Anizmusas yra žinomas kaip dyssinerginė tuštinimosi disfunkcija – tai žarnyno veiklos sutrikimas, kai tampa sunku išsituštinti. Dažniausiai tai lemia užsitęsusią vidurių užkietėjimą. Anizmusas susijęs su dubens dugno raumenimis, kurie, be kita ko, padeda kontroliuoti tuštinimąsi. Kai šių raumenų ir juos veikiančių nervų darbas sutrinka, išmatos ima kietėti, tampa sunkiai pašalinamos ir susikaupia žarnyne.
Kaip pasireiškia anizmusas?
Esant anizmusui, dažniausiai tuštinimąsi kontroliuojantys raumenys nesugeba tinkamai atsipalaiduoti, kai bandote išsituštinti. Kartais šie raumenys ne tik nesusilpnėja, bet ir dar labiau įsitempia, kas vadinama paradoksaliu susitraukimu. Daliai žmonių kyla ir sunkumų su koordinacija – jie tiesiog negali sukurti pakankamos jėgos stumti išmatas lauk. Apie pusė pacientų turi ir sumažėjusį gebėjimą jausti norą tuštintis ar pačias išmatas tiesiojoje žarnoje.
Kiek žmonių susiduria su šia problema?
Dyssinerginė tuštinimosi disfunkcija sudaro apie 15–25% visų lėtinio vidurių užkietėjimo atvejų. Pats lėtinis vidurių užkietėjimas kamuoja 10–20% žmonių visame pasaulyje. Ši problema dvigubai dažnesnė tarp moterų nei vyrų ir dažniau pasitaiko vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims.
Kas dažniausiai serga anizsumu?
Apie trečdalis žmonių šį sutrikimą įgauna dar vaikystėje, dar trečdalis susiduria po gimdymo ar traumos, o likusieji apie 40% – be aiškios priežasties. Dažnai anizmusas išsivysto kaip reakcija (sąmoninga ar nesąmoninga) į stresą, traumas arba netgi jau esamą užkietėjimą ir nuolatinį stanginimąsi.
Anizmusą lemiantys veiksniai
Nors tiesioginės priežastys nėra žinomos, dažnai jis pasireiškia kartu su kitomis būklėmis:
- Rektalinės opos
- Dirgliosios žarnos sindromas su vidurių užkietėjimu (IBS-C)
- Lėtas žarnyno turinio slinkimas
- Ilgalaikis vaikystės vidurių užkietėjimas
- Sumažėjęs jautrumas tiesiojoje žarnoje
- Psichologiniai sutrikimai
- Opioidų vartojimas
Anizmusui būdingi simptomai
- Retesnis nei trys tuštinimaisi per savaitę
- Didelis pastangų poreikis tuštinantis
- Jausmas, kad išmatos nepilnai pasišalina
- Kietos, skausmingos išmatos
- Reikia padėti sau pirštais, kad pašalintumėte išmatas
- Pūstas pilvas, pilvo skausmai
- Skausmas apie išangę
Nors kalbėti apie šiuos simptomus kai kuriems gali būti nejauku, jie leidžia gydytojui tiksliau nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą.
Kaip nustatomas anizmusas?
Prieš nustatant dyssinerginę tuštinimosi disfunkciją, gydytojas paprastai atmeta kitas galimas priežastis – tiriamos žarnyno, išangės ir tiesiosios žarnos būklės. Pradžioje gali būti atliekamas tiesiosios žarnos palpacinis tyrimas pirštu su pirštine ir lubrikantu, vėliau naudojama rektoskopija – apžiūra šviesos šaltiniu.
Jei pirminiai tyrimai rezultatų neduoda, taikoma daugiau specializuotų testų.
Anorektinė manometrija
Šio tyrimo metu į tiesiąją žarną įkišamas plonas vamzdelis su balionėliu gale. Balionėlis pripučiamas ir stebima, kaip reaguoja raumenys. Gydytojas gali matuoti, ar gebate generuoti užtektiną stūmimo jėgą, ar sfinkterio raumenys pakankamai atsipalaiduoja, ar kartais net įsitempia, ir vertina tiesiosios žarnos jautrumą.
Balionėlio išstūmimo testas
Testo esmė – į tiesiąją žarną įdedamas pripučiamas balionėlis, kuris turi būti išstumtas sėdint. Jei praeina daugiau nei minutė juo išstumti, įtariama dubens dugno disfunkcija.
Defekografija
Naudojant rentgeną ar MRT, stebima, kaip jūsų organizmas veikia bandant pasišalinti – į išangę įvedama medicininė pasta, imituojanti išmatas, ir, jums bandant ją išstumti, užfiksuojami vaizdai, pagal kuriuos įvertinami dubens dugno raumenų veiklos ir kiti galimi vidiniai pokyčiai.
Sitz markerių testas
Šios procedūros metu praryjamas preparatas su smulkiais žymekliais, kurie matomi rentgene. Po penkių dienų atliekama rentgeno nuotrauka. Jei žymekliai vis dar yra storojoje žarnoje, tai rodo lėtą išmatų judėjimą per žarnyną.
Gydymo galimybės
Tarp visų iki šiol taikytų gydymų, efektyviausia laikoma biologinio grįžtamojo ryšio terapija (biofeedback), kurios sėkmė siekia iki 80%. Dažnai ji tampa pagrindiniu gydymo metodu, tačiau gydytojas, esant poreikiui, gali rekomenduoti ir papildomų priemonių.
Biologinio grįžtamojo ryšio terapija
Tai fizioterapijos metodas, kai pacientas kartu su specialistu mokosi valdyti sfinkterio raumenis ir juos atpalaiduoti ar aktyvinti, siekiant efektyvaus išsituštinimo. Prie odos pritvirtinami neskausmingi elektrodai registruoja raumenų įtampą, o rezultatai matomi ekrane – tai padeda išmokti tinkamai reaguoti tuštinimosi metu. Sesijų metu pasirenkamos ir treniruojamos efektyviausios strategijos. Tokių mokymų metu galima išlavinti tiek stūmimo jėgą, tiek raumenų atsipalaidavimą.
Jei sumažėjęs tiesiosios žarnos jautrumas prisideda prie problemų, ši terapija padeda greičiau pajusti poreikį ištuštinti žarnyną.
Kasdieniai įpročiai
- Stengtis nevartoti užkietėjimą sukeliančių vaistų
- Vartoti pakankamai skysčių
- Rinktis maistą su daugiau skaidulų
- Po kiekvieno valgio trumpai pasivaikščioti
- Neatidėlioti poreikio eiti į tualetą
- Stengtis laikytis pastovaus tuštinimosi režimo ir eiti į tualetą tuo pačiu metu kiekvieną dieną
Vidurius laisvinantys vaistai
Jei kitos priemonės neveiksmingos, gydytojas gali paskirti vaistų nuo užkietėjimo. Nors šie preparatai nėra specialiai tirti dyssinerginei tuštinimosi disfunkcijai, jie padeda išvengti per daug sukietėjusių išmatų.
Botulino toksino injekcijos
Kai kuriais atvejais, kaip eksperimentinis gydymo būdas, taikomos botulino toksino injekcijos, kurie raumenis atpalaiduoja. Deja, šis metodas veiksmingas tik maždaug pusei pacientų, ypač jei šios būklės priežastis – ne vien raumenų įtampa; pastebėta, kad vaikams ši priemonė dažnai veiksmingesnė.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Prieinant biologinio grįžtamojo ryšio terapiją dažniausiai pasiekiama puikių rezultatų, tačiau kai kur vis dar stokojama pakankamo šios procedūros prieinamumo. Kuriami namuose naudojami prietaisai, kurie ateityje galės sudaryti daugiau galimybių. Papildomos priemonės, kaip vaistai ar gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat gali padėti palengvinti kasdienius simptomus.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
