Šiltuoju metų laiku ar tam tikrais metų sezonais akių alerginis junginės uždegimas gali pasireikšti staiga, tačiau kai kuriems žmonėms simptomai užsitęsia visus metus.
Kas yra alerginis konjunktyvitas
Alerginis konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas, atsirandantis, kai akys kontaktiuoja su alergenais, pavyzdžiui, žiedadulkėmis, gyvūnų pleiskanomis ar dulkėmis. Junginė – tai plona plėvelė, dengianti vokus ir akių baltymą, sauganti akis ir palaikanti jų drėgmę.
Nors daugeliui žmonių alergenai nekelia problemų, sergantiems alergijomis imuninė sistema į juos reaguoja kaip į grėsmę, sukeldama uždegimą ir būdingus simptomus. Dažniausiai alerginis konjunktyvitas išsivysto abiejose akyse vienu metu.
Alerginio konjunktyvito tipai
Išskiriami du pagrindiniai šios būklės tipai:
- Sezoninis alerginis konjunktyvitas – vadinamas ir “šienlige”, paprastai pasireiškia pavasarį, vasarą ar rudenį, kai ore gausu žiedadulkių. Dažniausiai simptomai atsiranda staiga ir yra ryškesni alergenų sezono metu.
- Nuolatinis alerginis konjunktyvitas – simptomai gali varginti visus metus. Dažniausios priežastys – dulkių erkutės ar naminių gyvūnų pleiskanos. Tokio konjunktyvito eiga yra ilgesnė ir dažnai pasikartojanti.
Kaip dažnai pasitaiko alerginis konjunktyvitas
Ši akių alergija yra pakankamai paplitusi: įvairiu gyvenimo metu su ja gali susidurti iki 4 iš 10 žmonių.
Alerginio konjunktyvito simptomai
- Stiprus akių niežėjimas ar deginimas
- Patinusios, paburkusios akys
- Akių paraudimas
- Ašarojančios, gleivėtos ar gelsvai baltos išskyros
- Vadinamieji “alerginiai šešėliai” – tamsesni paakiai
- Dažnai pasireiškia sloga, čiaudulys, akių perštėjimas
Alerginio konjunktyvito priežastys
- Žiedadulkės
- Dulkių erkės
- Pelėsio sporos
- Gyvūnų pleiskanos
- Cheminės medžiagos ar kvapiosios medžiagos buityje (muilai, skalbikliai, dezodorantai, losjonai, kvepalai ir pan.)
Ar ši liga užkrečiama?
Skirtingai nei bakterinis ar virusinis konjunktyvitas, alerginis konjunktyvitas neplinta nuo žmogaus žmogui.
Kada gali išsivystyti šis uždegimas?
Alerginis konjunktyvitas galimas bet kuriam asmeniui, tačiau didesnė tikimybė susirgti jei jau turite kitų alergijų ar šeimoje būta alerginių ligų. Taip pat rizika padidėja, jei namuose laikote gyvūnus ar gyvenate ten, kur ore yra daug žiedadulkių.
Alerginio konjunktyvito diagnostika
Gydytojas pirmiausia pasikalbės apie jūsų bendrą sveikatos būklę, patikslins simptomus bei paklaus, ar turite alergijų, ar su akimis pastaruoju metu buvo kontakto su dirginančiomis medžiagomis. Apžiūros metu ieškoma akių paraudimo, išskyrų, patikrins, ar akių vokuose nėra iškilimų.
Jei bus įtariama, kad priežastis – alergija, gali būti pasiūlyta pasikonsultuoti su alergologu. Dažnai papildomai atliekami šie tyrimai:
- Odos dūrio testas: ant odos padedamas mažas kiekis galimo alergeno ir stebima reakcija.
- Kraujo tyrimas: laboratorijoje tiriama, ar jūsų kraujyje susidaro tam tikri antikūnai kontaktavus su alergenais.
Kaip atskirti alerginį, bakterinį ir virusinį konjunktyvitą?
Alerginis konjunktyvitas beveik visada apima abi akis, dažnai vyrauja niežėjimas ir ašarojimas. Bakterinis ar virusinis dažniau paveikia tik vieną akį. Alerginio konjunktyvito simptomai linkę užsitęsti ir kartotis kiekvieną alergijos sezoną, o bakterinis ar virusinis konjunktyvitas paprastai pereina greičiau. Visgi patikimiausia diagnozę nustatyti gydytojui.
Gydymo būdai
Pagrindinė taktika – vengti kontakto su jus veikiančiais alergenais. Taip pat padeda įvairios priemonės, skirtos simptomų lengvinimui – tiek namų sąlygomis, tiek naudojant vaistus be recepto arba gydytojo paskirtus vaistus:
- Akis išplauti švariu vandeniu.
- Kelias minutes palaikyti ant akių šaltą kompresą.
- Dirbtinės ašaros drėkinimui.
- Akių lašai su ketotifenu, bepotastinu, azelastinu ar cetirizinu.
- Vidiniai ar vietiniai antihistamininiai vaistai (pvz.: feksofenadinas, loratadinas, cetirizinas).
Jei simptomų nepavyksta sumažinti įprastomis priemonėmis, gydytojas gali rekomenduoti alergenų imunoterapiją – palaipsniui organizmas supažindinamas su labai menkomis alergenų dozėmis, o tai ilgainiui mažina alergijos jautrumą ir simptomų stiprumą.
Antihistamininiai vaistai dažniausiai pradeda veikti per pusvalandį, akių lašus pajausite po maždaug valandos, o alergijos imunoterapijai prireiks kelių savaičių ar net pusmečio, kol pajusite apčiuopiamą palengvėjimą.
Prevencija
Veiksmingiausias būdas išvengti alerginio konjunktyvito – stengtis nesusidurti su jus veikiančiais alergenais. Kai kuriais atvejais gali prireikti nuolat vartoti antihistamininius ar kitus vaistus pagal gydytojo rekomendaciją.
- Dažnai plaukite rankas.
- Reguliariai valykite kilimus ir minkštuosius baldus – taip sumažinsite dulkių ir žiedadulkių kiekį namuose.
- Naudokite oro filtrus (pvz., HEPA) alergenams šalinti.
- Per alergijos sezoną laikykite uždarytus langus, naudokite kondicionierių.
- Venkite rūkymo bei elektroninių cigarečių patalpose.
Ligos eiga ir prognozė
Jei pavyksta išvengti kontakto su alergenu arba taikoma imunoterapija, simptomai gali nykti ir ilgainiui visai išnykti. Dėl organizmo individualumo požymiai gali užtrukti valandą, kelias dienas, savaites ar net mėnesius – visa tai priklauso nuo alergeno rūšies ir kiek stipriai jūsų imuninė sistema reaguoja.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reikėtų konsultuotis su gydytoju, alergologu ar akių specialistu, jei lizgai trukdo kasdienybei, dažnai kartojasi ir sunku jų išvengti buityje ar darbe.
Ką svarbu aptarti su gydytoju
- Kaip tiksliai bus nustatoma alerginio konjunktyvito diagnozė?
- Kas yra pagrindiniai mano simptomus sukeliantys alergenai?
- Kokius vaistus rekomenduojate mano atveju?
- Ar vaistus reikia vartoti nuolat ar tik atsiradus simptomams?
- Kaip atskirti alerginį konjunktyvitą nuo kitų akių uždegimų?
Kas gali būti supainiojama su alerginiu konjunktyvitu
Gana dažnai alerginis konjunktyvitas painiojamas su bakteriniu ar virusiniu akių uždegimu. Gydytojas remiasi simptomais, paciento amžiumi, išskyrų kiekiu, akių baltymų spalva, ar uždegimas apima vieną ar abi akis, o taip pat dargi kitais požymiais (pavyzdžiui, kartu esančia ausų infekcija), vertindamas, kuri uždegimo forma jus vargina.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
