Antacidiniai vaistai dažniausiai vartojami siekiant sumažinti per didelio skrandžio rūgštingumo sukeltus simptomus – dažniausiai tai rėmuo, skausmas ar diskomfortas virškinimo trakte, virškinimo sutrikimai. Šie vaistai neutralizuoja skrandžio rūgštį ir taip palengvina nemalonius pojūčius.
Kada vartojami antacidai
Antacidų sudėtis gali skirtis, tad prieš pasirinkdami konkretų produktą svarbu perskaityti jo sudėtį net jei jau esate vartoję tokį pat vaistą anksčiau – gamintojai gali keisti veikliąsias ar pagalbines medžiagas. Panašiai pavadinti produktai ne visuomet tinka tiems patiems simptomams, todėl naudokite tik aiškiai jums tinkantį vaistą.
Kaip vartoti antacidinius vaistus
- Šiuos preparatus reikia vartoti taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje: tabletes gerai sukramtykite, o skystus preparatus supurtykite prieš dozę.
- Nerekomenduojama viršyti didžiausios nurodytos dienos dozės.
- Jei kiltų abejonių dėl vartojimo, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
- Didelės antacidų dozės negalima vartoti ilgiau nei dvi savaites, išskyrus atvejus, kai tokį vartojimą paskyrė gydytojas.
- Kreipkitės į medikus, jei simptomai išlieka ar stiprėja, jei įtariate rimtą sveikatos sutrikimą.
Galimi šalutiniai poveikiai
Gydantis antacidais kartais gali pasireikšti vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar dažnesnis raugėjimas. Jeigu šie simptomai ilgai nepraeina ar tampa stipresni, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Dauguma žmonių nepatiria rimtų nepageidaujamų poveikių, tačiau kai kuriems gali pasireikšti tokie simptomai kaip apetito praradimas, pykinimas ar vėmimas, neaiškus svorio kritimas, kaulų ar raumenų skausmai, stiprus galvos skausmas, dažnesnis troškulys, padidėjęs nuovargis, pokyčiai šlapinantis.
Labai retai gali pasireikšti sunki alerginė reakcija: bėrimas, niežulys ar tinimas (ypač veido, liežuvio, gerklės srityje), stiprus galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas. Pajutus tokius simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Ši informacija neatspindi visų galimų šalutinių reakcijų. Pastebėjus kitokius neįprastus ar stiprius pojūčius, patartina aptarti situaciją su gydytoju ar vaistininku.
Atsargumo priemonės
- Prieš pradėdami vartoti kalcio karbonato turinčius preparatus, pasakykite gydytojui ar vaistininkui apie galimas alergijas. Kai kurie antacidai gali kaip pagalbą turėti pieno produktų ar kitų komponentų, galinčių sukelti alerginę reakciją.
- Ligoniai, kuriems yra padidėjusi kalcio koncentracija kraujyje, skrandžio ar žarnyno užsikimšimas, inkstų ligos (įskaitant inkstų akmenis), turi atsargiai vartoti šiuos vaistus ir prieš tai aptarti situaciją su gydytoju.
- Dalis antacidų gali turėti aspartamo. Žmonėms, sergantiems fenilketonurija ar turintiems padidėjusį jautrumą fenilalaninui, svarbu tai žinoti ir pasitarti prieš vartojant šiuos produktus.
- Jeigu esate nėščia, gydymo poreikį įvertinkite kartu su gydytoju.
- Kai kurios medžiagos iš antacidų patenka į motinos pieną. Todėl žindant rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.
Vaistų sąveika
Prieš pradedant ar nutraukiant kitus vaistus ar papildus, reikėtų pasitarti su gydytoju, nes antacidai gali paveikti kai kurių vaistų įsisavinimą ar jų poveikį organizmui. Visada informuokite gydytoją ar vaistininką apie visus vartojamus receptinius, nereceptinius vaistus ir papildus. Svarbu sudaryti pilną sąrašą visų preparatų, kad būtų galima išvengti galimų nepageidaujamų sąveikų.
- Tarp vaistų, kurie gali sąveikauti su kalcio karbonatu, yra digoksinas, fosforo papildai, kai kurie antibiotikai (tetraciklinai, doksiciklinas, minociklinas, ciprofloksacinas, levofloksacinas ir kt.), bisfosfonatai (alendronatas), geležies, estramustino preparatai, levotiroksinas, kai kurie vėžio gydymo vaistai ar papildai stroncijui ir fosforui.
- Vartojant antacidinius vaistus kartu su kitais vaistais, dažnai reikia daryti pertraukas tarp dozių – gydytojas ar vaistininkas patars, kiek laiko turi praeiti tarp vartojamų vaistų.
- Visuomet atidžiai tikrinkite visų vartojamų preparatų sudėtį, ypač jei tai – papildai ar vitaminai.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
