacijomis pasireiškia jūsų simptomai, ar namuose turite gyvūnų, kaip dažnai valote namus ar naudojate vaistus simptomams malšinti.
Kokie alergijų tyrimai taikomi?
- Odos dūrio mėginiai: Šių tyrimų metu į paciento odą įvedamos minimalios įtariamų alergenų dozės. Testavimas dažniausiai atliekamas prieš tai dezinfekavus rankos dilbį arba nugarą. Specialia adatele įbrėžiama ar svelniai dūriama oda, per kurią patenka alergenų lašai. Jei paciento oda jautri tam tikram alergenui, per kelias minutes toje vietoje ima rastis paraudimas, pakilimas ar dilgėlinė.
- Kraujo tyrimai (IgE): Atliekant šį tyrimą, iš venos paimamas nedidelis kiekis kraujo, vėliau laboratorijoje tiriama, ar kraujyje yra specifinių IgE antikūnų konkretiems alergenams. Tai užtrunka ilgiau – atsakymo gali tekti laukti savaitę ar net ilgiau.
Šios priemonės padeda gana tiksliai nustatyti, kas konkrečiai sukelia simptomus. Tačiau būna atvejų, kai kraujo tyrimai rodo „klaidingai teigiamą“ rezultatą – alergiją nurodo, nors jos nėra.
Kaip lengvinti aplinkos alergijų simptomus?
Kol kas visiškai atsikratyti alergijos neįmanoma, tačiau galima ženkliai sumažinti simptomus. Dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai, kurie malšina alerginę reakciją.
Antihistamininių vaistų grupės
Yra dvi pagrindinės antihistamininių preparatų grupės:
- Pirmoji karta (pvz., difenhidraminas, klemastinas, hidroksizinas): dažniau sukelia mieguistumą, burnos džiūvimą, galvos skausmą, pykinimą ar svaigulį.
- Antroji karta (pvz., feksofenadinas, cetirizinas, loratadinas): turi mažiau šalutinių poveikių, daug rečiau sukelia mieguistumą, kartais pasireiškia odos bėrimas, niežulys, veido patinimas.
Yra duomenų, kad kai kurie antihistamininiai vaistai gali paveikti nuotaiką – padidinti nerimo ar prislėgtumo simptomus, tačiau tokių tyrimų kol kas nedaug.
Šios priemonės pradeda veikti maždaug po pusvalandžio ir efektyviausios pirmosiomis valandomis po vartojimo. Sunkiems atvejams gydytojas gali rekomenduoti kasdien vartoti antihistamininius vaistus, kad simptomai būtų kontroliuojami visą sezoną.
Kaip galima apsisaugoti nuo alergijos simptomų?
Vidutinio ar stipraus alerginio rinito simptomams (pvz., nosies užgulimas, uždegiminės išskyros, spaudimas ar skausmas) profilaktikai dažniausiai rekomenduojami nosies purškalai su veikliosiomis medžiagomis, mažinančiomis uždegimą. Tokius purškalus tenka vartoti reguliariai, kasdien. Tačiau ilgai vartojant gali sudirgti nosies gleivinė ar pradėti kraujuoti. Vyresniems žmonėms būtina pasitarti su gydytoju, nes kai kurie šie vaistai gali padidinti spaudimą akyse.
Lengviems atvejams pakanka kasdien gerti antros kartos antihistamininių tablečių.
Praktiniai patarimai namuose
- Neatidarinėkite langų, naudokite oro kondicionierius. Tai padeda apriboti iš lauko patenkančių alergenų kiekį. Venkite langų ventiliatorių, nes jie gali įtraukti dulkes ir žiedadulkes.
- Naudokite oro filtrą: oro vėdinimo angas galima papildomai filtruoti, rinkitės aukšto efektyvumo filtrus ir juos keiskite reguliariai.
- Sumažinkite oro drėgmę – laikykite patalpų drėgmę mažesnę nei 50 %, nes tada sunkiau dauginasi pelėsis ir dulkių erkutės.
- Venkite drėgnų, pelėsio apraizgytų vietų: rūsių, sandėlių, neišvėdintų sandėliukų. Reguliariai valykite šias vietas.
- Dažnai maudykite ir šukuokite gyvūnus, neįleiskite jų į miegamąjį ir ant baldų.
- Saugokitės dulkių erkučių: naudokite specialius čiužinių ir pagalvių užvalkalus, kas savaitę skalbkite patalynę karštame vandenyje, venkite pūkinių pagalvių ar baldų su audiniu. Geriausi – odiniai ar viniliniai baldai.
- Siurbkite kilimus, grindis, baldus bent du kartus per savaitę, valykite plotus drėgna šluoste. Jei įmanoma, vietoje kilimų rinkitės medines grindis, plyteles ar kitus kietus paviršius.
- Atsisakykite rūkymo patalpose – tabako ar kitų produktų dūmai stiprina kvėpavimo takų jautrumą.
Išvykus į lauką
- Važiuodami automobiliu laikykite langus uždarytus, naudokite kondicionierių, nustatykite oro cirkuliaciją viduje.
- Prieš leisdamiesi laukan pasitikrinkite žiedadulkių kiekį ore, laikykitės namuose vėjuotomis, šiltomis dienomis nuo 5 iki 10 valandos ryto, kai žiedadulkių daugiausia.
- Jei dirbate sode ar pjaunate veją, dėvėkite veido kaukę.
- Po lauko darbų nusiprauskite, persirenkite, išplaukite plaukus, kad pašalintumėte žiedadulkes.
- Drabužius ir patalynę džiovinkite viduje, nes lauke jie gali prisigerti žiedadulkių.
Ką svarbu žinoti ateityje?
Nors visiškai išgydyti alergijos nepavyksta, svarbiausia – nuosekliai vengti alergenų ir naudoti tinkamus vaistus. Tai padeda gyventi visavertį gyvenimą su mažiau diskomforto.
Kreipimasis į gydytoją
Jei alergijos požymiai kartojasi nuolat, stipriai blogina kasdienybę ar nebeužtenka įprastų vaistų, svarbu pasikonsultuoti su specialistu.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip nustatysite, kad mano simptomus sukelia būtent aplinkos alergenai?
- Kokios medžiagos ar dirgikliai man kelia daugiausiai problemų?
- Kokius vaistus patartumėte mano atveju?
- Kaip dažnai ir kiek laiko reikėtų vartoti paskirtus vaistus?
- Ar privalau visada vengti būti lauke?
- Kurių augalų namuose ar sode reikėtų vengti?
- Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ar gripo simptomų?
Kuo skiriasi aplinkos ir maisto alergijos?
Aplinkos alergiją sukelia kasdien mus supančios medžiagos – žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos ir panašiai. Tuo tarpu maisto alergija kyla organizmui reaguojant į maistinių produktų baltymus, tokius kaip pieno, kiaušinių ar riešutų.
