Plaučių vėžys dažnai ilgą laiką nesukelia jokių akivaizdžių simptomų. Net kai jie pasireiškia, tai nebūtinai būna kosulys.
Dažnas ankstyvas plaučių vėžio ženklas – užsitęsęs, nepraeinantis kosulys. Vėžinis navikas gali sukelti oro takų dirginimą arba skysčių kaupimąsi plaučiuose, o tai paskatina kosėjimą. Be to, navikas silpnina vietinį atsparumą ir gali didinti kvėpavimo takų infekcijų riziką, kurios taip pat provokuoja kosulį.
Plaučių vėžio tipai
Plaučių vėžys skirstomas į dvi pagrindines rūšis: smulkiųjų ląstelių ir nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį. Skirtingi tipai lemia, kaip greitai liga progresuoja bei kokie simptomai dažniau pasireiškia.
Kosulys sergant plaučių vėžiu
Daugeliui plaučių vėžiu sergančių pacientų vienas iš stipriausių simptomų – ilgai trunkantis kosulys, kuris sustiprėja ir nesusijęs su peršalimu ar gerklės skausmu.
- gali trukdyti miegui
- atsiranda kraujo atkosėjimas
- sukelia krūtinės skausmus
Norint išsiaiškinti tikslią užsitęsusio kosulio priežastį, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamesnius tyrimus.
Plaučių vėžys: dažniausi simptomai
Pradinėse stadijose plaučių vėžio simptomai būna neryškūs arba išvis nejuntami. Dažniausiai į gydytojus žmonės kreipiasi tik tuomet, kai pajunta iš karto kelis užsitęsusius simptomus.
- nepraeinantis kosulys
- krūtinės skausmas
- kvėpavimo pasunkėjimas
- švokštimas
- suskystėjęs ar kruvinas skrepliai
- lėtinis nuovargis
- neplanuotas kūno svorio kritimas
- pasikartojančios plaučių uždegimo ar bronchito atakos
- padidėję limfmazgiai
Sunkesnėse ar pažengusiose plaučių vėžio stadijose simptomai tampa labiau išreikšti. Tyrimai rodo, kad dažniausiai pasitaikantys požymiai yra nuolatinis kosulys, kraujo atkosėjimas, krūtinės skausmai ir dusulys, o simptomų stiprumas priklauso nuo ligos išplitimo.
Kas didina plaučių vėžio riziką?
Svarbiausias veiksnys, didinantis riziką susirgti plaučių vėžiu, yra rūkymas – didelė dalis atvejų tiesiogiai susiję su tabako vartojimu. Smulkiųjų ląstelių plaučių vėžys dažniausiai diagnozuojamas rūkantiems ar rūkiusiems asmenims ir rečiau pasitaiko niekada nerūkiusiems.
Kiti veiksniai, didinantys riziką:
- pasyvus rūkymas
- radioaktyviųjų dujų (pvz., radono) poveikis
- kontaktas su asbestu
- darbo aplinkoje įkvepiami kenksmingi cheminiai junginiai, tokie kaip uranas, dyzelinio kuro išmetamosios dujos, arsenas, vinilo chloridas ar garstyčių dujos
- padidinta rizika vartojant beta karoteno papildus rūkantiesiems
- anksčiau taikyta spindulinė terapija krūtinės srityje
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į gydytoją derėtų tuomet, kai pastebite ilgai trunkantį kosulį, krūtinės skausmus ar kitus galimus plaučių vėžio simptomus – ypač jeigu priklausote rizikos grupei: esate vyresni nei 65 metų, šiuo metu rūkotės ar rūkėte praeityje, ar turite plaučių vėžio atvejų šeimoje.
Pagrindinės įžvalgos
Kosulys dažnai pasitaiko sergant plaučių vėžiu. Tačiau dalis pacientų gali jo taip ir nepajusti, ypač ankstyvose ligos stadijose. Tyrimai rodo, kad kuo vėliau diagnozuojamas plaučių vėžys, tuo didesnė tikimybė, kad pasireikš užsitęsęs kosulys ir kiti aiškūs simptomai. Jei kosulys nepraeina ilgą laiką ir nerandate aiškios priežasties, verta konsultuotis su gydytoju.
