Angiosarkoma yra labai retas piktybinis navikas, kuris pradeda formuotis kraujagyslių ar limfagyslių vidiniame sluoksnyje. Kadangi šios kraujagyslės išsidėsčiusios visame kūne, angiosarkoma gali išsivystyti beveik bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai ši liga pažeidžia galvos, kaklo ar krūties odą (tai vadinama odos – arba kutanine – angiosarkoma). Retesniais atvejais navikas gali susiformuoti širdyje, kepenyse ar blužnyje.
Kaip dažnai pasitaiko angiosarkoma?
Angiosarkoma priklauso minkštųjų audinių sarkomų grupei, kurios pačios savaime yra labai nedažnos. Kasmet diagnozuojama maždaug tik vienam iš milijono žmonių. Dažniausiai navikas randamas odoje, ypač galvos srityje ir ant skalpo.
Angiosarkomos simptomai
Ligos požymiai stipriai priklauso nuo to, kuri kūno dalis yra paveikta. Angiosarkoma odoje, ypač ant galvos, veido, kaklo ar krūties, dažniausiai pasireiškia:
- Mažais, rausvais ar melsvais guzeliais, kurie ilgainiui plečiasi, auga ir lengvai pradeda kraujuoti.
- Odos plotu, kuris atrodo tarsi pamėlynavęs arba panašus į išplitusį bėrimą ar kraujosruvą; kartais oda toje vietoje pakyla.
- Negyjančia ar didėjančia opa.
Jei angiosarkoma pažeidžia vidinį organą, pvz., kepenis ar širdį, simptomai gali nepasireikšti tol, kol auglys neužauga didesnis ar nepradeda spausti aplinkinių audinių. Tokiu atveju gali pasireikšti:
- Lėtinis nuovargis ar bendras silpnumas.
- Skausmas netoli naviko vietos.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas.
- Dusulys (dažnas širdies angiosarkomos simptomas).
- Gelta ar nuolatinis skausmas viršutinėje kairėje pilvo dalyje (galimi kepenų angiosarkomos požymiai).
Skausmingumas ir angiosarkoma
Angiosarkoma gali sukelti skausmą, tačiau dažnai skausmas atsiranda tik tuomet, kai auglys išplitęs arba paveikia didesnius audinius, pavyzdžiui, kepenyse ar blužnyje. Pradinėse stadijose odos angiosarkoma gali net nesukelti skausmo – ji gali atrodyti kaip įtartina kraujosruva, kuri ilgainiui plečiasi.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos ištakos – ląstelės, išklojančios kraujagyslių ar limfagyslių vidų, pakinta ir ima nekontroliuojamai dalytis. Tokios piktybinės ląstelės nustoja žūti natūraliu būdu ir nuolat dalijasi, sudarydamos navikus, kurie vėliau gali išplisti į kitas kūno vietas.
Tyrėjai nustatė keletą veiksnių, didinančių ligos riziką:
- Amžius ir lytis: dažniau suserga vyresni nei 60 metų vyrai.
- Ankstesnė spindulinė terapija: angiosarkoma gali atsirasti praėjus 8–10 metų po gydymo kitai vėžio formai, ypač po krūties vėžio gydymo.
- Kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis (ypač polivinilchloridu, arsenu ar torio dioksidu), ypač darbe. Navikas gali atsirasti praėjus net 10–40 metų po poveikio.
- Lėtinis limfedema (Stewart-Treves sindromas): apie 5 % angiosarkomų siejama su ilgalaikiu limfos sąstoviu, dažniausiai po krūtų operacijų.
- Paveldimos genetinės ligos – kai kuriais atvejais angiosarkoma išsivysto sergant retomis genetinėmis ligomis, tokiomis kaip dvišalė retinoblastoma, Maffucci, neurofibromatozė, Klippel-Trenaunay sindromas.
Angiosarkomos diagnozavimas
Pirmiausia gydytojas apžiūri pacientą, aptaria simptomus, surenka ligos ir šeimos anamnezę. Atsižvelgdamas į rizikos veiksnius, gydytojas jei reikia paskiria vaizdinius tyrimus – dažniausiai kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ar pozitronų emisijos tomografiją (PET), kad įvertintų, kiek išplitęs auglys ir kur jis yra. Jei įtariama angiosarkoma krūtyje, gali būti atlikta mamografija ar echoskopija, o esant širdies navikui – transesofaginė echoskopija.
Galutinė diagnozė nustatoma paėmus biopsiją, t.y. paimant mažą audinio mėginį iš naviko ir ištyrus jį laboratorijoje, dažnai taikant imunohistocheminius metodus, kurie leidžia patikslinti diagnozę.
Naviko išplitimo stadijos
Kiekvienas navikas priskiriamas tam tikrai stadijai, pagal kurią vertinamas jo išplitimas. Angiosarkomos stadijos nuo I iki IV: pirmoji stadija reiškia, kad navikas dar nepersimetė į kitas sritis, ketvirtoji – kad išplitęs į nutolusius organus (tokius kaip plaučiai). Kadangi liga agresyvi, dažnu atveju diagnozės metu ji jau būna išplitusi kitur.
Žinant naviko stadiją, galima tiksliau parinkti gydymo strategiją ir įvertinti prognozę.
Gydymo galimybės
Pagrindinis gydymo būdas – naviko pašalinimo operacija. Papildomai gali būti skiriama spindulinė terapija arba chemoterapija tiek prieš operaciją, tiek po jos – siekiant sumažinti naviką arba sunaikinti likusias piktybines ląsteles.
Pastaruoju metu vis dažniau taikomi nauji gydymo metodai, pavyzdžiui, taikinių terapija ir imunoterapija. Kai kuriais atvejais galima dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir išbandyti inovatyvius vaistinius preparatus.
Ar galima išvengti angiosarkomos?
Ne visų šios ligos priežasčių išvengti įmanoma – juk negalime pakeisti paveldimumo ar būtinybės taikyti radioterapiją dėl kito vėžio. Tačiau galima mažinti riziką vengiant kontakto su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir saugant sveikatą darbe.
Ligos eiga ir prognozė
Angiosarkoma dažnai plinta labai greitai, nes kilusi iš kraujagyslių ląstelių. Kai liga išplinta, ją gydyti tampa labai sudėtinga. Net ir pašalinus naviką ar sumenkinus jį taikant gydymą, liga neretai atsinaujina.
Pastaruoju metu gydytojai vis dažniau taiko naujus metodus, tačiau bendra penkerių metų tikimybė išgyventi išlieka nedidelė – tik maždaug trečdalis ligonių gyvi praėjus penkeriems metams po diagnozės.
Savijautos gerinimas sergant angiosarkoma
Kai diagnozuojama greitai progresuojanti liga, svarbu neskubėti ir skirti laiko sau. Pasitarkite su specialistais apie žingsnius, kurie gali padėti palaikyti jėgas ir pagerinti gyvenimo kokybę:
- Stenkitės mažinti stresą. Natūralu jaustis sunerimusiam, tačiau gali padėti gilus kvėpavimas, meditacija, atsipalaidavimo technikos.
- Ilsėkitės tiek, kiek reikia. Po gydymo galite jausti nuovargį – duokite sau laiko atsigauti.
- Rinkitės visavertį maistą. Chemoterapija ar kitos terapijos gali paveikti apetitą, bet stenkitės neatsisakyti valgio. Jei sunku – pasitarkite su dietologu.
- Ieškokite bendraminčių. Retos ligos diagnozė dažnai iššaukia vienišumo jausmą, todėl pasikalbėkite su gydytoju apie palaikymo grupes ar specialius bendruomenės renginius.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėję odos pokyčius – guzus ar negyjančias žaizdas ant galvos, veido, kaklo, ypač jei buvo taikyta spindulinė terapija, visada pasitarkite su gydytoju. Taip pat kreipkitės, jei atsiranda naujų kraujosruvų vietose, kuriose buvo gydymas.
Jei jau gydotės ir pastebite, kad simptomai stiprėja – pavyzdžiui, staiga pajutote didesnį skausmą, sunkiau kvėpuojate ar pasireiškia neįprastos reakcijos į vaistus, būtinai informuokite gydytoją.
Kada būtina skubi pagalba?
Neretai onkologinis gydymas sumažina imunitetą, todėl iškyla infekcijų arba komplikacijų rizika po operacijų. Nedelskite ir kreipkitės skubiai šiais atvejais:
- Jums pakilo aukšta temperatūra – daugiau nei 38,3 °C (100,4 °F).
- Jaučiate stiprų skausmą, kurio nepadeda malšinti paskirti vaistai.
- Dažnai vemiate ar prasidėjo ilgalaikis viduriavimas.
Klausimai gydytojui dėl angiosarkomos
- Kokios stadijos mano navikas?
- Kokių gydymo variantų siūlote mano atveju?
- Kuo gali pasireikšti gydymo poveikis ir šalutinės reakcijos?
- Ar yra tikimybė, kad liga atsinaujins?
- Ar vertėtų dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Kaip atrodytų mano ilgalaikė prognozė?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
