Apendikso vėžys: simptomai, priežastys ir gydymas

Apie apendikso vėžį kartais išgirstame tik tada, kai jis jau pažengęs – ši liga yra reta ir klastinga, dažnai ilgai nesukelianti jokių simptomų. Apendikso, arba kitaip vadinamas apendicitu, vėžys išsivysto, kai šio nedidelio virškinimo sistemos organo ląstelės pakinta ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Kasmet šia diagnoze susiduria vos labai nedidelė dalis žmonių: daug rečiau nei 1 žmogus iš milijono.

Kas yra apendiksas ir kodėl jis svarbus?

Apendiksas – tai nedidelė, vamzdelio formos kišenėlė, esanti apatinėje dešiniojo pilvo kvadranto dalyje, greta storojo ir plonojo žarnyno sandūros. Mokslininkai vis dar diskutuoja dėl šio organo funkcijos. Manoma, kad apendiksas gali būti imuninės sistemos dalis, padedanti kovoti su infekcijomis, arba tiesiog evoliucijos metu reikšmės praradęs organas.

Apendikso vėžio rūšys

Šiame organe gali atsirasti tiek gerybinių, tiek piktybinių navikų. Piktybiniai navikai skirstomi pagal ląsteles, iš kurių jie atsiranda:

Adenokarcinoma – dažniausias piktybinis apendikso auglys, susiformuojantis liaukiniame organo audinyje. Šis tipas dar skirstomas į keletą porūšių:

Mucinous adenokarcinoma – išskiria gleivių, dažniausiai neplinta už pilvo ertmės ribų.
Colonic-type (ne gleivinė) adenokarcinoma – primena storosios žarnos vėžį, sukelia panašius simptomus.
Signet ring cell adenokarcinoma – labai retas porūšis, kurio vėžinės ląstelės pasižymi išskirtine struktūra ir gausiai kaupia gleives.
Goblet cell adenocarcinoma – išskirtinis ir itin retas tipas, kurio savybės artimos neuroendokrininiams navikams.

Neuroendokrininiai navikai (dar vadinami karcinoidiniais navikais) – šios kilmės navikai auga iš specialių ląstelių, reguliuojančių hormonų išsiskyrimą ir dažniausiai auga lėtai.

Kaip dažnai pasitaiko apendikso vėžys?

Palyginti su kitais onkologiniais susirgimais, apendikso navikai diagnozuojami itin retai. Didelė dalis žmonių apie šią ligą nieko nėra girdėję.

Susiję įrašai

Apendikso vėžio simptomai

Kiekvieno žmogaus ligos eiga gali būti skirtinga – vieni nejaučia jokių požymių, kiti juos pastebi tik tada, kai liga jau pažengusi. Dažniausiai stebimi simptomai gali būti:

Apendicito požymiai (uždegimas ar infekcija apendikse)
Pilvo pūtimas ar spaudimo jausmas
Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje (ascitas)
Padidėjęs juosmens apimtis
Pilvo arba dubens skausmas
Žarnyno veiklos pokyčiai (viduriavimas)
Pykinimas, vėmimas
Sotumo jausmas jau po nedidelio maisto kiekio

Kai kurie žmonės, sergantys šia liga, gali susidurti su pseudomiksoma peritonei (PMP) – reta būkle, kai auglio ląstelės išskiria gleivėtą skystį, dėl kurio pilvas gali stipriai išsipūsti.

Kas sukelia apendikso vėžį?

Nors šios ligos priežastys vis dar nėra aiškiai nustatytos, pagrindinis mechanizmas – apendikso ląstelių genetiniai pakitimai, dėl kurių jos ima daugintis be kontrolės.

Rizikos veiksniai

Amžius – liga dažniau diagnozuojama 40–60 metų asmenims, dauguma pacientų būna apie 50 metų.
Lytis – moterims dažniau vystosi neuroendokrininiai augliai apendikse.
Rūkymas ir tabako vartojimas – didina onkologinių ligų riziką.
Kiti sveikatos sutrikimai – atrofini gastritas, vitamino B12 stoka ar Zollinger-Ellison sindromas didina šios ligos tikimybę.
Onkologinių ligų šeiminė istorija – paveldimumas gali padidinti riziką, nors šis ryšys dar tiriamas.

Kaip nustatomas apendikso vėžys?

Dažniausiai ši liga diagnozuojama netikėtai, kai žmogui atliekama apendikso šalinimo operacija dėl įtariamo apendicito. Aptikus naviką, skiriama detalesnių tyrimų, tarp jų:

Vaizdo tyrimai – kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinis rezonansas (MRT) padeda nustatyti naviko dydį ir išplitimą į aplinkinius organus ar pilvaplėvę.
Laparoskopija – gydytojas įveda specialų optinį prietaisą pro nedidelį pjūvį pilve ir mato apendikso būklę ekrane.
Biopsija – tiriamas audinio mėginys ieškant vėžinių ląstelių; jei navikas išplitęs, mėginys imamas iš paveiktos vietos.
Kraujo tyrimai – ypatingas dėmesys skiriamas baltymų koncentracijai, ji gali padėti nustatyti ligos stadiją.

Apendikso vėžio stadijos

Vėžio stadijos leidžia įvertinti ligos pažangą ir suplanuoti tinkamiausią gydymą. Priklausomai nuo naviko tipo, taikomos skirtingos stadijavimo sistemos:

Adenokarcinomai taikoma TNM sistema, kur svarbu naviko dydis (T), limfmazgių pažeidimas (N) ir išplitimas į kitus organus (M). Viena stadija reiškia ankstyvą etapą, o ketvirta – pažengusią ligą.
Neuroendokrininiams navikams vertinama, ar juos galima visiškai pašalinti chirurgiškai, atsižvelgiama į ląstelių išsigimimo laipsnį – mažesnės rizikos navikai dažniau gali būti išgydomi chirurginiu būdu.

Dėl didelės navikų įvairovės, konkretaus atvejo prognozė bei gydymo planas ne visada lengvai nuspėjami – būtina išsamiai aptarti su gydytoju, ką reiškia jūsų vėžio tipas ir stadija.

Gydymo galimybės

Gydymas visada individualus – atsižvelgiama į jūsų amžių, bendrą sveikatos būklę, naviko tipą, dydį, jo stadiją bei pageidavimus. Dažniausiai stengiamasi pašalinti kuo daugiau vėžio ląstelių chirurginiu būdu. Papildomai gali būti taikomas gydymas vaistais.

Chirurginis gydymas

Apendektomija – apendikso pašalinimas dažniausiai skiriamas esant mažiems, ne agresyviems navikams.
Hemikolektomija – kai navikas didesnis ar agresyvesnis, gali reikėti pašalinti dalį storosios žarnos bei limfmazgių.
Citoredukcinė (debulking) operacija – pažengusios ligos atvejais šalinamas kuo daugiau paveiktų audinių ir organų dalių.

Vaistinis gydymas

Chimioterapija – vaistai naikina vėžines ląsteles, ypač kai liga išplitusi ar po operacijos liko vėžio židinių. Jie gali būti skiriami tiek į veną, tiek geriami.
HIPEC terapija – tai ypatinga gydymo forma, kai kaitinama chemoterapija įvedama tiesiai į pilvo ertmę operacijos metu, siekiant efektyviau paveikti naviką.
Tikslinė terapija – šiuolaikiniai vaistai taikytinai atakuoja tam tikrus vėžio ląstelių baltymus ar genus. Kai kurie šios grupės vaistai skiriami individualiai pagal naviko savybes.

Ligos eiga ir prognozė

Kiekvienas atvejis unikalus: išeities perspektyva priklauso nuo naviko tipo, jo dydžio, ląstelių išsigimimo laipsnio, bendros jūsų sveikatos ir to, kaip organizmas reaguoja į gydymą. Nedideli, žemo laipsnio neuroendokrininiai navikai dažniausiai išgydomi chirurginiu būdu.

Kuo mažesnis ir mažiau agresyvus navikas – tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Deja, didesni ar aukšto piktybiškumo navikai linkę sparčiau plisti ir rečiau pasiduoda gydymui.

Išgyvenamumas ir prognozė

Penkerių metų išgyvenamumo rodikliai labai priklauso nuo naviko tipo ir stadijos. Žemo piktybiškumo apendikso vėžys dažnai pasižymi 67–97 % penkerių metų išgyvenamumu. Jei liga pažengusi ar navikas agresyvus, šis rodiklis gerokai mažėja.

Šie statistiniai duomenys negali prognozuoti individualios ligos eigos ar gydymo sėkmės – kiekvieno žmogaus situacija unikali. Jei kyla klausimų apie išgyvenamumą ar tikėtiną ligos eigą, visada kreipkitės į gydytoją.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Simptomų, kurie gali būti susiję su apendikso vėžiu, nesureikšminti nereikėtų. Pajutus pilvo skausmą, pūtimą ar pastebėjus apendicito požymių, svarbu nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Jei jau turite apendikso naviko diagnozę, būtina informuoti gydytoją, jei simptomai stiprėja arba atsiranda naujų nusiskundimų. Specialistas gali pasiūlyti būdus, kaip palengvinti nemalonius pojūčius bei padėti valdyti simptomus. Jei reikia emocinės ar psichologinės pagalbos, naudinga kreiptis į specializuotas paramos grupes ar pasikalbėti su psichologu.