Dirvinis asiūklis, dar žinomas kaip Equisetum arvense, jau seniai vertinamas dėl savo gebėjimo skatinti šlapimo išsiskyrimą. Šis augalas padeda pašalinti vandens perteklių ir druskas iš organizmo per inkstus, todėl gali būti ypač naudingas žmonėms, kuriems svarbu išvengti skysčių kaupimosi arba turintiems problemų su inkstų veikla.
Išvaizda ir paskirtis
Šiuolaikiniai dirvinio asiūklio augalai yra likę nuo milžiniškų priešistorinių rūšių, klestėjusių prieš daugiau nei 300 milijonų metų. Šiandien asiūklis aptinkamas visoje Europoje bei tam tikrose kitų žemynų vietovėse. Jo išvaizda išskirtinė: augalas primena bambuko ir paparčio derinį, nes turi vamzdelius primenančius stiebus ir žvynelius lapus.
Gydomiesiems tikslams naudojamos asiūklių šakos ir lapai. Iš jų ruošiami ekstraktai, arbatžolės, papildai kapsulėmis. Asiūklio galima rasti tiek specializuotose sveiko maisto parduotuvėse, tiek rinkti patiems, jei šalia auga laukinis augalas.
Veikimo principas
Manoma, kad asiūklis turi medžiagų, kurios paskatina intensyvesnį šlapimo išsiskyrimą. Nors tikslių veikimo mechanizmų nėra nustatyta, kai kurie tyrimai atskleidžia, kad asiūklio poveikis panašus į tam tikrų vaistinių diuretikų, tačiau nedažnas šalutinis poveikis, pavyzdžiui, elektrolitų netekimas. Svarbu paminėti, kad tyrimų kol kas nėra daug, todėl rezultatai nėra galutiniai ir pagrįsti platesniu moksliniu pagrindu.
Asiūklis tradiciškai naudotas ne tik diuretikams, bet ir nagų, plaukų, odos priežiūrai, žaizdų gijimui, kaulų stiprinimui. Daugėja spėjimų, kad vertingiausios augalo savybės susijusios su silicio junginiais, kurie sustiprina nagus, plaukus ir kaulus, padeda išlaikyti tinkamą kalcio kiekį organizme.
Panaudojimas kasdienybėje
Silicio kiekis suteikia asiūkliui šiurkštumo, todėl neretai ši žolė pasitelkiama ir kaip natūrali priemonė odos švarai ar net valymui – ji įtraukiama į kai kurių grožio priemonių, pvz., šampūnų ar prausiklių, sudėtį.
Kaip vartoti
- Rinkoje galima rasti asiūklių papildų tabletėmis arba žolelių arbatos pavidalu.
- Arbatai užtenka arbatinio šaukštelio džiovinto asiūklio ir stiklinės vandens, prireikus galima pagardinti cukrumi.
- Kai kurie žmonės, suradę laukinių asiūklių, juos džiovina ir naudoja patys.
Saugumas ir galimi pavojai
Kaip ir daugelio žolinių preparatų, asiūklių papildų saugumas nėra visapusiškai įvertintas. Kadangi asiūklis veikia kaip diuretikas, jis gali skatinti ne tik vandens, bet ir naudingų mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, pasišalinimą. Taip pat asiūklis turi fermentų, galinčių suardyti tam tikrus vitaminus, pavyzdžiui, vitaminą B1, tad ilgesnis naudojimas gali išprovokuoti jo trūkumą.
Vartojant asiūklį būtina atsižvelgti ir į galimą sąveiką su vaistais, pavyzdžiui, ličiu. Be to, žmonėms, kurių gliukozės kiekis kraujyje svyruoja arba sergantiems cukriniu diabetu, asiūklis gali per daug sumažinti cukraus lygį.
Kadangi nėra nustatyta standartizuotos asiūklio dozės, patariama visada paisyti nurodymų ant gaminio pakuotės. Prieš pradėdami vartoti asiūklį, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojate kitus vaistus ar turite sveikatos sutrikimų.
