Kubitalinio tunelio sindromas: priežastys, simptomai, gydymas

Kubitalinio tunelio sindromas – tai būklė, kai suspaudžiamas ar sudirginamas alkūnės vidinėje pusėje einantis alkūninis nervas. Ši problema dar vadinama alkūninio nervo spaudimu. Taip gali nutikti, kai nervas per daug suspaudžiamas ar patiria spaudimą tunelyje, esančiame šalia alkūnės kaulo iškilimo.

Turinys

1.Kubitalinio tunelio sindromo rizikos veiksniai
2.Alkūninis nervas ir kodėl jis toks svarbus
3.Kaip kubitalinio tunelio sindromas skiriasi nuo riešo kanalo sindromo?
4.Kubitalinio tunelio sindromo priežastys
5.Kubitalinio tunelio sindromo simptomai
6.Diagnozavimas
- 6.1Klausimai, kuriuos gali užduoti gydytojas
7.Kubitalinio tunelio sindromo gydymas
8.Pasveikimo trukmė
9.Prevencinės priemonės
10.Kas gali nutikti negydant?
11.Kada rekomenduojama kreiptis į specialistus?
- 11.1Klauskite gydytojo

Kubitalinio tunelio sindromo rizikos veiksniai

Ši būklė dažniau išsivysto, jei alpstate ar stipriai lenkiate alkūnę ilgesnį laiką, pvz., laikydami telefoną ar vairuodami. Taip pat riziką didina buvusios traumos, pvz., alkūnės išnirimai ar lūžiai, sąnario patinimas, kaulo ataugos ar cistos šalia sąnario. Alkūnės artritas taip pat priskiriamas prie didesnės rizikos priežasčių.

Nors šie veiksniai gali padidinti tikimybę susirgti kubitalinio tunelio sindromu, jų turėjimas dar nereiškia, kad ši liga būtinai išsivystys.

Alkūninis nervas ir kodėl jis toks svarbus

Alkūninis nervas yra vienas iš trijų pagrindinių rankos nervų – be jo dar yra vidurinis ir stipininis. Nervas driekiasi nuo kaklo, per alkūnę ir tęsiasi iki rankos, ypač į mažojo piršto pusę. Jis eina siauru tuneliu, vadinamu kubitaliniu tuneliu, po vidiniu alkūnės kaulo iškilimu (medialiniu epikondiliu). Ši vieta ypač pažeidžiama, nes ją dengia tik plonas audinių sluoksnis ir mažai apsauginio riebalinio audinio.

Būtent dėl alkūninio nervo galite valdyti kai kuriuos dilbio raumenis, įskaitant tuos, kurie leidžia tvirtai sugriebti daiktus. Taip pat jaučiate mažąjį pirštą bei dalį bevardžio piršto, o rankos raumenys atlieka smulkius judesius – tai leidžia rašyti kompiuteriu, groti instrumentu ar atlikti kitus veiksmus.

Susiję įrašai

Kai daugelis žmonių sako „atsitrenkė į juokingą kaulą“, iš tiesų jie trumpam suspaudžia alkūninį nervą ir pajaučia tą staigų, dilgčiojantį jausmą.

Kaip kubitalinio tunelio sindromas skiriasi nuo riešo kanalo sindromo?

Kubitalinio tunelio sindromas paveikia mažąjį ir bevardį pirštus, tuo tarpu riešo kanalo sindromas paprastai sukelia simptomus nykštyje, rodomajame ir didžiajame pirštuose.

Kubitalinio tunelio sindromo priežastys

Spaudimas alkūniniam nervui keliose vietose išilgai rankos gali iššaukti šį sindromą, tačiau dažniausiai problema iškyla ties alkūne. Dažnos priežastys:

Minkštųjų audinių sustorėjimas arba papildomo raumens buvimas ties nervu, dėl kurių nervas gali būti spaudžiamas.
Išorinės jėgos ar spaudimas, kaip ilgai atsirėmus ranka į paviršių (pvz., kompiuterio kėdės porankį), todėl dalis rankos ir pirštų gali aptirpsti ar pradėti dilgčioti.
Nervas gali „šokinėti“ per kaulą, kai judinate ranką, ir toks pasikartojantis užsikabinimas sudirgina nervą.
Per ilgas ar dažnas alkūnės lenkimas (pavyzdžiui, miegant susilenkus) gali pertempti alkūninį nervą.

Kubitalinio tunelio sindromo simptomai

Jei kelias savaites jaučiate žemiau išvardytus simptomus ar jie smarkiai išreikšti, reikia kreiptis į gydytoją. Kuo ilgiau nervas išlieka spaudžiamas, tuo didesnė rankos raumenų silpnėjimo ir nykimo rizika, tačiau pradėjus gydymą simptomai paprastai sumažėja arba visai pranyksta.

Tirpimas ar „užmigimas“ mažajame ir dalyje bevardžio piršto, dažniausiai pasireiškiantis lenkiant alkūnę (pavyzdžiui, vairuojant, kalbant telefonu ar miegant)
Pereinantis skausmas vidinėje alkūnės pusėje
Dilgčiojimo ar bėgančių „skruzdėlių” pojūtis pakaitomis su tirpimu rankoje ir pirštuose
Sunku valdyti pirštus, pajutus nutrūkusį jautrumą ar dilgčiojimą

Vidinis alkūnės skausmas, kartu su tirpimu ar dilgčiojimu rankoje ir pirštuose – dažniausias šios ligos pojūtis.

Diagnozavimas

Norint tiksliai nustatyti diagnozę, gydytojas visų pirma aiškinasi simptomų eigą ir jų pobūdį. Po pokalbio gali būti paskirti šie tyrimai:

Kraujo tyrimas, jei yra įtarimų dėl sisteminių ligų, pvz., skydliaukės ar cukrinio diabeto
Raumenų ir nervų veiklos tyrimas (EMG), padedantis išsiaiškinti nervo signalų veiklą ir raumenų būklę
Rentgeno tyrimas, jei gydytojas įtaria kaulų ataugas, artritines pakitimus ar vietas, kuriose kaulas galėtų spausti nervą

Klausimai, kuriuos gali užduoti gydytojas

Kokie simptomai jus vargina ir kiek laiko?
Kokius vaistus vartojate?
Ar jaučiate tirpimą?
Ar atrodo, kad ranka ar pirštai „užmiega“?
Ar pasireiškia dilgčiojimo jausmas?
Kiek intensyvus skausmas?
Ar galite atlikti smulkius judesius, pavyzdžiui, rašyti ar rinkti tekstą?
Ar esate patyrę alkūnės lūžį ar išnirimą anksčiau?

Kubitalinio tunelio sindromo gydymas

Dažniausiai pirmiausia taikomi konservatyvūs, neoperaciniai metodai. Tarp jų:

Minkšta įtvaras arba speciali alkūnės įtvaras naktį, padedanti išvengti pernelyg didelio alkūnės lenkimo
Nervo slankiosios pratimai, kurie skatina nervo judėjimą ir gali mažinti spaudimą bei užkirsti kelią sustingimui – prieš atliekant verta pasitarti su specialistu
Rankos ergoterapija – specialistų mokymas, kaip išvengti nereikalingo spaudimo alkūniniam nervui
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali padėti sumažinti tinimą aplink nervą ir malšinti skausmą

Jei šie metodai neveiksmingi, nervas stipriai spaudžiamas arba jau pradeda silpti raumenys bei nykti jų masė, gali prireikti chirurginės intervencijos. Galimos tokios operacijos:

Kubitalinio tunelio platinimas – perkerpamas tunnelio dangalas, sumažinant spaudimą nervui
Alkūninio nervo perkėlimas į priekį – nervas iš už medialinio epikondilio perkeliamas arčiau odoa, kad nesikabintų už kaulo
Vidinio alkūnės kaulo iškyšulio (epikondilio) dalies šalinimas, kad sumažėtų spaudimas nervui

Dažniausiai po šių operacijų pakanka dienos arba kelių dienų stacionarinio gydymo, ranka kelias savaites būna sugipsuota ar imobilizuota įtvaru. Fizinis rankos atstatymas (kineziterapija) padeda sugrąžinti judesių amplitudę ir stiprumą.

Visgi reikia žinoti, kad chirurgija ne visada užtikrina visišką pasveikimą, tačiau dažnu atveju rezultatai būna palankūs.

Pasveikimo trukmė

Nerviniai audiniai gyja lėčiau nei kitos organizmo dalys, todėl gijimo procesas gali trukti keletą mėnesių. Kartais reikia laiko, kol atsinaujina visi funkcijos pojūčiai.

Prevencinės priemonės

Visiškai išvengti kubitalinio tunelio sindromo gali nepavykti, tačiau galite šiek tiek sumažinti riziką:

Stenkitės nesiremti alkūne į kietą paviršių
Nevilkite spaudimo iš vidinės rankos pusės
Dažnai keičiant padėtį, nepalikite alkūnės sulenktos per ilgai – tai galioja ir darbo metu su kompiuteriu ar miegant
Pakelkite kėdės ranktūrį (jei juo dažnai remiatės), kad alkūnė nepatirtų ilgalaikio spaudimo
Miegokite ištiesinta alkūne

Kas gali nutikti negydant?

Negydant kubitalinio tunelio sindromas gali sukelti rankos raumenų silpnėjimą ir nykimą. Išryškėja raumenų atrofija – delnas tampa liesesnis, pirštai ima sunkiau judėti, ranka netenka jėgos, gali kilti sunkumų atliekant net paprastus veiksmus.

Kada rekomenduojama kreiptis į specialistus?

Jei simptomai ryškūs arba tęsiasi ilgiau nei šešias savaites, būtina kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo daugiau galimybių išvengti nuolatinio raumenų nusilpimo ir skausmo, grąžinti normalias rankos funkcijas.