Anozognozija – tai būsena, kai žmogus nebepastebi savo sveikatos sutrikimų ar ligos, net jei jie akivaizdūs aplinkiniams. Dažnai ši būklė apibūdinama kaip „savarankiškumo stokos neigimas“ arba „įžvalgos trūkumas“. Ji priskiriama prie agnozijų grupės, kai dėl smegenų veiklos apribojimų žmogaus protas negali tinkamai suvokti ar interpretuoti pojūčių signalų.
Kam būdinga anozoagnozija?
Ši būklė pasireiškia asmenims, turintiems kitų sveikatos sutrikimų, ypač psichikos ar neurologinių ligų. Dažniausiai ji nustatoma sergantiems:
- Dementija
- Alzheimerio liga
- Bipoliniu sutrikimu
- Šizofrenija
Taip pat galima anozoagnoziją sutikti po insulto, ypač jei žmogus patyrė vienpusį paralyžių.
Kaip dažnai pasireiškia ši būklė?
Anozognozija labai būdinga kai kurioms psichikos ligoms. Manoma, kad tarp šizofrenija sergančių pacientų ji nustatoma 50-98% atvejų, o tarp Alzheimerio ligos atvejų – daugiau nei 80% sergančiųjų. Tarp bipolinio sutrikimo turinčių asmenų ji pasireiškia maždaug 40% atvejų, o po insulto su vienpuse negalia – 10-18% pacientų.
Kaip anozoagnozija paveikia organizmą?
Smegenys nuolat kuria „savęs vaizdą“, kuris padeda suvokti savo kūną bei būklę. Įvykus pokyčiams – pavyzdžiui, patyrus traumą ar susirgus – savęs vaizdas turėtų atsinaujinti. Tačiau esant anozoagnozijai, smegenų sritys, atsakingos už šį procesą, būna pažeistos, todėl žmogus nesuvokia savo sutrikimų.
Skirtingai nei paprastas neigimas, kai žmogus sąmoningai nenori priimti nemalonios tikrovės, sergantysis anozoagnozija iš tikrųjų nesugeba atpažinti problemos – jis jos tiesiog nemato, net jei akivaizdžiai negali naudotis viena kūno puse.
Dėl šios priežasties dažnai nesusivokiama, kad reikia gydytis arba laikomasi nuostatos, jog gydymo išvis nereikia. Sunkiais atvejais aktyviai atsisakoma gydymo ar net jo vengiama.
Anozoagnozijos simptomai
Esant anozoagnozijai žmogus tiesiog nesuvokia, kad turi sveikatos problemą. Tai dažnai išryškėja tiek elgesyje, tiek kalboje. Kartais žmonės bando pateisinti savo simptomus arba juos paslėpti, tačiau neretai pastebima, kad asmuo atpažįsta vienus simptomus, bet ignoruoja kitus.
- Nesupratimas, kad serga ar turi sveikatos sutrikimų
- Nesugeba atpažinti, jog patiriami simptomai yra ligos požymis
- Nepajėgia susieti simptomų su esama liga
- Nenori pripažinti ligos rimtumo ar poreikio gydymui
Gana dažnai žmogus gali išgalvoti prisiminimų ar paaiškinimų norėdamas „užpildyti spragas“ suvokime ar atmintyje.
Vienpusiai pojūčių ir judesio sutrikimai
Vienas iš istorinių anozoagnozijos pavyzdžių aprašytas jau 1914 m., kai terminas buvo pirmą kartą pavartotas norint apibūdinti pacientą, kuris nesuvokė savo kairės pusės paralyžiaus. Dažniau ši būklė paveikia kairiąją kūno pusę, bet gali būti ir dešinėje. Svarbiausios apraiškos:
- Hemiplegija – vienos pusės kūno paralyžius. Žmogus nebemoka pajudinti kūno dalies, tačiau mano, kad viskas tvarkoje.
- Hemisensorinis deficitas – jutimų (regos, klausos, lietimo) praradimas vienoje pusėje.
Anton’o sindromas (regėjimo anozoagnozija)
Anton’o sindromu vadinama reta anozoagnozijos forma, kuri susijusi su regėjimu:
- Aklumo nepripažinimas – visiškas nesuvokimas, kad esama aklumo. Dažniausiai būna abipusis, nors pasitaiko išimčių, pavyzdžiui, kai žmogus mato tik siaurą regėjimo lauką („vamzdinis matymas“).
- Regėjimo neigimas – žmogus tvirtina esąs aklas, nors objektyviai vis dar mato (labai reta).
Anozoagnozijos priežastys
Ši būklė gali išsivystyti dėl įvairių veiksnių, kurie apima dvi pagrindines grupes:
- Smegenų pažeidimai
- Degeneracinės ligos
Smegenų pažeidimai
Smegenys, kaip ir bet kuris kitas organas, gali būti sužalotos dėl įvairių priežasčių. Smegenų pažeidimai (pažeidimo židiniai ar dėsningos sritys) galimi dėl:
- Aneurizmos
- Smegenų auglių (piktybinių ar gerybinių)
- Trauminių galvos sužalojimų, pavyzdžiui, smegenų sutrenkimų
- Hipoksijos (deguonies trūkumo smegenyse)
- Infekcijų, tokių kaip encefalitas
- Epilepsijos ar kitų traukulių
- Miego apnėjos
- Insulto
- Cheminių medžiagų, pvz., apsinuodijimo anglies monoksidu
Degeneraciniai sutrikimai
Įvairios progresuojančios smegenų ligos gali sutrikdyti smegenų jungtis ir taip paveikti gebėjimą keisti savęs suvokimą. Tai galimos:
- Alzheimerio liga
- Bipolinis sutrikimas
- Dementija
- Huntingtono liga
- Šizofrenija
Ar anozoagnozija užkrečiama?
Anozoagnozija nėra užkrečiama liga.
Diagnozavimas ir tyrimai
Anozoagnoziją diagnozuoti nėra paprasta – dažniausiai ji pastebima tik tada, jei jau žinomas pirminis sutrikimas ir gydytojas pastebi, kad žmogus jo nepripažįsta. Dažnai pirmiausia diagnozuojama pagrindinė liga ar būklė, sukelianti požymius, o tik tada nustatoma ir anozoagnozija, jei pacientas jos nepripažįsta.
Dažnai sergantys šia būkle racionaliai pateisina ar net slepia simptomus, nes jų smegenys užpildo nesuvokiamus dalykus išgalvotomis paaiškinimais. Diagnozei nustatyti paprastai reikalingas kelių būdų derinys:
- Fizinis bei neurologinis ištyrimas
- Išsamus pokalbis apie sveikatos istoriją ir gyvenimo aplinkybes
- Gydytojo paskirti vaizdiniai tyrimai
Galimi tyrimai:
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Elektroencefalograma (EEG)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Gydymas ir valdymas
Anozoagnozijos gydymas sudėtingas, pilnai išgydyti ją nėra įmanoma. Jei ji atsirado dėl traumos ar kitaip pažeistų smegenų, kartais savijauta gali pagerėti gydant pirminį pažeidimą, tačiau dažnam lieka ilgalaikių arba nuolatinių simptomų.
Jei šią būklę lemia progresuojančios ligos, gydant visiško pagerėjimo tikėtis neverta. Tačiau įvairūs terapijos būdai ir specialios programos gali padėti žmogui išmokti gyventi su esamais sunkumais.
Nėra vaistų ar priemonių, kurie tiesiogiai išgydytų anozoagnoziją. Gydymo esmė – padėti žmogui išsiugdyti įpročius, padedančius kompensuoti savęs nesuvokimą, nors tai neišgydo pačios būklės.
Kokios galimos komplikacijos?
Anozoagnozijos komplikacijos priklauso nuo ligos ar sutrikimo, kurio žmogus nepripažįsta. Dėl to pacientas gali vėluoti gydytis ar jo visai atsisakyti, kas dažnai pablogina bendrą būklę.
Kadangi komplikacijų pobūdis gali labai skirtis, medicinos profesionalas galėtų tiksliai išaiškinti jų pobūdį, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją.
Ką galiu padaryti pats?
Šios būklės nei diagnozuoti, nei gydyti savarankiškai nereikėtų. Anozoagnozija labai dažnai pasireiškia kartu su sunkiais susirgimais, kuriems reikalinga specialistų pagalba.
Prevencija
Anozoagnozija dažniausiai atsiranda netikėtai ir jos išvengti beveik neįmanoma, kadangi ji susijusi su kitomis ligomis, pavyzdžiui, insultu ar psichikos sutrikimais. Nors pačios pagrindinės ligos kartais gali būti išvengiamos, net ir jas turint ne visada vystosi anozoagnozija.
Vis dėlto verta rūpintis smegenų sveikata:
- Valgykite subalansuotą maistą ir išlaikykite tinkamą kūno svorį – sveika širdis ir kraujotaka sumažina insulto bei kitų smegenų pažeidimų riziką, dažnai siejamą su anozoagnozija.
- Laiku gydykite infekcijas – akių ar ausų uždegimai, kurie išplinta į smegenis, gali sukelti rimtus pažeidimus.
- Naudokite apsaugos priemones – šalmai ir kita apsauga ypač svarbi darbe ir laisvalaikiu, nes galvos traumos dažnai lemia ilgalaikių pasekmių.
- Stropiai rūpinkitės lėtinėmis ligomis, ypač tais sutrikimais, kurie didina anozoagnozijos riziką (pvz., šizofrenija).
Prognozė ir gyvenimo perspektyvos
Ši būklė apsunkina savalaikį sveikatos problemų atpažinimą. Pavyzdžiui, žmogus su paralyžiu nevertina pavojaus, todėl dažniau patiria griuvimus.
Kai anozoagnozija atsiranda po smegenų traumos, kartais laikui bėgant ji gali išnykti arba sumažėti – visgi, jei ji susijusi su progresuojančiomis ar psichikos ligomis, išlieka visą gyvenimą.
Pati anozoagnozija nėra mirtina, tačiau padidina rimtų komplikacijų riziką, nes sergantysis dažnai nesutinka gydytis ar vengia prižiūrėti sveikatą.
Kasdienis gyvenimas su anozoagnozija
Jei susidūrėte su šia būkle, labai svarbu pasitikėti specialistų rekomendacijomis: laikykitės gydymo plano, neignoruokite paskirtų vaistų, kreipkitės į gydytoją pastebėję pokyčius.
Vizitų pas gydytojus grafikas – labai svarbus, kad būtų stebima būklė ir laiku pritaikytas gydymas.
Kiekviena situacija yra individuali, tad dėl savo būklės, galimų simptomų ar neatidėliotinos pagalbos poreikio svarbiausia tartis su savo gydytoju.
