Antitrombino trūkumas – tai reta kraujo krešėjimo sutrikimas, dėl kurio padidėja nenormalių kraujo krešulių rizika. Ši būklė dažniausiai pasireiškia giliųjų venų tromboze ir plaučių embolija, kai kraujo krešuliai užkemša plaučių kraujagysles. Dėl antitrombino trūkumo organizmo gebėjimas natūraliai stabdyti krešėjimo procesą yra smarkiai sumažėjęs, tad krešuliai gali formuotis lengviau ir pavojingesnėmis vietomis.
Kas yra antitrombino trūkumas
Antitrombinas – baltymas kraujyje, kuris padeda suvaldyti krešėjimo procesą. Jeigu šio baltymo trūksta arba jis neveikia tinkamai, kraujo krešuliai susidaro nekontroliuojamai. Įsivaizduokite, kad pilate vandenį į vonią ir niekas tuo metu nestebi, kada reikia ją užsukti – taip ir kraujo krešėjimas be antitrombino kontrolės gali užsitęsti per ilgai.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga
Antitrombino trūkumas nustatomas vienam žmogui iš 2 000–3 000 gyventojų, tad tai laikoma itin reta būkle.
Simptomai ir priežastys
Antitrombino trūkumo simptomai
Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia iki 40 metų amžiaus, tačiau simptomų stiprumas ir pobūdis gali skirtis. Dažniausiai pasitaiko:
- Giliųjų venų trombozė (kraujo krešulys giliosiose kūno venose)
- Plaučių embolija (krešulio pernešimas į plaučius)
Rečiau krešuliai gali atsirasti ir kituose organuose, pavyzdžiui, smegenų ar pilvo srities venose.
Antitrombino trūkumo priežastys
Ligos priežastis susijusi su genetine SERPINC1 geno mutacija, kuri paveldima iš vieno tėvų. Vaikas, kuriam perduodama ši mutacija, nebūtinai susidurs su kraujo krešuliais, tačiau rizika išlieka. Kiekvienam gimusiam vaikui tikimybė paveldėti šį pokytį yra 50 proc., nepriklausomai nuo lyties. Jei trūkumą paveldi iš abiejų tėvų, toks kūdikis paprastai neišgyvena.
Diagnozė ir tyrimai
Norint nustatyti antitrombino trūkumą, gydytojai vertina jūsų sveikatos istoriją, atlieka apžiūrą bei specialų kraujo tyrimą, kuriuo tiksliai matuojamas antitrombino kiekis kraujyje.
Gydymo galimybės
Jeigu susiduriate su kraujo krešuliu, dažnai skiriami kraujo skiedikliai, tokie kaip varfarinas, kuriuos reikia vartoti kelis mėnesius ar net ilgiau. Tiems, kurie turėdami šią būklę dar nėra patyrę trombozės, profilaktiniai vaistai dažniausiai nėra būtini.
Moterims nėštumo metu, kai antitrombino trūkumo fone padidėja kraujo krešulių rizika, gali būti paskirtas gydymas heparino injekcijomis, jei yra tokia būtinybė.
Savipriežiūra gydymo metu
Laikydamiesi gydytojo nurodymų ir reguliariai lankydamiesi pas specialistus, galėsite tinkamai stebėti savo sveikatą. Vartojant kraujo skiediklius, prireikia papildomų kraujo krešumo tyrimų, kad vaistų dozės būtų saugios ir veiksmingos. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp trombozės prevencijos ir kraujavimo rizikos.
Kaip sumažinti riziką
Gyventi su antitrombino trūkumu galima saugiau, jei laikomasi kelių pagrindinių patarimų:
- Vengti hormoninių kontraceptikų ir pakaitinės hormonų terapijos
- Nebūti sėsliais ilgą laiką
- Nerūkyti ir nevartoti tabako gaminių
- Laikytis sveiko kūno svorio
Kiti rizikos veiksniai: traumos, chirurginės operacijos, nėštumas, gimdymas ir vyresnis amžius. Šiais atvejais, kraujo krešulių profilaktikai, gydytojas gali paskirti antitrombino koncentrato per veną infuzijas.
Ar galima užkirsti kelią šiai būklei?
Genetinis antitrombino trūkumas paveldimas iš tėvų, tad jo išvengti nėra galimybių.
Prognozė ir gyvenimo trukmė su antitrombino trūkumu
Maždaug pusei suaugusiųjų, turinčių antitrombino trūkumą, gyvenimo eigoje gali išsivystyti trombozė. Rizika dar labiau padidėja po chirurginių intervencijų ar ilgo nejudrumo. Vaikams ir suaugusiems, sergantiems šia liga, ypač nėštumo laikotarpiu ar po gimdymo, gali susidaryti netikėti kraujo krešuliai.
Įgimtas trūkumas išlieka visą gyvenimą, tad jis tampa nuolatiniu genetinės sandaros dalimi.
Gera žinia ta, kad reguliarus kraujo skiediklių vartojimas gali padėti išvengti pasikartojančių trombozių, jei jos jau yra buvusios.
Kasdienybė ir saugumas sergantiesiems
Žinoti pagrindinius giliųjų venų trombozės bei plaučių embolijos požymius – itin svarbu, nes taip galėsite operatyviai kreiptis pagalbos. Naudojant kraujo skiediklius, reikėtų atsargiai elgtis su aštriais daiktais, vengti traumų tikimybę didinančių sportų, nes padidėja kraujavimo rizika.
Kada nedelsti kreiptis į gydytoją
Jei jums buvo nustatyta giliųjų venų trombozė, svarbu nedelsti ir gydytis, nes susidaręs krešulys gali keliauti į plaučius. Jei vartojate varfariną ar kitus kraujo skiediklius ir pastebite didesnį nei įprasta kraujavimą ar nukritote, būtinai apie tai informuokite savo gydytoją.
Esant plaučių embolijos ar gilios venų trombozės įtarimui ir negalint greitai susisiekti su gydytoju, skubiai vykite į ligoninę. Taip pat nedelskite gauti medicininės pagalbos patyrus galvos traumą, vemiant krauju ar nevaldant kraujavimo vartojant antikoaguliantus.
Klausimai aptarimui su gydytoju
- Ar man reikia vartoti varfariną ar kitą kraujo skystinantį vaistą?
- Ar mano artimiems giminaičiams derėtų išsitirti dėl antitrombino trūkumo?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
