Daugelis žmonių yra girdėję patarimą „išprakaituoti peršalimą“. Praktikoje tai gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, tačiau, pagal dabartines medicinos žinias, peršalimo trukmės tai nesutrumpina. Įprastai peršalimas praeina per 7–10 dienų.
- 1.Ką reiškia „išprakaituoti“ ir ką iš tiesų daro prakaitas?
- 2.Ar prakaitavimas sutrumpina peršalimą?
- 3.Užgulusi nosis: ar padeda „išprakaitavimas“?
- 4.Šilti garai: ar tikrai padeda peršalus?
- 5.Sauna ar pirtis: ar tai gydo peršalimą?
- 6.Sportas peršalus: kada galima, o kada geriau ilsėtis?
- 7.Kaip praktiškai padėti organizmui pasveikti
- 8.Esmė
Ką reiškia „išprakaituoti“ ir ką iš tiesų daro prakaitas?
„Išprakaituoti peršalimą“ dažniausiai reiškia sąmoningai sukelti prakaitavimą – pavyzdžiui, sportuojant, būnant pirtyje ar įkvepiant šilto garo – tikintis, kad liga praeis greičiau.
Prakaitas yra skystis, kurį išskiria prakaito liaukos odoje. Jo pagrindinė funkcija – padėti kūnui atvėsti. Kai kūno temperatūra pakyla, nervų sistema „įjungia“ prakaitavimą, o prakaitui garuojant nuo odos paviršiaus organizmas efektyviau netenka šilumos.
Prakaitą daugiausia sudaro vanduo, jame taip pat būna nedideli kiekiai kitų medžiagų, pavyzdžiui, elektrolitų.
Ar prakaitavimas sutrumpina peršalimą?
Moksliniai duomenys rodo, kad metodai, kurie sukelia prakaitavimą, paties virusinio peršalimo „neišvaro“ ir nepadaro ligos trumpesnės. Tai, ką žmonės dažniausiai pajunta, yra laikinas simptomų sumažėjimas. Tačiau bendra ligos eiga dažniausiai išlieka tokia pati – apie savaitę ar kiek ilgiau.
Užgulusi nosis: ar padeda „išprakaitavimas“?
Nosies užgulimas kartais palengvėja po šilto dušo, garų ar lengvesnio fizinio aktyvumo. Medicinos praktikoje pastebima, kad šiltesnis ir drėgnesnis oras gali laikinai suminkštinti ir suskystinti nosies gleives, todėl tampa lengviau išpūsti nosį ir laisviau kvėpuoti.
Svarbu suprasti: šiuo atveju palankesnį poveikį tikėtina sukelia šiluma, drėgmė ar judėjimas, o ne pats prakaitas.
Šilti garai: ar tikrai padeda peršalus?
Kai kurie žmonės peršalus renkasi garų inhaliacijas ar ilgiau pabūna karštame duše. Klinikinių tyrimų apžvalgos rodo, kad šildyto, drėgno oro poveikis peršalus nėra aiškiai naudingas – jis laikomas nei reikšmingai padedančiu, nei žalingu daugumai žmonių.
Vis dėlto garų procedūroms būdinga reali rizika nusiplikyti: per karšti garai ar vanduo gali nudeginti odą ir kvėpavimo takus. Dėl to reikėtų vengti itin karštų inhaliacijų ir bet kokių metodų, kurie kelia nudegimo pavojų.
Sauna ar pirtis: ar tai gydo peršalimą?
Šiuo metu nėra pakankamai patikimų įrodymų, kad sauna ar garinė pirtis gydytų peršalimą ar sutrumpintų jo trukmę. Kai kuriems žmonėms šiluma gali trumpam palengvinti savijautą, tačiau tai nėra lygu gydymui.
Jei vis tiek renkatės sauną
- Ribokite buvimo laiką iki maždaug 15–20 minučių.
- Venkite dehidrataciją skatinančių produktų, tokių kaip alkoholis, kofeinas ar labai sūrus maistas.
- Po saunos atsigerkite vandens (pvz., kelias stiklines).
- Atvėskite palaipsniui – staigus perėjimas iš karščio į šaltį gali papildomai apkrauti organizmą.
- Jei pasidaro silpna ar bloga, išeikite ir leiskite kūnui atvėsti.
- Nėštumo metu saunos paprastai rekomenduojama vengti.
Sportas peršalus: kada galima, o kada geriau ilsėtis?
Jei peršalimas lengvas ir bendra savijauta nebloga, saikingas fizinis aktyvumas dažniausiai yra saugus. Kartais jis net trumpam sumažina nosies užgulimą.
Tačiau svarbu vadovautis savijauta. Jei jaučiatės prastai, verta pasirinkti poilsį. Taip pat rekomenduojama nesportuoti, jei pasireiškia karščiavimas, juntamas „užgulimas“ krūtinėje ar vargina kosulys.
Jeigu vis dėlto sportuojate sirgdami, protinga trumpinti treniruotę ir mažinti intensyvumą, taip pat nepamiršti skysčių.
Kaip praktiškai padėti organizmui pasveikti
Nors peršalimas dažniausiai praeina savaime, kasdieniai įpročiai gali palengvinti simptomus ir padėti organizmui atsigauti.
- Poilsis. Organizmui reikia resursų kovoti su infekcija, todėl svarbus miegas ir ramybės režimas. Daugeliui žmonių tinka siekti maždaug 8–10 valandų miego per parą.
- Skysčiai. Pakankamas vandens kiekis padeda išvengti dehidratacijos ir gali palengvinti tirštesnių gleivių pasišalinimą. Šilti gėrimai (pvz., arbata ar sultinys) neretai sumažina gerklės perštėjimą. Vertėtų riboti tai, kas skatina skysčių netekimą (alkoholį, kofeiną, labai sūrų maistą).
- Vaistai simptomams palengvinti. Kai kurie be recepto parduodami preparatai gali laikinai sumažinti nosies užgulimą, skausmą ar palengvinti atsikosėjimą. Svarbu laikytis vartojimo instrukcijų ir dozių.
- Skalavimas druskos tirpalu. Esant gerklės skausmui, šiltas druskos vanduo gali trumpam sumažinti nemalonų pojūtį ir dirginimą.
- Oro drėkinimas. Sausas oras kai kuriems žmonėms sustiprina simptomus. Drėkintuvas arba švelniai sudrėkintas patalpų oras gali padėti nosies gleivinei ir sumažinti užgulimo pojūtį.
Esmė
Šiluma, garai ar lengvas fizinis aktyvumas kartais suteikia laikiną palengvėjimą (ypač esant nosies užgulimui), tačiau nėra pagrindo manyti, kad „išprakaitavimas“ sutrumpina peršalimą. Dažniausiai geriausia strategija – poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir tikslingas simptomų malšinimas. Daugeliu atvejų peršalimas praeina per 7–10 dienų.
