Dubens uždegiminė liga (DUL) – tai rimta moters vidinių lyties organų infekcija, galinti pažeisti gimdą, kiaušintakius ir kiaušides. Nors echoskopija (ultragarsas) kartais padeda įvertinti šią būklę, pagal dabartines medicinos žinias ji ne visada būtina diagnozei nustatyti. Praktikoje dažniau pradedama nuo paprastesnių ir mažiau kainuojančių tyrimų.
Kaip dažniausiai nustatoma dubens uždegiminė liga
Medicinos praktikoje įtariant DUL diagnostika paprastai vyksta etapais. Pirmiausia sveikatos priežiūros specialistas įvertina simptomus ir atlieka apžiūrą. Dažniausiai pradedama nuo išorinės apžiūros, o vėliau atliekama vidinė ginekologinė (makšties) apžiūra.
Vidinės apžiūros metu gali būti paimtas tepinėlis iš makšties kanalo ir gimdos kaklelio. Ši medžiaga tiriama dėl galimų infekcijos sukėlėjų ir uždegimo požymių.
Jei klinikiniai duomenys ir tyrimų rezultatai neleidžia pakankamai aiškiai patvirtinti ar atmesti DUL, tuomet gali būti rekomenduojami papildomi diagnostiniai metodai, įskaitant vaizdinius tyrimus.
Kada ultragarsas gali būti naudingas
Echoskopija nėra pats dažniausias būdas patvirtinti DUL. Ji labiau padeda tuomet, kai liga yra pažengusi arba kai reikia įvertinti galimas komplikacijas.
Ultragarsinis tyrimas dažniausiai parodo DUL požymius tik tada, kai susiformuoja ryškesni pakitimai, pavyzdžiui, pūliniai (abscesai), sąaugos ar randėjimas kiaušintakių srityje. Todėl ankstyvose stadijose echoskopija gali būti mažiau informatyvi.
Transvaginalinė echoskopija
Vienas iš detalesnių metodų – transvaginalinė echoskopija. Jos metu į makštį įvedamas specialus daviklis, leidžiantis aiškiau pamatyti vidinius dubens organus.
Toks tyrimas gali padėti pastebėti pakitimus gimdoje, kiaušidėse, kiaušintakiuose, gimdos kaklelyje ar visame mažajame dubenyje, kurie gali būti susiję su uždegimu.
Kiti vaizdiniai tyrimai: kada jie svarstomi
Kai kuriais atvejais, ypač esant neaiškiai situacijai arba įtariant komplikacijas, gali būti pasirenkami ir kiti vaizdiniai tyrimai.
Kompiuterinė tomografija
Kompiuterinė tomografija (KT) sukuria vidinių organų vaizdus rentgeno spindulių pagalba iš skirtingų kampų. Ji gali būti naudojama ieškant abscesų ar skysčių sankaupų dubenyje.
Vis dėlto, kai įtariama būtent DUL, praktikoje dažniau pirmenybė teikiama ultragarsui, nes KT tyrimas susijęs su jonizuojančia spinduliuote, kuri veikia ir reprodukcinius organus.
Magnetinio rezonanso tyrimas
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) veikia magnetų ir radijo bangų principu ir gali detaliai atvaizduoti daugelį kūno struktūrų.
Moksliniai duomenys rodo, kad MRT gali padėti atpažinti su DUL susijusius uždegiminius pakitimus, tokius kaip gimdos kaklelio uždegimas, gimdos gleivinės uždegimas, kiaušintakių uždegimas ir kiaušidžių uždegimas.
Nors MRT paprastai yra brangesnis už kitus metodus, klinikinė patirtis leidžia manyti, kad jis gali būti jautresnis, ypač vertinant kiaušidžių įsitraukimą pažengusiais atvejais.
Kokie laboratoriniai ir klinikiniai požymiai padeda įtarti DUL
Įvertinant būklę, gydytojas dažniausiai ieško požymių, galinčių rodyti uždegimą mažajame dubenyje. Gali būti atkreipiamas dėmesys į matomus simptomus ir apžiūros metu nustatomą jautrumą.
- gausesnės nei įprasta makšties išskyros
- geltonos arba žalsvos išskyros
- makšties sudirgimas, jautrumas ar skausmingumas
- gimdos kaklelio uždegimo požymiai ar skausmingumas apžiūros metu
Tepinėliai (swab tyrimai)
Vidinės ginekologinės apžiūros metu paimtas tepinėlis gali padėti nustatyti bakterijas, galinčias sukelti DUL. Taip pat šis tyrimas gali būti naudingas atskiriant kitas būkles, kurios gali sukelti panašius simptomus, pavyzdžiui, grybelines infekcijas, bakterinę vaginozę ar kai kurias lytiškai plintančias infekcijas.
Tačiau svarbu suprasti, kad neigiamas tepinėlio atsakymas pats savaime ne visada paneigia DUL. Kai kuriais atvejais liga gali būti ir tuomet, kai tepinėlyje aiškių sukėlėjų nenustatoma.
Kraujo ir šlapimo tyrimai
Kraujo ar šlapimo tyrimai gali būti naudojami tiriant dėl gonorėjos ir chlamidiozės – dažnų DUL priežasčių. Dažnai tuo pačiu metu gali būti siūloma pasitikrinti ir dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų.
Kraujo tyrimas taip pat gali parodyti padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių kiekį, kas kartais padeda įvertinti, ar organizme tikėtinas infekcinis procesas.
Esmė
DUL diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis simptomais, ginekologine apžiūra ir laboratoriniais tyrimais. Ultragarsas ar kiti vaizdiniai tyrimai paprastai svarstomi tuomet, kai reikalingas papildomas patikslinimas arba įtariamos komplikacijos, pavyzdžiui, abscesai ar kiti pažengusios infekcijos požymiai.













