Menstruacijos vyksta, kai gimdos gleivinė kartu su krauju ir audiniais išsiskiria per makštį. Reguliarus menstruacinis ciklas yra sudėtingas procesas, kurį kontroliuoja smegenų hipotaliamas ir hipofizė. Hipotaliamas reguliuoja hipofizę, kuri savo ruožtu valdo ovuliaciją ir hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, išsiskyrimą iš kiaušidžių. Šie hormonai skatina gimdos gleivinės sustorėjimą, paruošdami ją embriono implantacijai ir nėštumui.

Amenorėja yra menstruacijų nebuvimas, paprastai trunkantis nuo 3 iki 6 mėnesių. Apie 1 iš 4 moterų patiria amenorėją bent kartą savo gyvenime.

Amenorėjos tipai

Pirminė amenorėja atsiranda, kai asmuo sulaukia 15 metų amžiaus be pirmųjų menstruacijų ar po brendimo praėjus bent penkeriems metams, tačiau reguliarios menstruacijos neprasideda. Tai gali būti dėl genetinių veiksnių ar kitų įgytų priežasčių.
Antrinė amenorėja atsiranda, kai asmuo, kuris anksčiau turėjo reguliarias menstruacijas, jų neturi 3–6 mėnesius ar ilgiau. Tai gali būti nėštumo, žindymo, streso ar lėtinių medicininių būklių pasekmė.

Simptomai

Pagrindinis simptomas yra menstruacijų nebuvimas. Tačiau gali pasireikšti ir kiti simptomai, priklausomai nuo priežasties, įskaitant:

Menopauzės simptomai, tokie kaip karščio bangos, padidėjęs kūno plaukų augimas (hirsutizmas) ir makšties sausumas.
Galaktorėja.
Spuogai.
Galvos skausmas.
Regėjimo pokyčiai.

Priežastys

Natūrali amenorėja dėl nėštumo, žindymo ar menopauzės
Vaistai, tokie kaip kontraceptikai, alergijos ir kraujo spaudimo vaistai, antipsichotikai, antidepresantai ir chemoterapija
Gyvenimo būdo veiksniai, kaip perteklinis fizinis krūvis, didelis energijos naudojimas, mažas kūno riebalų kiekis, nepakankamas svoris arba 10% mažesnis nei įprastai svoris, dažnai pastebimi sportininkų ar baleto šokėjų tarpe, ir mitybos sutrikimai, tokie kaip bulimija ar anoreksija, gali sutrikdyti menstruacinį ciklą. Psichologinis stresas gali paveikti hormonų lygį ir menstruacijas.
Hormonų disbalansas dėl sveikatos būklių, tokių kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris nuolat palaiko aukštą hormonų lygį, nenormalios skydliaukės hormonų sekrecijos, tokios kaip hipertiroidizmas ar hipotiroidizmas, sukeliantys menstruacijų nereguliarumus, hipofizės augliai ir priešlaikinė menopauzė.
Reprodukcinių organų struktūrinės problemos
- Intrauterinės sąaugos (Ašermano sindromas) gali išsivystyti po cezario pjūvio, gimdos sąaugų operacijos ar dilatacijos ir kiuretažo.
- Įgimtas reprodukcinių organų, tokių kaip gimda, kaklelis ar makštis, nebuvimas
- Susiaurėjusi arba užblokuota makštis gali trukdyti menstruacijų tekėjimui.

Rizikos veiksniai

Stresas, perteklinis intensyvus fizinis krūvis, per didelis ar per mažas svoris, mitybos disbalansas, mitybos sutrikimai, lėtinės ligos, šeimos ankstyvos menopauzės ar amenorėjos istorija, genetiniai sveikatos būklės, veikiančios moters reprodukcinę sistemą.

Susiję įrašai

Komplikacijos

Amenorėja arba menstruacijų nebuvimas gali sukelti įvairių komplikacijų ir sveikatos rizikų, ypač jei ji užsitęsia ilgą laiką. Štai kelios galimos amenorėjos komplikacijos:

Galite patirti nevaisingumą, jei nereguliariai ovuliuojate.
Esate padidėjusios rizikos patirti persileidimą, jei jūsų amenorėja susijusi su hormonų disbalansu.
Esate rizikinga dėl osteoporozės ir širdies bei kraujagyslių ligų dėl nepakankamo estrogeno lygio.
Galite patirti dubens skausmą, jei amenorėja atsiranda dėl anatominių problemų.
Gali išsivystyti psichologinis stresas dėl menstruacijų nebuvimo.

Diagnozė

Istorijos išsiaiškinimas ir fizinė apžiūra. Gydytojas paklaus apie menstruacinę istoriją ir atliks dubens apžiūrą. Menstruacinės istorijos registravimas gali padėti diagnozėje.
Nėštumo testas
Kraujo tyrimai
Genetiniai tyrimai, norint įvertinti, ar turite pirminį kiaušidžių nepakankamumą, ypač jei esate jaunesnė nei 40 metų.
Vaizdiniai tyrimai, įskaitant dubens ultragarsą kiaušidėms ir gimdai įvertinti bei MRT, norint patikrinti hipotaliamą ir hipofizę.

Gydymas

Natūralios amenorėjos priežastys, kaip nėštumas ar žindymas, gydymo nereikalauja. Tačiau jei amenorėją sukelia kitos problemos, gyvenimo būdo pakeitimai gali būti naudingi. Pradėkite nuo sveikos dietos ir reguliaraus fizinio aktyvumo, pvz., svorių kilnojimo ar raumenų stiprinimo veiklų, ir streso valdymo. Kai kuriems asmenims gali prireikti hormonų terapijos naudojant estrogeną, kalcį ar vitaminą D. Dėl struktūrinių anomalijų gali būti atliekamos operacijos, tokios kaip gimdos sąaugų, hipofizės auglių, makšties pertvaros ar neperforuotos mergystės plėvės šalinimas.

Prevencija

Vartokite subalansuotą mitybą, kurioje būtų visas penkias maisto grupes.
Įsitraukite į reguliarias fizines veiklas.
Užtikrinkite pakankamą ir kokybišką miegą bei atsipalaidavimą.
Efektyviai valdykite stresą.
Numatykite reguliarius vizitus pas ginekologą, kad atliktų dubens tyrimus ir tepinėlio tyrimus.
Registruokite savo menstruacijų ciklus, kad stebėtumėte pradžią ir trukmę bei atpažintumėte bet kokias praleistas menstruacijas.

Pasirengimas gydytojo vizitui

Pasiklauskite šeimos narių, ar kas nors patyrė amenorėją.
Fiksuokite savo simptomus, įskaitant menstruacijų datą ir trukmę, vartojamus vaistus ir papildus, patiriamus emocinius streso veiksnius bei klausimus gydytojui, pavyzdžiui:
- Kokia gali būti amenorėjos priežastis?
- Ar man reikia papildomų tyrimų?
- Kokios yra gydymo galimybės?

Būkite pasirengę atsakyti į dažnus gydytojo klausimus, pavyzdžiui: